Skolos grąžinti nepajėgiantis panevėžietis: lieka pasikarti arba emigruoti - Anglija.lt
 

Skolos grąžinti nepajėgiantis panevėžietis: lieka pasikarti arba emigruoti  

Pasak jaunuolio, dabar jis mato tik vieną išeitį: emigruoti ir paskelbti bankrotą. Naujo darbo algos jam vos pakanka paties, draugės ir trejų metų dukrelės reikmėms.

117 tūkst. Lt butui Panevėžyje pirkti Mindaugas iš banko „Swedbank“ pasiskolino 2007 metais, būdamas vos 19 metų. Vaikino alga tuomet buvo1,5 tūkst. Lt. Tačiau aliuminio konstrukcijų montuotoju dirbęs panevėžietis teigia tuomet daug pajamų gaudavęs nelegaliai.

„Tada padėdavau draugams, kolegoms, dirbdavau papildomai su savo įrankiais. Sakiau moteriai (banko konsultantei – 15min.lt), kad gaunu labai daug, ir kad visi daug pajamų nelegaliai gauna, nes statybų sektorius ir pan. Paskolą ėmiau trisdešimčiai metų. Aš tikrai netingiu, ir noriu dirbti bei užsidirbti, tuo momentu atrodė, kad tų darbų buvo ir bus“, – pasakojo vaikinas. Kartu su nelegaliomis pajamomis jis per mėnesį gaudavo 4–5 tūkst. Lt.

Tačiau pasaulį užklupusi finansų krizė neaplenkė ir Mindaugo – vaikinas neteko darbo, taigi ir galimybės mokėti bankui. Parduoti buto ir taip atsiskaityti su banku vaikinas net nesiėmė svarstyti – sprogus nekilnojamojo turto kainų burbului jo butas Panevėžyje nuvertėjo kone perpus. Todėl Mindaugas su šeima persikraustė pas mamą, o butą išnuomojo.

Dvejus metus įmokų bankui nereikėjo mokėti – veikė būsto paskolų draudimas. Tačiau dabar Mindaugas jau privalo bankui kas mėnesį pervesti 1 040 Lt. Nors vaikinas jau vėl turi darbą, neuždirba nė tūkstančio litų, todėl bankui atiduoda visą savo algą, likusią dalį sumos padengia Mindaugo gyvenimo draugė.

„Pusę metų gal darbe tempsiu, dar gyvensiu iš mamos, gal vėl nelegaliai išeis užsidirbti. Bankas pasiūlė skolintis iš draugų, buvo pasiūlyta pasikarti – gausiu draudimą ir nereikės mokėti paskolos“, – skundėsi Mindaugas.

Kita išeitis – emigruoti ir pasiskelbti bankrotą. Žiniasklaidoje paskaitęs sėkmingai bankrutavusių lietuvių istorijų, jis ir kreipėsi į 15min.lt prašydamas jiems padėjusių advokatų kontaktų. Su advokatais Mindaugas teigė jau susisiekęs – pastarieji jam pasiūlė palaukti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, kai paaiškės, ar tikrai užsienyje bankrutavusio Lietuvos piliečio bankrotas pripažįstamas ir Lietuvoje.

Dabar Mindaugas prisipažįsta – imti paskolą tuomet, kai jam buvo vos 19, buvo neatsakinga, naivu.

„Swedbank“ teigė negalintis atskleisti sąlygų, kokiomis Mindaugui buvo išduota paskola, tačiau patikino – pinigai skolinami atsakingai, atsižvelgiant į konkrečią situaciją. „Paskola teikiama tuomet, kai žmogus, pageidaujantis gauti paskolą, ne trumpiau kaip per praėjusius 6 mėn. gavo stabilias pajamas. Pasitaiko, kad paskolos kreipiasi žmonės, kurie tik pradėjo dirbti ir nėra pasibaigęs bandomasis laikotarpis, pasitaiko, kad žmogus nuolat, t. y. kas keletą mėnesių, keičia darbovietes. Tokiais atvejais analizuojame kiekvieną konkrečią situaciją ir siekdami, kad paskola netaptų neapgalvota finansine našta žmogui, galime rekomenduoti atidėti paskolos gavimą“, – 15min.lt sakė Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė.

Parenta pagal www.15min.lt informaciją
 

Pasak jaunuolio, dabar jis mato tik vieną išeitį: emigruoti ir paskelbti bankrotą. Naujo darbo algos jam vos pakanka paties, draugės ir trejų metų dukrelės reikmėms.

117 tūkst. Lt butui Panevėžyje pirkti Mindaugas iš banko „Swedbank“ pasiskolino 2007 metais, būdamas vos 19 metų. Vaikino alga tuomet buvo1,5 tūkst. Lt. Tačiau aliuminio konstrukcijų montuotoju dirbęs panevėžietis teigia tuomet daug pajamų gaudavęs nelegaliai.

„Tada padėdavau draugams, kolegoms, dirbdavau papildomai su savo įrankiais. Sakiau moteriai (banko konsultantei – 15min.lt), kad gaunu labai daug, ir kad visi daug pajamų nelegaliai gauna, nes statybų sektorius ir pan. Paskolą ėmiau trisdešimčiai metų. Aš tikrai netingiu, ir noriu dirbti bei užsidirbti, tuo momentu atrodė, kad tų darbų buvo ir bus“, – pasakojo vaikinas. Kartu su nelegaliomis pajamomis jis per mėnesį gaudavo 4–5 tūkst. Lt.

Tačiau pasaulį užklupusi finansų krizė neaplenkė ir Mindaugo – vaikinas neteko darbo, taigi ir galimybės mokėti bankui. Parduoti buto ir taip atsiskaityti su banku vaikinas net nesiėmė svarstyti – sprogus nekilnojamojo turto kainų burbului jo butas Panevėžyje nuvertėjo kone perpus. Todėl Mindaugas su šeima persikraustė pas mamą, o butą išnuomojo.

Dvejus metus įmokų bankui nereikėjo mokėti – veikė būsto paskolų draudimas. Tačiau dabar Mindaugas jau privalo bankui kas mėnesį pervesti 1 040 Lt. Nors vaikinas jau vėl turi darbą, neuždirba nė tūkstančio litų, todėl bankui atiduoda visą savo algą, likusią dalį sumos padengia Mindaugo gyvenimo draugė.

„Pusę metų gal darbe tempsiu, dar gyvensiu iš mamos, gal vėl nelegaliai išeis užsidirbti. Bankas pasiūlė skolintis iš draugų, buvo pasiūlyta pasikarti – gausiu draudimą ir nereikės mokėti paskolos“, – skundėsi Mindaugas.

Kita išeitis – emigruoti ir pasiskelbti bankrotą. Žiniasklaidoje paskaitęs sėkmingai bankrutavusių lietuvių istorijų, jis ir kreipėsi į 15min.lt prašydamas jiems padėjusių advokatų kontaktų. Su advokatais Mindaugas teigė jau susisiekęs – pastarieji jam pasiūlė palaukti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, kai paaiškės, ar tikrai užsienyje bankrutavusio Lietuvos piliečio bankrotas pripažįstamas ir Lietuvoje.

Dabar Mindaugas prisipažįsta – imti paskolą tuomet, kai jam buvo vos 19, buvo neatsakinga, naivu.

„Swedbank“ teigė negalintis atskleisti sąlygų, kokiomis Mindaugui buvo išduota paskola, tačiau patikino – pinigai skolinami atsakingai, atsižvelgiant į konkrečią situaciją. „Paskola teikiama tuomet, kai žmogus, pageidaujantis gauti paskolą, ne trumpiau kaip per praėjusius 6 mėn. gavo stabilias pajamas. Pasitaiko, kad paskolos kreipiasi žmonės, kurie tik pradėjo dirbti ir nėra pasibaigęs bandomasis laikotarpis, pasitaiko, kad žmogus nuolat, t. y. kas keletą mėnesių, keičia darbovietes. Tokiais atvejais analizuojame kiekvieną konkrečią situaciją ir siekdami, kad paskola netaptų neapgalvota finansine našta žmogui, galime rekomenduoti atidėti paskolos gavimą“, – 15min.lt sakė Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė.

Parenta pagal www.15min.lt informaciją
 

 (Komentarų: 10)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: