Šlamšto valgymas – mūsų duona kasdienė 


Žodžių junginį „junk food“ turbūt įsidėmėjo net tie, kas nelabai moka angliškai. Tai maistas, kurio kvapais prasmirdęs bemaž visas Londonas. Tiesa, lietuviai prieš bulvytes, traškučius ir suvožtinius jau bando kovoti cepelinais išsinešimui. Pastarieji į „junk food“ sąrašus dar neįtraukti. O gal tai tik laiko klausimas?

Koks kvapas lenda į šnerves vos išlipus bet kurioje metro stotyje Rytų Londone – kiekvienas atspėtumėte. Tie kvapsniai persmelkia visą traukinio vagoną tegu ir vienam valgytojui su atidaryta dėžele įlipus vidun. Aš pereinu į kitą vagoną, nes mane pykina, tačiau pažįstu daug žmonių, kuriuos tie kvapai veikia atvirkščiai – tekina seiles ir kelia apetitą.

Tas maistas su savo kvapais, patraukliomis kainomis ir greito užkandžio pagundomis mus visus, čia atvykusius, užgriūva kaip lavina. Kai kas iš pradžių net apsidžiaugia, nes tai, kas Lietuvoje buvo vos ne prabanga, na, kad ir užkandžiavimas „MacDonalde“, čia tapo visiškai prieinamu dalyku – ir palyginti nebrangu, ir ant kiekvieno kampo. O dar visokie mikrobangų krosnelėse pašildomi valgymui paruošti valgiai, jau nekalbant apie saldintus spalvos skonio ir kvapo stipriklių prisotintus gėrimus, traškučius, kurių paragavęs nebegali sustoti, ledus ar pyragaičius.

Atidžiau peržiūrėjus parduotuvių lentynas, turbūt neperdėčiau sakydama, kad kone du trečdaliai šio maisto galėtų būti priskiriami „junk food“ kategorijai. Paprastam žmogui išties nelengva susigaudyti, kas čia sveika, kas nesveika ir savo pasirinkimą kiekvienas dažniausiai matuojame dviem dalykais – kiek kainuoja ir ar ilgai užtruks pagaminti.

Oro uosto sindromas
Jau 7 metai Londone privačias konsultacijas sveiko maitinimosi klausimais teikianti Vilija Jančauskienė sako, jog Londone jai tenka susidurti su daug lietuvių, kurie turi sveikatos ir per didelio svorio problemų, atsiradusių dėl nesveiko maitinimosi. „Su kiekvienu, kuris į mane kreipiasi, ilgai kalbamės, aiškinamės, kaip maitinasi, ir visi dažniausiai atsako, kad greitas gyvenimo tempas, nėra laiko pagalvoti apie tai, ką pirkti, jau nekalbant apie maisto gaminimą.

Turbūt dauguma žvalgomės, ką galima nusipirkti jau paruoštą, perkame pakeliuose, šildome mikrobangų krosnelėse, valgome traukiniuose ar autobusuose, net eidami gatvėje, ir negalvojame, ar čia reikėtų pirmiau vandens ar arbatos prieš valgį ar valgant išgerti, nėra tam laiko. Visi kalba apie tai, kad Lietuvoje dar galėjo tvarkytis su svoriu, pirko maistą pas bobutes turguose, o čia iš karto užklumpa tai, ką pavadinčiau „oro uosto sindromu“, t. y., svoris ima augti vos išlipus iš lėktuvo. Čia visur pakeliui „Mac’ai“, nesveiko maisto užeigos, kurios pateikia maistą taip, kad labai patogu gatvėje valgyti, pigu ir čia tas maistas dar labiau rafinuotas, perdirbtas, tuščias, daug tų vadinamų tuščių angliavandenių – cukraus, rafinuotų miltų, konservantų ir priedų, be kurių to maisto neįmanoma pagaminti“.

6 cepelinai – nesveika
Sveikos mitybos principus diegianti ir su didelį antsvorį turinčiais žmonėmis jau 16 metų dirbanti moteris sako, kad sveikai ir atsakingai maitintis galima ir Londone. „Prie to greito maisto ir nesveikų užkandžių greit įprantama, nes jis pakankamai skanus, lengvai pasiekiamas, dirgina uoslę, sakoma, kad specialiai pagamintas tam, kad sukeltų nesotumo pojūtį. Tada porcijos didinamos, skrandžiai plečiasi, siuvami dideli rūbai, nes prekybininkai prisitaiko prie padidėjusių gabaritų.“

Tai ką gali padaryti žmogus gyvendamas tokioje aplinkoje, kuri prievartauja žmogų gyventi ir maitintis nesveikai?
- Iš tikrųjų susikūrėme civilizaciją, kuri žudo žmogų, ir reikia kiekvienam pagalvoti, ką daryti, kad tas poveikis nebūtų toks baisus. XXI a. ligos – širdies, kraujagyslių, psichinės ligos, vėžys, diabetas – sparčiai žengia į priekį ir jos susijusios su mitybos įpročiais. Pakeisti mitybos įpročius galima dviem būdais. Kadangi daug mūsų suvartojamo maisto yra tuščias, nėra mineralų ir vitaminų, tai visiems reikia vartoti maisto papildus, norime ar nenorime to žodžio girdėti.

Kitas būdas – tiesiog valgyti paprastą, neapdorotą maistą. Labai tinka grūdinių kultūrų maistas, ypač košės, kurios turi vitaminų, mineralų, o jei dar pridėsime sėlenų šaukštą ar du – bus dar geriau. Reikia įsidėmėti, kad žmogui per dieną užtenka 100 gramų baltymų, ir jei žmonės valgo 3 kartus per dieną mėsą, tai savižudybė. 200 gramų košės, kartais ją pakeičiant rupia duona, 300 gramų vaisių ir 400 gramų daržovių. Daržoves vartoti nevirtas, nepridėti majonezo ar grietinės, užtenka šaukšto aliejaus ir citrinos sulčių. Taip maitinantis gaunamos pagrindinės maisto medžiagos. Siekiant neapkrauti organizmo baltymais, pakanka valgyti 2 kartus per savaitę mėsą, du kartus per savaitę žuvį, kitomis dienomis – avokadą ar virtas pupeles. Jei žmogus yra atsakingas ir nori sveikai maitintis, turėtų neeikvoti pinigų maistui, kuris yra bevertis ir graužia mūsų sveikatą. Protingai mąstant ir be didelių išlaidų galima neblogai maitintis.

„Junk food’o“ sąrašas yra kas kartą papildomas, ar negali atsitikti taip, kad ir lietuviški cepelinai po kiek laiko pateks į tą sąrašą?
Visi mėgstame tuos cepelinus. Šis patiekalas – mums kažkokia nostalgija, prisiminimai, kaip mama juos virė, kaip vaišindavomės švenčių metu. Ir jei suvalgysime tuos cepelinus su kokiu šaukštu padažo, nieko neatsitiks, bet jei juos valgysime keletą kartų per savaitę – tai bus blogai, kadangi juose daug krakmolo, kuris teršia mūsų organizmą. Taigi nereikėtų tuo mėgautis ir valgyti kasdien. Kartais man žmonės pasakoja, kad suvalgo po 6 cepelinus, tai jau tikrai nesveika.

Saugotis mikrobangų krosnelės ir pelėsio
Sveikos mitybos specialistė pataria „Asdoje“ ar „Tesco“, ar bet kuriame kitame prekybos centre vengti lentynų, kuriose sudėti traškučiai ir gazuoti, spalvoti gėrimai, o dažniau pasisukioti prie vaisių ir daržovių, pasižvalgyti tokių produktų, iš kurių maistą turime paruošti patys, negriebti supakuotų, valgymui paruoštų gaminių, kuriuos užtenka pašildyti mikrobangų krosnelėje.

„Mikrobangų krosnelę aš siūlau išmesti ir išmesti taip, kad kiti nepasinaudotų, pavyzdžiui, nupjaustyti laidus. Nes tas magnetinis spinduliavimas kelia kraujo spaudimą, trikdo širdies veiklą ir endokrininę sistemą. Net jei pats neturi mikrobangų krosnelės, o turi kaimynas, tie spinduliai mus veikia. Be to, tas maistas, kurį šildome mikrobangų krosnelėje, jau yra negyvas, be vertingų maistinių medžiagų, dėl to žmonėms reikia daug kavos, energetinių gėrimų, kurie vėlgi smukdo mūsų imuninę ir endokrininę sistemą. Taip gaunasi užburtas ratas.“

Ji siūlo cukrų, jei be jo negalime gyventi, pirkti rudą, mažiau apdorotą, aliejaus irgi ieškoti, kad būtų nerafinuotas ir parduotuvėje imti iš paties tamsiausio kampo. Taip pat saugotis, kad vaisiai, daržovės ar bet kokie kiti maisto produktai nebūtų užkrėsti pelėsiu. „Daug dėmesio mokslininkai skiria pelėsiui, kuris dabar labai apėmęs maisto produktus. Pelėsis yra daugelio ligų priežastis ir jo šaknys išsidėsčiusios visame produkte. Todėl reikia išmesti viską, kas bent kiek įpelėję.“

Terapeutės ir endokrinologės specialybę Lietuvoje įgijusi V. Jančauskienė teigia, kad blogi maitinimosi įpročiai itin skaudžiai gali atsiliepti dabartinių vaikų kartai. Ji neišskiria ir Londono lietuviukų. „Lietuvių vaikai jau įsijungę į tą sistemą, jau su išsipūtusiais žandukais, jau aptempti rūbai, nes pilvukas išsikišęs, mes čia gyvename ir visi maitinamės tuo pačiu“, – sako mitybos specialistė.

Išgelbės „taukų“ mokestis?
2006 m. populiarusis virėjas ir knygų apie maisto gaminimą autorius Jamie Oliveris stojo į karą prieš „junk food“. Jo pastangomis mokyklose buvo pakeisti meniu: vietoj picų ar traškučių vaikams imta siūlyti daugiau daržovių ir vaisių. Iš mokyklų išmesti gėrimų ir saldumynų automatai, o šiuo metu vyksta ginčai, ar uždrausti netoli mokyklų greito maisto užkandines, į kurias vaikai atbėga apsipirkti per pertraukas.

Panašu, kad karas su nesveiku maistu prasidėjo. Į tą karą raginama įsijungti ir britų vyriausybė ir uždėti specialų mokestį nesveikam maistui. Beje, Maisto standartų tarnyba ketina pradėti konsultacijas, siekiant išsiaiškinti, ar nesveiko maisto apmokestinimas paskatins žmones rinktis sveikesnį maistą. Jei būtų nuspręsta nesveikam maistui uždėti mokestį, greičiausiai tai būtų Pridėtinės vertės mokestis (angl. VAT), kuris maisto produktams JK netaikomas.


Kodėl „junk food“?
Frazę „junk food“ (žodis „junk“ reiškia šlamštas, atliekos) vartoti pradėjo mokslininkas Michaelas Jacobsonas 1972 m. Šiuo terminu jis apibūdino maistą, kuris turi nedaug maistingų medžiagų ir jame yra nemažai priedų, kurie kenkia sveikatai, jei vartojami dažnai ar dideliais kiekiais. Tokio maisto sąrašas ilgas. Tai „burgeriai“, dešrainiai, vištienos kepsneliai, keptos bulvytės, šokoladas, ledai, traškučiai, įvairūs pyragaičiai ir picos. Sąrašas vis papildomas naujais patiekalais, kuriuose gausu riebalų, druskos bei cukraus, o vaisių, daržovių ar maistinių skaidulų beveik nėra.

Įvairūs pastaraisiais metais atlikti tyrimai rodo, kad tokio labai perdirbto ir įvairių priedų prisotinto maisto vartojimas susijęs su augančia šių dienų sveikatos rykšte – nutukimu. Ši problema labai akivaizdi tarp vaikų. Pavyzdžiui, Britanijoje beveik trečdalis vaikų turi antsvorį. Mokslininkai teigia, jog vaikus itin veikia mus supanti toksinė maisto aplinka. Be to, pastebėtas ryšys tarp nesveikos mitybos ir elgsenos pokyčių, gebėjimo susikaupti, mokymosi rezultatų ir sveikatos. O prieš penketą metų su žiurkėmis atlikti tyrimai rodo, jog į nesveiką maistą įjunkstama – ilgai jį vartojant atsiranda priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo kokaino ar heroino.

Beje, pastebėta, kad kenkia ne tik pats „junk“ maistas, bet ir jo kvapai, nes kvėpuojant maisto kvapų prisotintu oru, kyla grėsmė nutukti. Beje, tokia grėsmė kyla ne tik tiems, kurie yra tiesiogiai susiję su tokio maisto gamybos procesu, bet ir praeiviams, kuriuos tie kvapai „užklumpa“ gatvėse. Teigiama, kad ilgai kvėpuojant tokių kvapų prisotintų oru, išsivysto vadinamas nuolatinio padidėjusio apetito sindromas, kuris nulemia tai, kad per mėnesį žmogus priauga 3–4 papildomus kilogramus.

Zita Čepaitė

www.anglija.lt


Žodžių junginį „junk food“ turbūt įsidėmėjo net tie, kas nelabai moka angliškai. Tai maistas, kurio kvapais prasmirdęs bemaž visas Londonas. Tiesa, lietuviai prieš bulvytes, traškučius ir suvožtinius jau bando kovoti cepelinais išsinešimui. Pastarieji į „junk food“ sąrašus dar neįtraukti. O gal tai tik laiko klausimas?

Koks kvapas lenda į šnerves vos išlipus bet kurioje metro stotyje Rytų Londone – kiekvienas atspėtumėte. Tie kvapsniai persmelkia visą traukinio vagoną tegu ir vienam valgytojui su atidaryta dėžele įlipus vidun. Aš pereinu į kitą vagoną, nes mane pykina, tačiau pažįstu daug žmonių, kuriuos tie kvapai veikia atvirkščiai – tekina seiles ir kelia apetitą.

Tas maistas su savo kvapais, patraukliomis kainomis ir greito užkandžio pagundomis mus visus, čia atvykusius, užgriūva kaip lavina. Kai kas iš pradžių net apsidžiaugia, nes tai, kas Lietuvoje buvo vos ne prabanga, na, kad ir užkandžiavimas „MacDonalde“, čia tapo visiškai prieinamu dalyku – ir palyginti nebrangu, ir ant kiekvieno kampo. O dar visokie mikrobangų krosnelėse pašildomi valgymui paruošti valgiai, jau nekalbant apie saldintus spalvos skonio ir kvapo stipriklių prisotintus gėrimus, traškučius, kurių paragavęs nebegali sustoti, ledus ar pyragaičius.

Atidžiau peržiūrėjus parduotuvių lentynas, turbūt neperdėčiau sakydama, kad kone du trečdaliai šio maisto galėtų būti priskiriami „junk food“ kategorijai. Paprastam žmogui išties nelengva susigaudyti, kas čia sveika, kas nesveika ir savo pasirinkimą kiekvienas dažniausiai matuojame dviem dalykais – kiek kainuoja ir ar ilgai užtruks pagaminti.

Oro uosto sindromas
Jau 7 metai Londone privačias konsultacijas sveiko maitinimosi klausimais teikianti Vilija Jančauskienė sako, jog Londone jai tenka susidurti su daug lietuvių, kurie turi sveikatos ir per didelio svorio problemų, atsiradusių dėl nesveiko maitinimosi. „Su kiekvienu, kuris į mane kreipiasi, ilgai kalbamės, aiškinamės, kaip maitinasi, ir visi dažniausiai atsako, kad greitas gyvenimo tempas, nėra laiko pagalvoti apie tai, ką pirkti, jau nekalbant apie maisto gaminimą.

Turbūt dauguma žvalgomės, ką galima nusipirkti jau paruoštą, perkame pakeliuose, šildome mikrobangų krosnelėse, valgome traukiniuose ar autobusuose, net eidami gatvėje, ir negalvojame, ar čia reikėtų pirmiau vandens ar arbatos prieš valgį ar valgant išgerti, nėra tam laiko. Visi kalba apie tai, kad Lietuvoje dar galėjo tvarkytis su svoriu, pirko maistą pas bobutes turguose, o čia iš karto užklumpa tai, ką pavadinčiau „oro uosto sindromu“, t. y., svoris ima augti vos išlipus iš lėktuvo. Čia visur pakeliui „Mac’ai“, nesveiko maisto užeigos, kurios pateikia maistą taip, kad labai patogu gatvėje valgyti, pigu ir čia tas maistas dar labiau rafinuotas, perdirbtas, tuščias, daug tų vadinamų tuščių angliavandenių – cukraus, rafinuotų miltų, konservantų ir priedų, be kurių to maisto neįmanoma pagaminti“.

6 cepelinai – nesveika
Sveikos mitybos principus diegianti ir su didelį antsvorį turinčiais žmonėmis jau 16 metų dirbanti moteris sako, kad sveikai ir atsakingai maitintis galima ir Londone. „Prie to greito maisto ir nesveikų užkandžių greit įprantama, nes jis pakankamai skanus, lengvai pasiekiamas, dirgina uoslę, sakoma, kad specialiai pagamintas tam, kad sukeltų nesotumo pojūtį. Tada porcijos didinamos, skrandžiai plečiasi, siuvami dideli rūbai, nes prekybininkai prisitaiko prie padidėjusių gabaritų.“

Tai ką gali padaryti žmogus gyvendamas tokioje aplinkoje, kuri prievartauja žmogų gyventi ir maitintis nesveikai?
- Iš tikrųjų susikūrėme civilizaciją, kuri žudo žmogų, ir reikia kiekvienam pagalvoti, ką daryti, kad tas poveikis nebūtų toks baisus. XXI a. ligos – širdies, kraujagyslių, psichinės ligos, vėžys, diabetas – sparčiai žengia į priekį ir jos susijusios su mitybos įpročiais. Pakeisti mitybos įpročius galima dviem būdais. Kadangi daug mūsų suvartojamo maisto yra tuščias, nėra mineralų ir vitaminų, tai visiems reikia vartoti maisto papildus, norime ar nenorime to žodžio girdėti.

Kitas būdas – tiesiog valgyti paprastą, neapdorotą maistą. Labai tinka grūdinių kultūrų maistas, ypač košės, kurios turi vitaminų, mineralų, o jei dar pridėsime sėlenų šaukštą ar du – bus dar geriau. Reikia įsidėmėti, kad žmogui per dieną užtenka 100 gramų baltymų, ir jei žmonės valgo 3 kartus per dieną mėsą, tai savižudybė. 200 gramų košės, kartais ją pakeičiant rupia duona, 300 gramų vaisių ir 400 gramų daržovių. Daržoves vartoti nevirtas, nepridėti majonezo ar grietinės, užtenka šaukšto aliejaus ir citrinos sulčių. Taip maitinantis gaunamos pagrindinės maisto medžiagos. Siekiant neapkrauti organizmo baltymais, pakanka valgyti 2 kartus per savaitę mėsą, du kartus per savaitę žuvį, kitomis dienomis – avokadą ar virtas pupeles. Jei žmogus yra atsakingas ir nori sveikai maitintis, turėtų neeikvoti pinigų maistui, kuris yra bevertis ir graužia mūsų sveikatą. Protingai mąstant ir be didelių išlaidų galima neblogai maitintis.

„Junk food’o“ sąrašas yra kas kartą papildomas, ar negali atsitikti taip, kad ir lietuviški cepelinai po kiek laiko pateks į tą sąrašą?
Visi mėgstame tuos cepelinus. Šis patiekalas – mums kažkokia nostalgija, prisiminimai, kaip mama juos virė, kaip vaišindavomės švenčių metu. Ir jei suvalgysime tuos cepelinus su kokiu šaukštu padažo, nieko neatsitiks, bet jei juos valgysime keletą kartų per savaitę – tai bus blogai, kadangi juose daug krakmolo, kuris teršia mūsų organizmą. Taigi nereikėtų tuo mėgautis ir valgyti kasdien. Kartais man žmonės pasakoja, kad suvalgo po 6 cepelinus, tai jau tikrai nesveika.

Saugotis mikrobangų krosnelės ir pelėsio
Sveikos mitybos specialistė pataria „Asdoje“ ar „Tesco“, ar bet kuriame kitame prekybos centre vengti lentynų, kuriose sudėti traškučiai ir gazuoti, spalvoti gėrimai, o dažniau pasisukioti prie vaisių ir daržovių, pasižvalgyti tokių produktų, iš kurių maistą turime paruošti patys, negriebti supakuotų, valgymui paruoštų gaminių, kuriuos užtenka pašildyti mikrobangų krosnelėje.

„Mikrobangų krosnelę aš siūlau išmesti ir išmesti taip, kad kiti nepasinaudotų, pavyzdžiui, nupjaustyti laidus. Nes tas magnetinis spinduliavimas kelia kraujo spaudimą, trikdo širdies veiklą ir endokrininę sistemą. Net jei pats neturi mikrobangų krosnelės, o turi kaimynas, tie spinduliai mus veikia. Be to, tas maistas, kurį šildome mikrobangų krosnelėje, jau yra negyvas, be vertingų maistinių medžiagų, dėl to žmonėms reikia daug kavos, energetinių gėrimų, kurie vėlgi smukdo mūsų imuninę ir endokrininę sistemą. Taip gaunasi užburtas ratas.“

Ji siūlo cukrų, jei be jo negalime gyventi, pirkti rudą, mažiau apdorotą, aliejaus irgi ieškoti, kad būtų nerafinuotas ir parduotuvėje imti iš paties tamsiausio kampo. Taip pat saugotis, kad vaisiai, daržovės ar bet kokie kiti maisto produktai nebūtų užkrėsti pelėsiu. „Daug dėmesio mokslininkai skiria pelėsiui, kuris dabar labai apėmęs maisto produktus. Pelėsis yra daugelio ligų priežastis ir jo šaknys išsidėsčiusios visame produkte. Todėl reikia išmesti viską, kas bent kiek įpelėję.“

Terapeutės ir endokrinologės specialybę Lietuvoje įgijusi V. Jančauskienė teigia, kad blogi maitinimosi įpročiai itin skaudžiai gali atsiliepti dabartinių vaikų kartai. Ji neišskiria ir Londono lietuviukų. „Lietuvių vaikai jau įsijungę į tą sistemą, jau su išsipūtusiais žandukais, jau aptempti rūbai, nes pilvukas išsikišęs, mes čia gyvename ir visi maitinamės tuo pačiu“, – sako mitybos specialistė.

Išgelbės „taukų“ mokestis?
2006 m. populiarusis virėjas ir knygų apie maisto gaminimą autorius Jamie Oliveris stojo į karą prieš „junk food“. Jo pastangomis mokyklose buvo pakeisti meniu: vietoj picų ar traškučių vaikams imta siūlyti daugiau daržovių ir vaisių. Iš mokyklų išmesti gėrimų ir saldumynų automatai, o šiuo metu vyksta ginčai, ar uždrausti netoli mokyklų greito maisto užkandines, į kurias vaikai atbėga apsipirkti per pertraukas.

Panašu, kad karas su nesveiku maistu prasidėjo. Į tą karą raginama įsijungti ir britų vyriausybė ir uždėti specialų mokestį nesveikam maistui. Beje, Maisto standartų tarnyba ketina pradėti konsultacijas, siekiant išsiaiškinti, ar nesveiko maisto apmokestinimas paskatins žmones rinktis sveikesnį maistą. Jei būtų nuspręsta nesveikam maistui uždėti mokestį, greičiausiai tai būtų Pridėtinės vertės mokestis (angl. VAT), kuris maisto produktams JK netaikomas.


Kodėl „junk food“?
Frazę „junk food“ (žodis „junk“ reiškia šlamštas, atliekos) vartoti pradėjo mokslininkas Michaelas Jacobsonas 1972 m. Šiuo terminu jis apibūdino maistą, kuris turi nedaug maistingų medžiagų ir jame yra nemažai priedų, kurie kenkia sveikatai, jei vartojami dažnai ar dideliais kiekiais. Tokio maisto sąrašas ilgas. Tai „burgeriai“, dešrainiai, vištienos kepsneliai, keptos bulvytės, šokoladas, ledai, traškučiai, įvairūs pyragaičiai ir picos. Sąrašas vis papildomas naujais patiekalais, kuriuose gausu riebalų, druskos bei cukraus, o vaisių, daržovių ar maistinių skaidulų beveik nėra.

Įvairūs pastaraisiais metais atlikti tyrimai rodo, kad tokio labai perdirbto ir įvairių priedų prisotinto maisto vartojimas susijęs su augančia šių dienų sveikatos rykšte – nutukimu. Ši problema labai akivaizdi tarp vaikų. Pavyzdžiui, Britanijoje beveik trečdalis vaikų turi antsvorį. Mokslininkai teigia, jog vaikus itin veikia mus supanti toksinė maisto aplinka. Be to, pastebėtas ryšys tarp nesveikos mitybos ir elgsenos pokyčių, gebėjimo susikaupti, mokymosi rezultatų ir sveikatos. O prieš penketą metų su žiurkėmis atlikti tyrimai rodo, jog į nesveiką maistą įjunkstama – ilgai jį vartojant atsiranda priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo kokaino ar heroino.

Beje, pastebėta, kad kenkia ne tik pats „junk“ maistas, bet ir jo kvapai, nes kvėpuojant maisto kvapų prisotintu oru, kyla grėsmė nutukti. Beje, tokia grėsmė kyla ne tik tiems, kurie yra tiesiogiai susiję su tokio maisto gamybos procesu, bet ir praeiviams, kuriuos tie kvapai „užklumpa“ gatvėse. Teigiama, kad ilgai kvėpuojant tokių kvapų prisotintų oru, išsivysto vadinamas nuolatinio padidėjusio apetito sindromas, kuris nulemia tai, kad per mėnesį žmogus priauga 3–4 papildomus kilogramus.

Zita Čepaitė

 (Komentarų: 15)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: