"Snoro" inkaras skandina valstybę - Anglija.lt
 

"Snoro" inkaras skandina valstybę 


Daugiau nei dešimtmetį visiems smulkiems Lietuvos bankų indėlininkams apsaugoti kaupto indėlių draudimo fondo neužteko ir vieno banko bankrotui. Lietuva priversta skolintis, valdžia ieško būdų, kaip stiprinti bankų priežiūrą.

Obligacijų išpardavimas

„Snoro“ bankrotas iššluos daugiau nei dešimt metų kauptą 1,7 mlrd. Lt vertės indėlių draudimo fondą. Tačiau tam, kad jis būtų iššluotas, visų pirma teks jį ir papildyti, nes kol kas tų pinigų nėra.

Beveik visas indėlių kaupimo fonde sukauptas lėšas valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ buvo investavusi į obligacijas. Šią savaitę obligacijas pradėta skubiai pardavinėti. Ar šios investicijos vietoj laukto pelno nepavirs nuostolingomis?

Banko „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, dėl didelės obligacijų pasiūlos rinkoje ir akivaizdžios būtinybės jas parduoti, gali kristi obligacijų kaina.

Jo žiniomis, nemaža dalis fondo obligacijų yra Lietuvos vertybiniai popieriai, kuriuos parduoti yra sunkiau nei, pavyzdžiui, Vokietijos ar netgi finansinių bėdų turinčios Italijos vertybinius popierius.

Ž.Maurico įžvalgos pasitvirtino. Vakar per „Nasdaq OMX Vilniaus“ biržą pranešta, kad Lietuva šiandien anksčiau laiko išpirks 6 anksčiau platintų emisijų Vyriausybės vertybinius popierius ir tam iš viso skirs 143 mln. Lt. Visiškai bus išpirkta viena 55 mln. Lt vertės emisija, iš dalies – dar penkios.

"Indėlių ir investicijų draudimo" vadovas Raimundas Žilinskas nekomentavo, kokią dalį indėlių draudimo fonde sudaro Lietuvos Vyriausybės vertybiniai popieriai.

Tam, kad būtų grąžinti visi „Snoro“ drausti indėliai, Vyriausybė į fondą turės papildomai įlieti dar 2,4 mlrd. Lt.

Gyvi tik viltimi

Pirmąją indėlių draudimo pamoką Lietuva išmoko 1995-ųjų pabaigoje, kai buvo sustabdyta Lietuvos akcinio inovacinio ir „Litimpeks“ bankų veikla. Po dvejų metų pradėti drausti gyventojų indėliai, o nuo 2002 m. draudžiamos ir įmonių lėšos.

Tačiau per tą dešimtmetį į fondą surinkta palyginti nedidelė suma – apie 1,7 mlrd. Lt.

Indėlius Lietuvoje šiuo metu draudžia 8 bankai, per metus atseikėjantys 0,45 proc. nuo indėlių sumos, ir 73 kredito unijos, mokančios 0,2 proc. metinį mokestį. Lietuvoje veikiantys „Nordea“ ir „Danske“ bankai įmokų nemoka. Šių bankų nemokumo atveju apdraustus indėlius laikiusiems fiziniams ir juridiniams asmenims kompensacijas mokėtų Skandinavijos valstybės, kuriose registruoti šie bankai.

Iki „Snoro“ bankroto indėlių draudimo fondas priaugdavo apytiksliai po 14 mln. Lt per mėnesį, dabar jis didės kiek mažiau – 12 mln. Lt. Tačiau dar dešimt metų kaupti to, kas dabar bus atiduota bankrutuojančio „Snoro“ indėlininkams, esą nereikės.

„Pradėjus banko „Snoras“ likvidavimo procedūrą, didelė dalis turto, kuris bus realizuotas, vėl atiteks fondui. Tai nebus ilgi metai nežinios. Tikėtina, kad daug turto grįš“, – „15min“ tikino Raimundas Žilinskas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas piktinosi, jos esą abejojama, kad valstybė galės susimokėti.

Savo ruožtu Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius prognozuoja, kad tokios didelės organizacijos kaip "Snoras" bankrotas gali užsitęsti ir dešimtmetį, o grąžinti 4,1 mlrd. litų "Snore" buvusių draustų indėlių valstybei reikia tuojau pat. Manoma, kad banke yra likę turto už maždaug 4,6 mlrd. litų.

Rizikingi mokės daugiau

Kas, jei dabartinėje situacijoje, kai indėlių draudimo fondas tuščias, valstybė įsiskolinusi, o valdžia prognozuoja ekonomikos lėtėjimą, griūtų dar vienas bankas?

Lietuvos banko valdybos narys Vaidievutis Geralavičius tikino, kad kol dirbs dabartinė Lietuvos banko valdyba, joks komercinis bankas tikrai negrius. Dar vieno banko bankroto galimybę nuliui prilygino ir K.Glaveckas, teigiantis, kad jei vis dėlto taip nutiktų, draudimą padengti tektų mokesčių mokėtojams.

Draustų indėlių suma Lietuvoje viršija 40 mlrd. litų. Todėl norint visiškai apsisaugoti nuo visų Lietuvoje veikiančių bankų galimos griūties, indėlių draudimo fondas galėtų sudaryti panašią sumą. Tačiau tai – fantastinis scenarijus. Daugumoje Europos valstybių indėlių draudimo fondo suma sudaro vos 1,5–2 proc. nuo visos draudžiamųjų indėlių sumos. Lietuva pagal šį rodiklį Europoje iki šiol atrodė geriausiai – jis siekė 4 proc.

Visgi finansų ministrė Ingrida Šimonytė užsiminė, kad bankų ir kredito unijų įmokos į indėlių draudimo fondą yra per mažos, todėl ir per dešimtmetį nepavyko sutaupyti pakankamai pinigų net vieno banko griūčiai.

Ji užsiminė, kad Europos Sąjungoje yra svarstoma direktyva, pagal kurią indėlių draudimo fondo suma turėtų siekti atitinkamą procentą nuo visų draudžiamųjų indėlių, be to, bankų ir kredito unijų įmokos į fondą galėtų skirtis pagal jų rizikingumo laipsnį.

Paskola veja paskolą

Seimas šią savaitę Vyriausybei leido papildomai skolintis tam, kad „Snoro“ klientams būtų grąžinti visi draudžiami indėliai. Indėlininkams bus skirti pinigai, kuriuos valstybė rudenį skolinosi tam, kad galėtų kitąmet išpirkti milijardo eurų vertės emisiją. Tad kitąmet teks skolintis dar daugiau.

DNB banko vyriausios ekonomistės Jekaterinos Rojakos teigimu, mažas indėlių draudimo fondas Lietuvai nėra didelė bėda, nes Lietuva gali gana lengvai pasiskolinti lėšų užsienio rinkose.

Lietuva esą turėtų būti rami. Pasitikėjimas valstybe yra kur kas didesnis nei, pavyzdžiui, Italija, Graikija ar Portugalija. Šalies skola balansuoja ties 40 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) riba, ir jei ji smarkiai neaugs, Lietuva laisvai galės skolintis ir toliau. „Europoje nei vienas banko žlugimas neapsiėjo be papildomo skolinimosi“, – priminė ekonomistė.

Kol kas "Snoro" banko indėlininkai kompensacijų dar nesulauks. Su jais turintis atsiskaityti SEB bankas kol kas priima prašymus dėl pinigų išmokėjimo ir prašo kantrybės, kol sulauks pervedimo iš "Indėlių ir investicijų draudimo" įmonės. Nors dar apstu neaiškumų, tačiau tikinama, kad "Snoro" klientai per šventes jau bus sotūs.

Parengta pagal www.15min.lt informaciją


Daugiau nei dešimtmetį visiems smulkiems Lietuvos bankų indėlininkams apsaugoti kaupto indėlių draudimo fondo neužteko ir vieno banko bankrotui. Lietuva priversta skolintis, valdžia ieško būdų, kaip stiprinti bankų priežiūrą.

Obligacijų išpardavimas

„Snoro“ bankrotas iššluos daugiau nei dešimt metų kauptą 1,7 mlrd. Lt vertės indėlių draudimo fondą. Tačiau tam, kad jis būtų iššluotas, visų pirma teks jį ir papildyti, nes kol kas tų pinigų nėra.

Beveik visas indėlių kaupimo fonde sukauptas lėšas valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ buvo investavusi į obligacijas. Šią savaitę obligacijas pradėta skubiai pardavinėti. Ar šios investicijos vietoj laukto pelno nepavirs nuostolingomis?

Banko „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, dėl didelės obligacijų pasiūlos rinkoje ir akivaizdžios būtinybės jas parduoti, gali kristi obligacijų kaina.

Jo žiniomis, nemaža dalis fondo obligacijų yra Lietuvos vertybiniai popieriai, kuriuos parduoti yra sunkiau nei, pavyzdžiui, Vokietijos ar netgi finansinių bėdų turinčios Italijos vertybinius popierius.

Ž.Maurico įžvalgos pasitvirtino. Vakar per „Nasdaq OMX Vilniaus“ biržą pranešta, kad Lietuva šiandien anksčiau laiko išpirks 6 anksčiau platintų emisijų Vyriausybės vertybinius popierius ir tam iš viso skirs 143 mln. Lt. Visiškai bus išpirkta viena 55 mln. Lt vertės emisija, iš dalies – dar penkios.

"Indėlių ir investicijų draudimo" vadovas Raimundas Žilinskas nekomentavo, kokią dalį indėlių draudimo fonde sudaro Lietuvos Vyriausybės vertybiniai popieriai.

Tam, kad būtų grąžinti visi „Snoro“ drausti indėliai, Vyriausybė į fondą turės papildomai įlieti dar 2,4 mlrd. Lt.

Gyvi tik viltimi

Pirmąją indėlių draudimo pamoką Lietuva išmoko 1995-ųjų pabaigoje, kai buvo sustabdyta Lietuvos akcinio inovacinio ir „Litimpeks“ bankų veikla. Po dvejų metų pradėti drausti gyventojų indėliai, o nuo 2002 m. draudžiamos ir įmonių lėšos.

Tačiau per tą dešimtmetį į fondą surinkta palyginti nedidelė suma – apie 1,7 mlrd. Lt.

Indėlius Lietuvoje šiuo metu draudžia 8 bankai, per metus atseikėjantys 0,45 proc. nuo indėlių sumos, ir 73 kredito unijos, mokančios 0,2 proc. metinį mokestį. Lietuvoje veikiantys „Nordea“ ir „Danske“ bankai įmokų nemoka. Šių bankų nemokumo atveju apdraustus indėlius laikiusiems fiziniams ir juridiniams asmenims kompensacijas mokėtų Skandinavijos valstybės, kuriose registruoti šie bankai.

Iki „Snoro“ bankroto indėlių draudimo fondas priaugdavo apytiksliai po 14 mln. Lt per mėnesį, dabar jis didės kiek mažiau – 12 mln. Lt. Tačiau dar dešimt metų kaupti to, kas dabar bus atiduota bankrutuojančio „Snoro“ indėlininkams, esą nereikės.

„Pradėjus banko „Snoras“ likvidavimo procedūrą, didelė dalis turto, kuris bus realizuotas, vėl atiteks fondui. Tai nebus ilgi metai nežinios. Tikėtina, kad daug turto grįš“, – „15min“ tikino Raimundas Žilinskas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas piktinosi, jos esą abejojama, kad valstybė galės susimokėti.

Savo ruožtu Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius prognozuoja, kad tokios didelės organizacijos kaip "Snoras" bankrotas gali užsitęsti ir dešimtmetį, o grąžinti 4,1 mlrd. litų "Snore" buvusių draustų indėlių valstybei reikia tuojau pat. Manoma, kad banke yra likę turto už maždaug 4,6 mlrd. litų.

Rizikingi mokės daugiau

Kas, jei dabartinėje situacijoje, kai indėlių draudimo fondas tuščias, valstybė įsiskolinusi, o valdžia prognozuoja ekonomikos lėtėjimą, griūtų dar vienas bankas?

Lietuvos banko valdybos narys Vaidievutis Geralavičius tikino, kad kol dirbs dabartinė Lietuvos banko valdyba, joks komercinis bankas tikrai negrius. Dar vieno banko bankroto galimybę nuliui prilygino ir K.Glaveckas, teigiantis, kad jei vis dėlto taip nutiktų, draudimą padengti tektų mokesčių mokėtojams.

Draustų indėlių suma Lietuvoje viršija 40 mlrd. litų. Todėl norint visiškai apsisaugoti nuo visų Lietuvoje veikiančių bankų galimos griūties, indėlių draudimo fondas galėtų sudaryti panašią sumą. Tačiau tai – fantastinis scenarijus. Daugumoje Europos valstybių indėlių draudimo fondo suma sudaro vos 1,5–2 proc. nuo visos draudžiamųjų indėlių sumos. Lietuva pagal šį rodiklį Europoje iki šiol atrodė geriausiai – jis siekė 4 proc.

Visgi finansų ministrė Ingrida Šimonytė užsiminė, kad bankų ir kredito unijų įmokos į indėlių draudimo fondą yra per mažos, todėl ir per dešimtmetį nepavyko sutaupyti pakankamai pinigų net vieno banko griūčiai.

Ji užsiminė, kad Europos Sąjungoje yra svarstoma direktyva, pagal kurią indėlių draudimo fondo suma turėtų siekti atitinkamą procentą nuo visų draudžiamųjų indėlių, be to, bankų ir kredito unijų įmokos į fondą galėtų skirtis pagal jų rizikingumo laipsnį.

Paskola veja paskolą

Seimas šią savaitę Vyriausybei leido papildomai skolintis tam, kad „Snoro“ klientams būtų grąžinti visi draudžiami indėliai. Indėlininkams bus skirti pinigai, kuriuos valstybė rudenį skolinosi tam, kad galėtų kitąmet išpirkti milijardo eurų vertės emisiją. Tad kitąmet teks skolintis dar daugiau.

DNB banko vyriausios ekonomistės Jekaterinos Rojakos teigimu, mažas indėlių draudimo fondas Lietuvai nėra didelė bėda, nes Lietuva gali gana lengvai pasiskolinti lėšų užsienio rinkose.

Lietuva esą turėtų būti rami. Pasitikėjimas valstybe yra kur kas didesnis nei, pavyzdžiui, Italija, Graikija ar Portugalija. Šalies skola balansuoja ties 40 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) riba, ir jei ji smarkiai neaugs, Lietuva laisvai galės skolintis ir toliau. „Europoje nei vienas banko žlugimas neapsiėjo be papildomo skolinimosi“, – priminė ekonomistė.

Kol kas "Snoro" banko indėlininkai kompensacijų dar nesulauks. Su jais turintis atsiskaityti SEB bankas kol kas priima prašymus dėl pinigų išmokėjimo ir prašo kantrybės, kol sulauks pervedimo iš "Indėlių ir investicijų draudimo" įmonės. Nors dar apstu neaiškumų, tačiau tikinama, kad "Snoro" klientai per šventes jau bus sotūs.

Parengta pagal www.15min.lt informaciją

 (Komentarų: 4)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: