Siūloma iš esmės reformuoti Europos Sąjungą - Anglija.lt
 

Siūloma iš esmės reformuoti Europos Sąjungą 

ES privalo veiksmingiau priimti sprendimus, tapti atsparesne išorės sukrėtimams ir susigrąžinti piliečių pasitikėjimą. O tam būtina iš esmės reformuoti ES institucijas: sumažinti Europos Komisijos narių skaičių, įsteigti ES finansų ministro postą bei suteikti piliečiams galimybę rinkti Europos Komisijos pirmininką. Tai dalis pasiūlymų, kuriuos ketvirtadienį europarlamentarai patvirtino trijose rezoliucijose dėl Europos ateities.

Mercedes Bresso (Socialistai ir demokratai, Italija) ir Elmar Brok (Europos liaudies partija, Vokietija) parengtoje rezoliucijoje nagrinėjama, kokias reformas galima atlikti galiojančios Lisabonos sutarties rėmuose. Joje siūloma ES Tarybą ir Europos Parlamentą paversti dvejų rūmų teisėkūros organu, įpareigoti ES valstybes siūlyti po tris kandidatus į komisaro postą (būtinai abiejų lyčių atstovus), ES Taryboje visus sprendimus priimti kvalifikuota balsų dauguma, sutrumpinti ilgalaikį ES biudžeto planavimą nuo septynerių iki penkerių metų, taip pat sukurti nuolatinę ES gynybos tarybą. Šiai rezoliucijai pritarė 329 EP nariai, nepritarė 223, o susilaikė 83.

Guy Verhofstadt (Liberalų ir demokratų aljansas, Belgija) parengtoje rezoliucijoje siūloma iš esmės reformuoti ES sutartį: įsteigti ES užsienio ir finansų ministrų pareigybes, sumažinti Europos Komisijos narių skaičių, taip pat suteikti galimybę ES piliečiams rinkti Europos Komisijos pirmininką.

Siūloma numatyti naują partnerystės formą Sąjungai artimoms šalimis, tokioms kaip Ukraina ar Turkija, taip pat Jungtinė Karalystė (JK), jei ji išstotų iš ES. EP komitetas pabrėžia, kad keturios pagrindinės ES laisvės (laisvas kapitalo, žmonių, prekių ir paslaugų judėjimas) yra būtinos ir negali būti panaikintos derybose su JK dėl jos pasitraukimo. Šiai rezoliucijai pritarė 283 EP nariai, nepritarė 269, o susilaikė 83.

Galiausiai Reimer Böge (Europos liaudies partija, Vokietija) ir Pervenche Berès (Socialistai ir demokratai, Prancūzija) parengtoje rezoliucijoje raginama suartinti euro zonos šalių ekonomikas ir padaryti jas atsparesnes išorės sukrėtimams. Tam siūloma naudotis atskiru euro zonos biudžetu, sudarytu iš jos narių įnašų.

Europos stabilumo mechanizmas, skirtas padėti sunkumų patiriančioms euro zonos narėms, turėtų palaipsniui tapti Europos valiutų fondu, įsitikinę europarlamentarai. Kartu jie ragina priimti konvergencijos kodeksą, sujungti euro grupės pirmininko bei ES ekonomikos ir finansų komisaro pareigybes, taip pat suteikti daugiau ekonomikos valdymo galių Europos Parlamentui ir šalių parlamentams. Šiai rezoliucijai pritarė 304 EP nariai, nepritarė 255, o susilaikė 68.

„ES nereikia populistinės revoliucijos. Ji turi prisitaikyti prie laiko pokyčių: atsižvelgti į demokratinius iššūkius, suteikti piliečiams socialinę, fiskalinę ir ekologinę apsaugą, ginti jų saugumą ir vykdyti įsipareigojimus kaimynams“, – pažymėjo. M. Bresso.

„Lisabonos sutartis suteikia daug galimybių ES būti veiksmingai, atskaitingai ir skaidriai“, – pridūrė E. Brok.

„Europos integracija nėra savaiminis tikslas. Galime turėti stiprią ir gerbiamą Sąjungą, o kartu – klestinčias vietines ir nacionalines demokratijas“, – teigė G. Verhofstadt.

R. Böge akcentavo, jog EP pasiūlymai dėl euro zonos stabilumo sulaukė pozityvaus Tarptautinio valiutos fondo įvertinimo.

www.anglija.lt

ES privalo veiksmingiau priimti sprendimus, tapti atsparesne išorės sukrėtimams ir susigrąžinti piliečių pasitikėjimą. O tam būtina iš esmės reformuoti ES institucijas: sumažinti Europos Komisijos narių skaičių, įsteigti ES finansų ministro postą bei suteikti piliečiams galimybę rinkti Europos Komisijos pirmininką. Tai dalis pasiūlymų, kuriuos ketvirtadienį europarlamentarai patvirtino trijose rezoliucijose dėl Europos ateities.

Mercedes Bresso (Socialistai ir demokratai, Italija) ir Elmar Brok (Europos liaudies partija, Vokietija) parengtoje rezoliucijoje nagrinėjama, kokias reformas galima atlikti galiojančios Lisabonos sutarties rėmuose. Joje siūloma ES Tarybą ir Europos Parlamentą paversti dvejų rūmų teisėkūros organu, įpareigoti ES valstybes siūlyti po tris kandidatus į komisaro postą (būtinai abiejų lyčių atstovus), ES Taryboje visus sprendimus priimti kvalifikuota balsų dauguma, sutrumpinti ilgalaikį ES biudžeto planavimą nuo septynerių iki penkerių metų, taip pat sukurti nuolatinę ES gynybos tarybą. Šiai rezoliucijai pritarė 329 EP nariai, nepritarė 223, o susilaikė 83.

Guy Verhofstadt (Liberalų ir demokratų aljansas, Belgija) parengtoje rezoliucijoje siūloma iš esmės reformuoti ES sutartį: įsteigti ES užsienio ir finansų ministrų pareigybes, sumažinti Europos Komisijos narių skaičių, taip pat suteikti galimybę ES piliečiams rinkti Europos Komisijos pirmininką.

Siūloma numatyti naują partnerystės formą Sąjungai artimoms šalimis, tokioms kaip Ukraina ar Turkija, taip pat Jungtinė Karalystė (JK), jei ji išstotų iš ES. EP komitetas pabrėžia, kad keturios pagrindinės ES laisvės (laisvas kapitalo, žmonių, prekių ir paslaugų judėjimas) yra būtinos ir negali būti panaikintos derybose su JK dėl jos pasitraukimo. Šiai rezoliucijai pritarė 283 EP nariai, nepritarė 269, o susilaikė 83.

Galiausiai Reimer Böge (Europos liaudies partija, Vokietija) ir Pervenche Berès (Socialistai ir demokratai, Prancūzija) parengtoje rezoliucijoje raginama suartinti euro zonos šalių ekonomikas ir padaryti jas atsparesnes išorės sukrėtimams. Tam siūloma naudotis atskiru euro zonos biudžetu, sudarytu iš jos narių įnašų.

Europos stabilumo mechanizmas, skirtas padėti sunkumų patiriančioms euro zonos narėms, turėtų palaipsniui tapti Europos valiutų fondu, įsitikinę europarlamentarai. Kartu jie ragina priimti konvergencijos kodeksą, sujungti euro grupės pirmininko bei ES ekonomikos ir finansų komisaro pareigybes, taip pat suteikti daugiau ekonomikos valdymo galių Europos Parlamentui ir šalių parlamentams. Šiai rezoliucijai pritarė 304 EP nariai, nepritarė 255, o susilaikė 68.

„ES nereikia populistinės revoliucijos. Ji turi prisitaikyti prie laiko pokyčių: atsižvelgti į demokratinius iššūkius, suteikti piliečiams socialinę, fiskalinę ir ekologinę apsaugą, ginti jų saugumą ir vykdyti įsipareigojimus kaimynams“, – pažymėjo. M. Bresso.

„Lisabonos sutartis suteikia daug galimybių ES būti veiksmingai, atskaitingai ir skaidriai“, – pridūrė E. Brok.

„Europos integracija nėra savaiminis tikslas. Galime turėti stiprią ir gerbiamą Sąjungą, o kartu – klestinčias vietines ir nacionalines demokratijas“, – teigė G. Verhofstadt.

R. Böge akcentavo, jog EP pasiūlymai dėl euro zonos stabilumo sulaukė pozityvaus Tarptautinio valiutos fondo įvertinimo.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: