Skandinsime krizę alkoholio liūne? - Anglija.lt
 

Skandinsime krizę alkoholio liūne? 

Pastaraisiais metais alkoholinių gėrimų pardavimas kilo nedaug, bet psichologai prognozuoja, kad susikloščiusi ekonominė situacija gali žmones paskatinti „nustumti“ problemas į šalį griebiantis stikliuko.

Pardavimas kilo nedaug

„Rimi“ ir „Iki“ prekybos tinklų atstovai tikino, kad per pastaruosius metus alkoholio pardavimas beveik nesikeitė arba kito labai nežymiai. „Degtinės pardavimo augimas yra labai mažas. Labiausiai didėjo raudono vyno pardavimas, daugiau Lietuvoje perkama dažnai „egzotiniais“ vadinamų gėrimų, pavyzdžiui, džino ir romo. Tačiau bendrai alkoholio pardavimas augo labai nežymiai“, – pasakojo „Rimi“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

Pasak „Maxima LT“ atstovės Renatos Saulytės, per vienuolika šių metų mėnesių (palyginus su 2007 m. tuo pačiu laikotarpiu) stipriųjų alkoholinių gėrimų pardavimas pakilo 14 proc., vyno ir alaus – po 20 proc., tačiau tai labiau sietina su išsiplėtusiu parduotuvių tinklu.

Reaguojame skirtingai

Vis dėlto ekonominei situacijai keičiantis į blogąją pusę, šie rodikliai gali pasikeisti. Pasak psichologo dr. Gedimino Navaičio, finansiniai sunkumai sąlygoja stresą, į kurį žmonės iš pradžių reaguoja vienodai: sunerimsta, tuomet sukaupia jėgas, nuslopina nerimą ir pradeda geriau kontroliuoti situaciją, bet, jeigu problema viršija žmogaus gebėjimą prisitaikyti, po kurio laiko nerimo požymiai vėl grįžta, tik jie būna nebesuvaldomi.

„Iškilę ekonominiai sunkumai gali paskatinti žmones skirtingai reaguoti: vieni ieškos sprendimų, galbūt pradės daugiau dirbti, kiti, pasinaudodami krize, netgi sukurs sau geresnį materialinį gyvenimą. Vieni galbūt daugiau laiko skirs bendravimui su artimaisiais, asmeniniam tobulėjimui, sportui, o kiti pasirinks blogesnį kelią – jie bandys problemas psichologiškai „nustumti“ alkoholio ar kitų svaiginančių medžiagų vartojimu“, – kalba G. Navaitis.

Alkoholis – siekiant pasiteisinti

Pasak psichologo, griebtis alkoholio gali paskatinti noras pateisinti savo nenorą veikti, spręsti problemas. „Alkoholis yra universalus „pasiteisintojas“. Pavyzdžiui, jūs prašote manęs, ką nors padaryti, tarkime, parašyti straipsnį, o aš jums kitą dieną sakau: žinote, neparašiau, nes tingėjau. Jūs labai teisėtai supykstate. O jeigu sakau: „Žinote, vakar atvažiavo draugas, aš jo nemačiau 10 metų...“ Juk suprasite, kad turėjau su juo pabūti, galbūt išgerti“, – samprotavo G. Navaitis.

Pasak specialisto, tokiu atveju žmogus kelia sau mažesnius reikalavimus, nuolat ieško pasiteisinimų. „Toks žmogus galvoja: „Žinoma, aš spręsčiau problemas, pasirūpinčiau šeima, užsidirbčiau, bet, na, matote, išgėriau šiandien su draugais, tad negaliu...“ Be abejo, tai yra pats blogiausias būdas reaguoti į krizę ar į bet kokias kitas asmenines problemas“, – tikino psichologas.

Pastaraisiais metais alkoholinių gėrimų pardavimas kilo nedaug, bet psichologai prognozuoja, kad susikloščiusi ekonominė situacija gali žmones paskatinti „nustumti“ problemas į šalį griebiantis stikliuko.

Pardavimas kilo nedaug

„Rimi“ ir „Iki“ prekybos tinklų atstovai tikino, kad per pastaruosius metus alkoholio pardavimas beveik nesikeitė arba kito labai nežymiai. „Degtinės pardavimo augimas yra labai mažas. Labiausiai didėjo raudono vyno pardavimas, daugiau Lietuvoje perkama dažnai „egzotiniais“ vadinamų gėrimų, pavyzdžiui, džino ir romo. Tačiau bendrai alkoholio pardavimas augo labai nežymiai“, – pasakojo „Rimi“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

Pasak „Maxima LT“ atstovės Renatos Saulytės, per vienuolika šių metų mėnesių (palyginus su 2007 m. tuo pačiu laikotarpiu) stipriųjų alkoholinių gėrimų pardavimas pakilo 14 proc., vyno ir alaus – po 20 proc., tačiau tai labiau sietina su išsiplėtusiu parduotuvių tinklu.

Reaguojame skirtingai

Vis dėlto ekonominei situacijai keičiantis į blogąją pusę, šie rodikliai gali pasikeisti. Pasak psichologo dr. Gedimino Navaičio, finansiniai sunkumai sąlygoja stresą, į kurį žmonės iš pradžių reaguoja vienodai: sunerimsta, tuomet sukaupia jėgas, nuslopina nerimą ir pradeda geriau kontroliuoti situaciją, bet, jeigu problema viršija žmogaus gebėjimą prisitaikyti, po kurio laiko nerimo požymiai vėl grįžta, tik jie būna nebesuvaldomi.

„Iškilę ekonominiai sunkumai gali paskatinti žmones skirtingai reaguoti: vieni ieškos sprendimų, galbūt pradės daugiau dirbti, kiti, pasinaudodami krize, netgi sukurs sau geresnį materialinį gyvenimą. Vieni galbūt daugiau laiko skirs bendravimui su artimaisiais, asmeniniam tobulėjimui, sportui, o kiti pasirinks blogesnį kelią – jie bandys problemas psichologiškai „nustumti“ alkoholio ar kitų svaiginančių medžiagų vartojimu“, – kalba G. Navaitis.

Alkoholis – siekiant pasiteisinti

Pasak psichologo, griebtis alkoholio gali paskatinti noras pateisinti savo nenorą veikti, spręsti problemas. „Alkoholis yra universalus „pasiteisintojas“. Pavyzdžiui, jūs prašote manęs, ką nors padaryti, tarkime, parašyti straipsnį, o aš jums kitą dieną sakau: žinote, neparašiau, nes tingėjau. Jūs labai teisėtai supykstate. O jeigu sakau: „Žinote, vakar atvažiavo draugas, aš jo nemačiau 10 metų...“ Juk suprasite, kad turėjau su juo pabūti, galbūt išgerti“, – samprotavo G. Navaitis.

Pasak specialisto, tokiu atveju žmogus kelia sau mažesnius reikalavimus, nuolat ieško pasiteisinimų. „Toks žmogus galvoja: „Žinoma, aš spręsčiau problemas, pasirūpinčiau šeima, užsidirbčiau, bet, na, matote, išgėriau šiandien su draugais, tad negaliu...“ Be abejo, tai yra pats blogiausias būdas reaguoti į krizę ar į bet kokias kitas asmenines problemas“, – tikino psichologas.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: