„Eurostat“ duomenimis, 11 procentų Lietuvos darbingo amžiaus žmonių dirba kitose Europos Sąjungos šalyse. Migraciją gali paskatinti ir Europos Komisijos siūlymas lengvinti darbuotojų judėjimą tarp bendrijos šalių. Esą taip siekiama kovoti su diskriminacija ir nedarbu. Tuo metu Airijoje gyvenantys lietuviai, nepaisant po truputį atsigaunančios šalies ekonomikos, nesiūlo čia aklai ieškoti laimės.

Oficialūs skaičiai skelbia, kad Airijoje gyvena apie 37 tūkst. lietuvių, nors neoficialiai skaičiuojama, kad jų ten gali būti dvigubai daugiau. Daugiau nei pusė jų, oficialiai dirba.

„Lietuva yra labai svarbi Airijos ekonomikai. Nuo 2004-ųjų, kai po narystės atidarytos sienos, lietuviai tapo trečia ne airių ekonominė grupė šalyje. Pirmieji britai ir lenkai. Dauguma dirba mažmeninėje prekyboje, aptarnavimo srityje bei pramonėje. Darbo neteko daug lietuvių, kurie dirbo statybose ar kompanijose, kurios gamino statybines medžiagas“, – pasakoja Airijos verslo ir darbdavių konfederacijos atstovė Heidi Lougheed.

Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas sako, kad, nepaisant krizės, lietuviai važiuoja laimės ieškoti į Airiją, tačiau dabar dažniausiai jau susiradę darbą ar pas pažįstamus.

„Jeigu žmogus neturi darbo vietos ir jei nemoka anglų kalbos, tikrai labai rekomenduočiau nevažiuoti, nes konkurencija darbo rinkoje yra tikrai didelė, o socialinę apsaugą žmonės įgyja pradirbę čia nemažai laiko“, – aiškina Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas dr. Arūnas Teišerskis.

Statistikų skaičiavimais, pernai kitose Europos Sąjungos šalyse dirbo kone 150 tūkst. Lietuvos piliečių. O tai yra vienuolika procentų visų šalies dirbančiųjų. Emigraciją gali padidinti ir dar vienas Europos Komisijos siūlymas – skatinti darbuotojų mobilumą. Nors Eurobiurokratų nuomone, šalis patiria didesnių nuostolių bedarbiui likus gimtojoje šalyje, nei jam emigravus, be to, jis gali dar ir siųsti dalį uždirbtų pinigų namo.

„Sprendžiant nedarbo problemas, Komisija skatina žmones ieškoti jo kitose šalyse narėse. Ypač tai aktualu, kai kalbame apie aukštų profesinių gebėjimų žmones, kurių kai kuriose šalyse trūksta“, – teigia eurokomisaras, atsakingas už užimtumą ir socialinius reikalus Laszlo Andoras.

Skaičiuojama, kad praėjusių metų pabaigoje šešiolikoje Europos Sąjungos valstybių buvo beveik du milijonai laisvų darbo vietų. Tuo metu, tarkim, Airijoje nedirba 14 procentų žmonių, o Ispanijoje ir Graikijoje mušami rekordai – daugiau nei kas ketvirtas neturi darbo. Europos Komisija sako, kad jų siūlymai griežčiau žiūrėti, ar darbuotojas nėra diskriminuojamas dėl tautybės arba kalbos, padės bedarbiams susirasti darbą kitoje šalyje. Taip pat norima įkurti informacijos centrus, kuriuose emigrantai galėtų sužinoti apie įsidarbinimo sąlygas, socialines išmokas ir turimas teises kiekvienoje šalyje.

„Daugelis žmonių nori rasti darbą gimtojoje šalyje, kur jų draugai, šeimos. Bet turime padėti tiems, kurie nori rasti darbą, galbūt geresnį darbą. Įsidarbinti kitoje bendrijos šalyje būtų taip pat lengva, kaip ir gimtojoje“, – sako L. Andoras.

Kada įsigaliotų siūlymai, neaišku, nes tam dar turės pritarti Europos Parlamentas ir šalyse narės. Tačiau jau nuo gruodžio žadama internete skelbti, kokių profesijų žmonių ir kur trūksta, ir kokių profesijų žmonės neranda darbo.