Visuomenė su siaubu stebėjo įvykius Austrijoje, kur tėvas 24 metus kalino ir prievartavo savo dukterį, jam gimė septyni vaikai. Bet ar verta žvalgytis į svetimą kraštą, kai savajame panašių problemų apstu?

Aštuoniolikmetis prievartavo septynerių metų pusseserę, motina penkerius metus tvirkino savo sūnų, Klaipėdoje tėvas žagino 12 ir 15 metų dukteris – tokiomis antraštėmis pastaraisiais metais mirgėjo lietuviška spauda.

Šiandien Seime surengtoje konferencijoje visas dėmesys buvo skirtas būtent seksualiai išnaudojamiems vaikams. Problema, palyginus puikiai žinoma visame pasaulyje, vis giliau smelkiasi į Lietuvos visuomenės gyvenimą. Nors, lyginant su ankstesniais metais, smurto prieš vaikus mąstas šiemet sumažėjo, šios problemos nustumti į šalį neketina nei politikai, nei vaikais besirūpinantys socialiniai darbuotojai.

Blogiausia, kad šlykščiai išnaudojami nepilnamečiai dėl to priverčiami jaustis kaltais. „Iš tavęs visi juoksis“, „Tavimi niekas nepatikės“, „Tave tėvelis labai myli – saugok mūsų paslaptį“, „Negi nori, kad mane pasodintų į kalėjimą?” – ar gali vaikas atsilaikyti prieš tokius argumentus.

„Reikia sulaužyti tylą. Vaikai seksualiai išnaudojami visame pasaulyje. Jei nors su vienu vaiku yra taip pasielgiama, tai jau yra daug. Seksualinės prievartos prieš vaikus tema Lietuvoje turėtų būti dažniau aptariama viešai“, – kalbėjo Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė.

Jai pritarė ir Seimo pirmininko pavaduotojas Algis Kašėta: „Nejaugi lauksime, kol seksualinis smurtas prieš vaikus taps nebevaldomas, kai nebegalėsime jo sustabdyti. Reikia išklausyti vaikų problemas, norus, žinoti jų siekius, tada vaikai jaustųsi saugesni ir sumažėtų seksualinio smurto prieš vaikus mąstas“, – konferencijoje pasakojo A. Kašėta.

Vaikai: mes išnaudojami ne tik seksualiai

Vilniaus SOS vaikų kaimo atstovai Sandra ir Andrius tvirtino, kad seksualinis išnaudojimas – tik vienas vaikų patiriamo smurto atvejis. „Jei kalbėtume apie vaikų požiūrį į prievartą, seksualinės prievartos išskirti nereikėtų. Ši problema aktualiausia vaikų globos namuose. „Silpnesnieji“ yra kumščiuojami, mušami, prie jų seksualiai kabinėjamasi, – pasakojo Sandra. – Psichologiniam smurtui priskiriamas ir erzinimas, piktnaudžiavimas, tyčiojamasis, daiktų vogimas. Seksualinė prievarta – vertimas lytiškai santykiauti, prievartavimas, prekyba vaikais.“

SOS vaikų kaimo globotinė teigė, kad patyręs prievartą vaikas jaučiasi kaltas, nes jis negali suprasti, ar tik ne savo veiksmais paskatino šią prievartą: „Nukentėjęs nepilnametis praranda pasitikėjimą artimaisiais, atsiranda polinkis į savižudybę, jam sunku užmegzti santykius su kitais asmenimis, užaugęs pats pradeda smurtauti.“

Smurtauja ne tik suaugę, bet ir bendraamžiai

Kitas SOS vaikų kaimo globotinis Andrius siūlė atkreipti dėmesį į tai, kad smurtauja ne tik suaugusieji, bet ir jaunimas: „Jie nori pasirodyti esą stipresni ir viršesni už kitus. Neigiamas poveikis atkeliauja iš ugdymo įstaigų, žiūrint filmus, žaidžiant kompiuterinius žaidimus, matant smurtą šeimoje. Svarbu, kad prievartos prevencija būtų vykdoma ne tik su suaugusiais, bet ir su vaikais. Nustatyta, kad jaunimas geriausią pavyzdį perima iš bendraamžių.“

Andrius prasitarė, kad plakatai ilgalaikio poveikio nebedaro. „Reikia ugdyti vaiką, kad jis suvoktų smurto keliamą žalą. Mažiesiems organizuojami įvairūs prieš smurtą nukreipti konkursai, bet tarp labiau subrendusių nepilnamečių turi būti skatinamas normalus bendravimas“, – kalbėjo SOS globos vaikų auklėtinis.

Vaikus auklėjantiems žmonėms trūksta žinių

„Už vaikų auklėjimą atsakingiems asmenims trūksta paprasčiausių žinių, kad jie užtikrintų vaikų apsaugą. Žiniasklaidos ir reklamos poveikis vaikams – labai didelis. Gyvename seksualiai toksiškoje, „pornofikuotoje“ visuomenėje. Turime keisti visuomenės supratimą ir vertybes. Reikia siekti, kad vaikams būtų užtikrinta galimybė augti normalioje aplinkoje“, – kalbėjo R. Šalaševičiūtė.

Specialistė pasidžiaugė, kad Lietuva jau žengė į priekį, kovodama su seksualiniu vaikų išnaudojimu: „Priimtas vaiko apsaugos nuo visuomenės informavimo priemonių poveikio įstatymas užsienyje sutiktas net labai palankiai. Norint turėti ateitį, būtina užtikrinti dabartį, nes vaikai yra mūsų dabartis.“

Meilė prievartos ideologijai

Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto narys Dainius Pūras konferencijoje pastebėjo, kad, spręsdama klausimą dėl išnaudojamų vaikų, Lietuva yra vidutiniokė Europoje. „Lietuvoje girdimi balsai, kurie skatina stiprinti prievartos mechanizmą, taip bandant ją įveikti. Tik dabar pradėjome mokytis demokratijos abėcėlės. Mes iki šiol tikime fizinių bausmių prieš vaikus patikimumu. Mūsų širdyse dar yra labai daug meilės prievartos ideologijai“, – teigė D. Pūras.

Specialistas įsitikinęs, kad tėvai turi auklėti vaikus nenaudodami prievartos: „Remiantis statistika, Lietuva yra paskutinėse vietose, kai kalbame apie vaikų dvasinę gerovę. Trūksta vaikų psichiatrų. Iki šiol pritrūkdavo politinės valios, todėl tikiuosi, kad ši vyriausybė persilauš. Krizė yra geras laikas peržiūrėti vertybes, reikia investuoti į veiksmingus dalykus: vaiką, šeimą, bendruomenę stiprinant dvasinį atsparumą. Užtenka žodžių, reikia imtis konkrečių veiksmų.“

Prievartos griebėsi po vyro mirties

2005 m. gruodžio 29 d. į viešumą iškilo istorija berniuko, patyrusio savo motinos seksualinę prievartą, istoriją. Viskas prasidėjo, kai vaikui buvo vos dešimt metų. Tragiškai žuvus tėvui, jo motiną apėmė depresija. Į savo sūnų ji pradėjo žiūrėti kaip į buvusį vyrą. Mama pradėjo miegoti su juo vienoje lovoje, vis ilgiau užtrukdavo su sūnumi vonioje, o jos glamonės vis dažniau priartėdavo prie neleistinos ribos.

Iš šio košmaro berniukas atsipeikėjo sulaukęs penkiolikos, kai jis ėmė draugauti su savo amžiaus mergaite ir tik tada suvokė, kas iš tiesų vyksta. Paauglys pabandė pasipriešinti motinai, bet susidūrė su jos priekaištais, isterija ir net smurtu.

Vilniuje prieš keletą metų atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik trečdalis 17–18 metų jaunuolių prisipažino, jog buvo tvirkinami. Didelė dalis seksualinio priekabiavimo teko paauglystės amžiui – ypač pavartojus alkoholio ar vadinamųjų laisvalaikio narkotikų. Susilpnėjusi savikontrolė verčia jaunus žmones elgtis labai neapgalvotai, o išsiblaivius belieka graužtis ir keikti save.

Suaugusieji, seksualiai išnaudojantys vaikus, dažnai būna liguistai nuo to priklausomi ir, kaip dauguma narkomanų, išmoksta puikiai manipuliuoti vaiko prisirišimu, gėda ar kaltės jausmu.

Nepilnamečių išnaudojimo Lietuvoje atvejai

2008 m. gruodžio pradžioje ikiteisminį tyrimą atlikę Skuodo rajono policijos komisariato pareigūnai nustatė, kad šių metų spalio–lapkričio mėnesiais viename iš Skuodo rajono kaimų pas savo tetą gyvenęs vos aštuoniolikos metų sulaukęs vaikinas kelis kartus seksualiai prievartavo ir kartą išžagino septynerių metų pusseserę.

2008 m. spalio 31 d. su dvylikamete mergaite lytiškai santykiavęs vyriškis išvengė bausmės už mažametės išžaginimą, nes, teismo nuomone, jis mažametę tik tvirkino. Anot trijų teisėjų kolegijos, kartais net 14 metų nesulaukę vaikai yra pakankamai lytiškai ir psichiškai subrendę.

2008 m. gegužės mėnesį buvo pranešta apie tai, kad vienuose vaikų globos namuose berniukas verčia mažesnius berniukus santykiauti oraliniu būdu. Tų pačių vaikų globos namų auklėtinio verčiama lytiškai santykiauti ir mergaitė. Jei pastaroji nepaklūsta, ji mušama ir prievartaujama.

2006 m. gruodžio 20 d. buvęs prokuroras A. Genevičius pripažintas kaltu ne tik dėl mažametės išžaginimo, bet ir dėl devynių seksualinio prievartavimo epizodų.

2002 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apylinkės prokuratūra apkaltino klaipėdietį V. V. savo nepilnamečių dukrų – dvylikametės ir penkiolikametės – tvirkinimu ir žaginimu.