Smurtą patiriančios moterys Lietuvoje drąsesnės nei emigracijoje - Anglija.lt
 

Smurtą patiriančios moterys Lietuvoje drąsesnės nei emigracijoje 

Emigravusios į užsienį šeimos smurto karuselę įsuka ne ką rečiau nei likusios Lietuvoje. Į emocinę paramą smurtą ar kitus sukrėtimus patiriančioms moterims teikiančią „Pagalbos moterims liniją“ suplaukia nemažai elektroninių laiškų iš emigrančių, svečioje šalyje skriaudžiamų savo vyrų. Vis dėlto esama ir gerų ženklų: tiek Lietuvoje, tiek užsienyje žeminamos moterys vis dažniau ryžtasi su tuo nesitaikstyti.

„Paradoksalu, bet lūžis dažniausiai įvyksta, kai vyras būna neištikimas, – dažnai pasitaikantį lemiamą moters sprendimą keisti gyvenimą įvardija „Pagalbos moterims linijos“ vadovė Aušrinė Krikščionaitienė. – Moteris tarsi atsitokėja: ji kantriai laukė, taikstėsi, aukojosi, o jis pasirinko kitą“.

Augantis skyrybų dėl vyro smurto skaičius, pasak pagalbą moterims teikiančios specialistės, rodo, jog lietuvės tampa ryžtingesnės, nes visuomenėje įsitvirtina smurto šeimoje kaip nusikaltimo samprata. Lieka tik Lietuvoje dar sunkiai išsprendžiamos fizinio, psichologinio, ekonominio saugumo, namų ir turto problemos.

Pernai emocinę paramą moterims teikiančios telefono linijos darbuotojai atsiliepė į 10825 skambučius ir atsakė į 222 elektroninius laiškus. A. Krikščionaitienė įsitikinusi, kad skaičiai galėtų būti mažesni, jei ne gajūs mitai apie smurto aukas, visuomenėje toleruojami galios santykiai, mokymasis spręsti šeimoje kylančius konfliktus.

„Smurtas išsivysto iš dviejų žmonių artimų santykių. Įvairūs tyrimai rodo, kad maždaug 30 proc. atvejų smurtas suaktyvėja moteriai tapus nėščia,
nes tuo metu ji tampa dar labiau priklausoma nuo vyro, jis pasijunta galintis demonstruoti savo galią. Galios ir kontrolės santykius sunku nutraukti, nes moteris dažnai nežino, kur eiti, kaip išgyventi. Jeigu jos gali išlaikyti save ir vaikus, turi specialybę, tai labai padeda, bet jei tikisi, jog vyras išlaikys, neturi tėviškos atramos, artimųjų palaikymo, nutraukti smurtinius santykius sunkiau“, – pasakojo žlugdomų moterų istorijas kasdien išklausanti specialistė.

Kelių miestų savivaldybių atstovės pasakojo, jog kartais sulaukia visuomenėje žinomų verslininkų, įtakingų asmenų žmonų neformalių prisipažinimų apie smurtą šeimoje. Jos pasipasakoja, bet paskui prašo: „Nedrįskite niekam sakyti, nedrįskite man padėti, nes vyras tikrai sužinos ir man bus dar blogiau.“ Tos moterys bijo, nes mano, kad nei valstybė, nei artimieji nepajėgs apginti. Moteris išklausančios pagalbos linijos darbuotojai šias istorijas patvirtina – ištrūkti iš smurtinės aplinkos reikia daug ryžto.

„Smurtas asocialiose šeimose primityvesnis, bet ir labiau matomas – atvažiuoja policija, įsikiša įvairios tarnybos. O šeimose, kurios viešumoje demonstruoja pagarbą, kad viskas labai gerai, smurtas kitoks, vienas iš jo ginklų – totali kontrolė, kad niekas neišeitų už namų sienų. Taip gąsdinamiems šeimos nariams prasideda įvairūs psichologiniai sutrikimai, savidestrukcija.

Moterys bijo. Jos išeina ir vėl grįžta į šeimą, tikisi, kad smurtaujantys partneriai pasitaisys. Sprendimą išeiti priimti nėra paprasta“, – aiškino A. Krikščionaitienė, kartais patarianti smurto aukoms pradėti nuo mažų dalykų, ateityje padėsiančių palikti agresyvią aplinką – pavyzdžiui, kaip apsiginti nuo smurto šią dieną, kaip gyventi „parengtyje“, jei prireiktų greitai sprukti nuo smurtautojo.

Praktika rodo, kad priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, moterys drąsiau kreipiasi į policiją ir specializuotus pagalbos centrus, tačiau tam dažniau ryžtasi patiriančios fizinius išpuolius.

„Konfliktai šeimoje yra normalu, bet smurtas prasideda tada, kai vienas šeimos narys nuolat žemina kitus, kai pagal vieno asmens nuotaiką ir kontrolę sukasi visas pasaulis, – aiškino „Moterų linijos“ vadovė. – Kita vertus, uždedame vyrui smurtautojo etiketę, bet čia sudėtingesni dalykai – smurtaujantys vyrai dažnai nesusitvarko su savimi, negauna pagalbos“.

Moterims skirta telefono linija paskambina ir vyrai, išgyvenantys dėl problemų šeimoje. „Problema yra ta, kad jie dažnai, kai moteris nusprendžia palikti, grasina nusižudyti. Tai irgi ta pati agresija, tik nukreipta į save – smurtas ir savižudybė susiję“, – įspėjo A. Kirkščionaitienė.

Pats pavojingiausias laikas smurtu grįstus santykius nutraukti pasiryžusioms moterims – pasiruošimas palikti namus. Tuo metu įvyksta nemažai buitinių žmogžudysčių.

Dar viena ne itin plačiai aptarinėjama problema – emigrantų šeimose moterų patiriamas smurtas. „Sulaukiame ir tokių moterų laiškų, joms dar sudėtingiau kreiptis pagalbos, nes emigrantų šeimos užsienyje yra pakankamai izoliuotos“, – sakė smurto aukoms padedanti specialistė.

Emigravusios į užsienį šeimos smurto karuselę įsuka ne ką rečiau nei likusios Lietuvoje. Į emocinę paramą smurtą ar kitus sukrėtimus patiriančioms moterims teikiančią „Pagalbos moterims liniją“ suplaukia nemažai elektroninių laiškų iš emigrančių, svečioje šalyje skriaudžiamų savo vyrų. Vis dėlto esama ir gerų ženklų: tiek Lietuvoje, tiek užsienyje žeminamos moterys vis dažniau ryžtasi su tuo nesitaikstyti.

„Paradoksalu, bet lūžis dažniausiai įvyksta, kai vyras būna neištikimas, – dažnai pasitaikantį lemiamą moters sprendimą keisti gyvenimą įvardija „Pagalbos moterims linijos“ vadovė Aušrinė Krikščionaitienė. – Moteris tarsi atsitokėja: ji kantriai laukė, taikstėsi, aukojosi, o jis pasirinko kitą“.

Augantis skyrybų dėl vyro smurto skaičius, pasak pagalbą moterims teikiančios specialistės, rodo, jog lietuvės tampa ryžtingesnės, nes visuomenėje įsitvirtina smurto šeimoje kaip nusikaltimo samprata. Lieka tik Lietuvoje dar sunkiai išsprendžiamos fizinio, psichologinio, ekonominio saugumo, namų ir turto problemos.

Pernai emocinę paramą moterims teikiančios telefono linijos darbuotojai atsiliepė į 10825 skambučius ir atsakė į 222 elektroninius laiškus. A. Krikščionaitienė įsitikinusi, kad skaičiai galėtų būti mažesni, jei ne gajūs mitai apie smurto aukas, visuomenėje toleruojami galios santykiai, mokymasis spręsti šeimoje kylančius konfliktus.

„Smurtas išsivysto iš dviejų žmonių artimų santykių. Įvairūs tyrimai rodo, kad maždaug 30 proc. atvejų smurtas suaktyvėja moteriai tapus nėščia,
nes tuo metu ji tampa dar labiau priklausoma nuo vyro, jis pasijunta galintis demonstruoti savo galią. Galios ir kontrolės santykius sunku nutraukti, nes moteris dažnai nežino, kur eiti, kaip išgyventi. Jeigu jos gali išlaikyti save ir vaikus, turi specialybę, tai labai padeda, bet jei tikisi, jog vyras išlaikys, neturi tėviškos atramos, artimųjų palaikymo, nutraukti smurtinius santykius sunkiau“, – pasakojo žlugdomų moterų istorijas kasdien išklausanti specialistė.

Kelių miestų savivaldybių atstovės pasakojo, jog kartais sulaukia visuomenėje žinomų verslininkų, įtakingų asmenų žmonų neformalių prisipažinimų apie smurtą šeimoje. Jos pasipasakoja, bet paskui prašo: „Nedrįskite niekam sakyti, nedrįskite man padėti, nes vyras tikrai sužinos ir man bus dar blogiau.“ Tos moterys bijo, nes mano, kad nei valstybė, nei artimieji nepajėgs apginti. Moteris išklausančios pagalbos linijos darbuotojai šias istorijas patvirtina – ištrūkti iš smurtinės aplinkos reikia daug ryžto.

„Smurtas asocialiose šeimose primityvesnis, bet ir labiau matomas – atvažiuoja policija, įsikiša įvairios tarnybos. O šeimose, kurios viešumoje demonstruoja pagarbą, kad viskas labai gerai, smurtas kitoks, vienas iš jo ginklų – totali kontrolė, kad niekas neišeitų už namų sienų. Taip gąsdinamiems šeimos nariams prasideda įvairūs psichologiniai sutrikimai, savidestrukcija.

Moterys bijo. Jos išeina ir vėl grįžta į šeimą, tikisi, kad smurtaujantys partneriai pasitaisys. Sprendimą išeiti priimti nėra paprasta“, – aiškino A. Krikščionaitienė, kartais patarianti smurto aukoms pradėti nuo mažų dalykų, ateityje padėsiančių palikti agresyvią aplinką – pavyzdžiui, kaip apsiginti nuo smurto šią dieną, kaip gyventi „parengtyje“, jei prireiktų greitai sprukti nuo smurtautojo.

Praktika rodo, kad priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, moterys drąsiau kreipiasi į policiją ir specializuotus pagalbos centrus, tačiau tam dažniau ryžtasi patiriančios fizinius išpuolius.

„Konfliktai šeimoje yra normalu, bet smurtas prasideda tada, kai vienas šeimos narys nuolat žemina kitus, kai pagal vieno asmens nuotaiką ir kontrolę sukasi visas pasaulis, – aiškino „Moterų linijos“ vadovė. – Kita vertus, uždedame vyrui smurtautojo etiketę, bet čia sudėtingesni dalykai – smurtaujantys vyrai dažnai nesusitvarko su savimi, negauna pagalbos“.

Moterims skirta telefono linija paskambina ir vyrai, išgyvenantys dėl problemų šeimoje. „Problema yra ta, kad jie dažnai, kai moteris nusprendžia palikti, grasina nusižudyti. Tai irgi ta pati agresija, tik nukreipta į save – smurtas ir savižudybė susiję“, – įspėjo A. Kirkščionaitienė.

Pats pavojingiausias laikas smurtu grįstus santykius nutraukti pasiryžusioms moterims – pasiruošimas palikti namus. Tuo metu įvyksta nemažai buitinių žmogžudysčių.

Dar viena ne itin plačiai aptarinėjama problema – emigrantų šeimose moterų patiriamas smurtas. „Sulaukiame ir tokių moterų laiškų, joms dar sudėtingiau kreiptis pagalbos, nes emigrantų šeimos užsienyje yra pakankamai izoliuotos“, – sakė smurto aukoms padedanti specialistė.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: