Nuo lapkričio 1-osios paštu siuntas į užsienį siunčiantys Lietuvos gyventojai mokės keletą ar net keliasdešimt kartų daugiau, priklausomai nuo valstybės, nes Lietuvos paštas nusprendė nebeleisti daiktų siųsti kaip pašto korespondencijų.

Kainos priklausys nuo svorio ir matmenų

Neregistruoti siuntiniai – drabužiai, batai ar kiti daiktai, – kurie sveria nuo 1 iki 2 kilogramų ir yra siunčiami kaip korespondencijos, pavyzdžiui, į Didžiąją Britaniją, iki šiol kainavo 13,85 Lt, o nuo lapkričio pirmosios dienos juos bus galima siųsti tik kaip siuntinius. 1 – 2 kg siuntiniai į Didžiąją Britaniją nuo lapkričio pirmosios dienos kainuos 71 litą.

Analogiško svorio siuntinys į Norvegiją, kurį anksčiau galima buvo siųsti kaip korespondenciją, kainuos 67,02 Lt vietoje 24 Lt, į Airiją – 57,54 Lt vietoje 13,65 litų. Daugiau reikės mokėti ir už siuntinius ne kaip korespondencijas ne į Europos Sąjungos šalis. Pavyzdžiui, 1 – 2 kg siuntinys į Rusiją kainuos 74 litus vietoje 24 litų.

Daugiausiai – beveik trisdešimt kartų – padidės lengviausių siuntinių, sveriančių iki 50 gramų, kainos. Iki šiol tokio svorio neregistruotas siuntinys, siųstas kaip korespondencija, kainavo 2,45 Lt ,o dabar, kai jį bus galima siųsti tik kaip siuntinį, kaina sieks 60,92 lito.

„Iki šiol gyventojai iki 5 kg sveriančius įvairius daiktus Lietuvoje siųsdavo kaip pašto korespondenciją, t.y. kaip laiškus. Kaip laiškus siųsdavo tokius daiktus, kaip drabužiai, avalynė, įvairi buitinė technika, maisto gaminiai ir panašiai, – sakė Lietuvos pašto atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė. – Nuo šiol laiškais bus laikomos siuntos iki 2 kg ir ne didesnių išmatavimų nei 350×260×20 milimetrų. Siuntiniais bus laikomos siuntos, kurių svoris didesnis nei 2 kg arba išmatavimai viršys laiško matmenis (350×260×20 mm).“ Siuntų kaina priklausys ne tik nuo svorio, bet ir nuo matmenų.

Gyventojus auklės padidėjusios kainos

Pasak A.Jonušaitės, iki šiol gyventojai siųsdami neregistruotas siuntas negalėjo tikėtis nuostolių atlyginimo: „Neretai gyventojai tokių siuntų neregistruodavo, dėl ko vėliau kildavo įvairių nesusipratimų. Pavyzdžiui, gyventojas neregistruotu paštu siuntė šakotį, kuris dėl netinkamos siuntos pakuotės transportavimo metu buvo pažeistas.“

Lietuvos Respublikos pašto įstatymas numato, kad siuntos, kuriose siunčiami įvairūs daiktai, turi būti registruojami kaip siuntiniai. Esą tai ir yra viena iš priežasčių, dėl kurių nuspręsta įgyvendinti pakeitimus.

Paklausta, kodėl pakeitimus nuspręsta daryti tik dabar, jei Lietuvos Respublikos pašto įstatymas galioja nuo 1999 m., Lietuvos pašto atstovė atsakė, kad pakeitimų dabar imamasi atsižvelgiant į gyventojų skundus.

„Turime šviesti ir auklėti, kas yra laiškas, kas siuntinys“, – pridūrė ji.

Lietuvos paštas nėra suskaičiavęs, kokia dalis Lietuvos gyventojų iki šiol siuntas siųsdavo kaip korespondencijas ir kokiai daliai nuo šiol paslaugos pabrangs.