Kaip Lietuvoje be didesnių problemų susirasti darbą? - Anglija.lt
 

Kaip Lietuvoje be didesnių problemų susirasti darbą? 

„1-2 darbo pokalbiai ir viskas, darbą turiu“, – taip paprastai savo darbo paieškas komentavo DELFI skaitytoja feisbuke. Mergina prisipažino nuo 2007 m. pakeitusi keturias darbovietes ir tikino, kad kaskart darbą pavykdavo rasti gana lengvai. Ji sutiko pasidalyti savo patirtimi ir atskleidė, kas, jos manymu, padeda rasti darbą.

Kaip pasakojo mergina, jos profesija – informacinių technologijų technikė, skaitytoja remontuoja kompiuterinę techniką.

„Vieno darbdavio, kuris nebeegzistuojam, atsakymas man pasiteiravus, kokios galimybės patekti į techninį skyrių, buvo: jokių, merginoms per sunku (tada įsidarbinau į garantinio skyriaus priėmimą), kitur irgi telefonu gavau panašius atsakymus“, – pasakojo ji.

Vis dėlto, skaitytoja prisipažino, kad nepaisant tokio požiūrio jai darbą rasti pavyksta lengvai.

„Tikrai nežinau, kas lemia, kad pavyksta greitai susirasti darbą, gal tiesiog sekasi? O jei rimtai, visada pasidomiu, į kokią įmonę einu darbo pokalbio, atitinkamai apsirengiu (na, einant į pokalbį dėl IT technikės darbo aukštakulniai ir sijonukas tikrai yra ne pats geriausias pasirinkimas), motyvacinio laiško šablono neturiu – visada rašau jį taip, kad parodyčiau, kad atitinku darbdavio reikalavimus. Žinoma, turėdama darbą stengiuosi dirbti kuo geriau, todėl darbdaviai jau kartais man ką nors pasiūlo patys (bankrutavus vienai įmonei, kitą darbą turėjau jau kitą dieną, ačiū buvusiam viršininkui)“, – pasakojimu, kaip ieško darbo, su DELFI Piliečiu dalijosi mergina.

Ji sakė iš pažįstamų nusiskundimų, kad sunku rasti darbą, negirdėjusi, tačiau, pavyzdžiui, jos broliui darbo teko ieškoti darbo daugiau nei pusmetį – tuomet ji kartu sėdėjo, rašė motyvacinius laiškus ir drąsino, kad „kuklumas čia nepadės, reikia girtis, tik neapsimeluoti.“

„Kiek pastebėjau, daug pažįstamų tiesiog nuvertina savo galimybes – jie gali dirbti būtent tokį darbą, kurio nori, tačiau darbo pokalbio metu nesugeba to parodyti. Tikriausiai aš sugebu, niekada nemeluoju apie tai, ką moku, ko nemoku (tiesa, greitai mokausi, tą visada pabrėžiu), na, o jei matau, kad darbdavys abejoja mano galimybėmis, pasisiūlau dirbti nemokamai. Nemokamai dirbti neteko, tačiau darbą gavau“, – patarimais, kaip ieškoti darbo, dalijosi ji.

„1-2 darbo pokalbiai ir viskas, darbą turiu“, – taip paprastai savo darbo paieškas komentavo DELFI skaitytoja feisbuke. Mergina prisipažino nuo 2007 m. pakeitusi keturias darbovietes ir tikino, kad kaskart darbą pavykdavo rasti gana lengvai. Ji sutiko pasidalyti savo patirtimi ir atskleidė, kas, jos manymu, padeda rasti darbą.

Kaip pasakojo mergina, jos profesija – informacinių technologijų technikė, skaitytoja remontuoja kompiuterinę techniką.

„Vieno darbdavio, kuris nebeegzistuojam, atsakymas man pasiteiravus, kokios galimybės patekti į techninį skyrių, buvo: jokių, merginoms per sunku (tada įsidarbinau į garantinio skyriaus priėmimą), kitur irgi telefonu gavau panašius atsakymus“, – pasakojo ji.

Vis dėlto, skaitytoja prisipažino, kad nepaisant tokio požiūrio jai darbą rasti pavyksta lengvai.

„Tikrai nežinau, kas lemia, kad pavyksta greitai susirasti darbą, gal tiesiog sekasi? O jei rimtai, visada pasidomiu, į kokią įmonę einu darbo pokalbio, atitinkamai apsirengiu (na, einant į pokalbį dėl IT technikės darbo aukštakulniai ir sijonukas tikrai yra ne pats geriausias pasirinkimas), motyvacinio laiško šablono neturiu – visada rašau jį taip, kad parodyčiau, kad atitinku darbdavio reikalavimus. Žinoma, turėdama darbą stengiuosi dirbti kuo geriau, todėl darbdaviai jau kartais man ką nors pasiūlo patys (bankrutavus vienai įmonei, kitą darbą turėjau jau kitą dieną, ačiū buvusiam viršininkui)“, – pasakojimu, kaip ieško darbo, su DELFI Piliečiu dalijosi mergina.

Ji sakė iš pažįstamų nusiskundimų, kad sunku rasti darbą, negirdėjusi, tačiau, pavyzdžiui, jos broliui darbo teko ieškoti darbo daugiau nei pusmetį – tuomet ji kartu sėdėjo, rašė motyvacinius laiškus ir drąsino, kad „kuklumas čia nepadės, reikia girtis, tik neapsimeluoti.“

„Kiek pastebėjau, daug pažįstamų tiesiog nuvertina savo galimybes – jie gali dirbti būtent tokį darbą, kurio nori, tačiau darbo pokalbio metu nesugeba to parodyti. Tikriausiai aš sugebu, niekada nemeluoju apie tai, ką moku, ko nemoku (tiesa, greitai mokausi, tą visada pabrėžiu), na, o jei matau, kad darbdavys abejoja mano galimybėmis, pasisiūlau dirbti nemokamai. Nemokamai dirbti neteko, tačiau darbą gavau“, – patarimais, kaip ieškoti darbo, dalijosi ji.

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: