„Pensijų privatizavimas nėra naudingas moterims, – įspėja Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedros profesorius, hab. Dr. Romas Lazutka. – Antros pakopos pensijų įvedimas Lietuvoje būtų žingsnis moterų diskriminacijos keliu.“

Moterys skursta labiau
Socialinis draudimas savo prigimtimi nepalankesnis moterims visuomenėje, kurioje moterų algos mažesnės – rinkos požiūriu tai atrodo teisinga, poreikių požiūriu – jau nebe, nes moterų poreikiai vidutiniškai nėra mažesni. Vyresnio amžiaus žmonių išlaidos transportui, vaistams ar maistui yra panašios. „Na, nebent moterys mėgsta labiau puoštis, – juokauja R.Lazutka, bet vėliau rimtai priduria: – Ar yra teisinga, kad tarp visų senolių Lietuvoje moterų skursta 37 proc., o vyrų – tik 15?“

Jo nuomone, skurdo rizikos lygis Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, didesnis, šiek tiek didesnis moterų skurdas, ypač prasta vyresnio amžiaus moterų padėtis. Valstybė auginant vaiką draudžia nuo labai mažos algos, ir tai taip pat labai sumažina pensiją.
Vyrų ir moterų pensijų skirtumas yra apie 20 proc.: jei suskirstysime visus pensininkus decilėmis, po 10 proc., pastebėsime, kad mažų pensijų decilėse vyrų yra tik 10 proc.

Mokesčių lengvatos – apgaulingos
Ne itin palanki moterims ir mokesčių našta. „Paprastai moterims palankesnė bendraisiais mokesčiais grįsta socialinė apsauga, tačiau ne Lietuvoje – socialinės apsaugos finansavimas nesant progresinių mokesčių sunkesne našta gula ant moteriškosios pusės pečių. Būkite budrios dėl mokesčių lengvatų – jos vietoje tiesioginių išmokų šeimai gali būti mažiau naudingos vienišoms ir mažai uždirbančioms motinoms (jei vieniša dviejų vaikų motina dirba puse etato, nes kitaip nespėja, ji panaudoja tik pusę mokesčio lengvatos)“, – įspėja profesorius.

Šiuo metu apie ketvirtadalis pensijos yra privatizuota, ir žmonės tikisi, kad tai, ką praras „Sodroje“, su kaupu atgaus privačiuose fonduose, tačiau žodžiai „su kaupu“ R.Lazutkai kelia abejonių, nes vidutinis prieaugis per penkerius metus labai nedidelis – keli procentai, lyginant su ekonominio pakilimo metu gerokai augusia „Sodros“ pensija.

„Vidutinė „Sodros“ pensija dabar – apie 830 litų. Privačiuose fonduose moterų pensija bus mažesnė, argumentas – ilgesnė jų gyvenimo trukmė. Pagal rinkos principus tai visiškai teisinga.
Vidutiniškai vyrai gyvena trumpiau, bet konkretus vyras gali gyventi ilgiau – privačios pensijos nebėra paveldimos, viskas vyks panašiai kaip automobilių draudimo srityje. Pensijų privatizavimas moterims nėra naudingas.
Vis dėlto negali visko labai paprastai padaryti, nes konkretaus gyvenimo trukmė nėra žinoma, reikia sukonstruoti viską taip, kad būtų pritaikyta prie kintančių sąlygų“, – sako jis.

Koją kiša gandai apie bankrotą
Šiuo metu svarstoma galimybė nuo gegužės leisti lūkesčių nepatenkinusiems privačių pensijų fondų dalyviams grįžti į „Sodros“ sistemą. Šiuo metu Lietuvoje veikiantys fondai valdo 2,18 mlrd. Lt vertės investicinius portfelius, o pensijų kaupimo fonduose dalyvauja apie 957 tūkst. asmenų. Tik kol kas sugrįžtuvėms keliami trukdžiai.

„Žinau, kad Slovakijoje ir Vengrijoje žmonėms galiausiai buvo leista išeiti, bet nedaug kas tuo pasinaudojo. Pas mus viskas vyksta panašiai: žmonės nuolat girdi, kad „Sodra“ bankrutuos.
Kai aš ateinu į banką ir manęs klausia, dažniausiai tai būna jauna graži mergina, ar kaupiu pensiją privačiame fonde, o aš atsakau, kad ne, mane įtikinėja: „Kaip jūs nesirūpinate, juk jūsų toks amžius, o „Sodra“ vis tiek bankrutuos.“ Žinoma, jų tikslas – pritraukti klientų“, – aiškina R.Lazutka, įsitikinęs, kad žmonėms – tiek moterims, tiek vyrams, nepatenkintiems situacija, reikia parodyti nepasitenkinimą, ir politiniai sprendimai pajudės.

„Socialinis draudimas turi būti atsvara, kompensuojanti rinkos nesėkmes. Taip pat labai svarbi valstybės pozicija. Socialiniame draudime ryšį tarp įmokų ir išmokų reikia sušvelninti dėl žmonių, kurie socialiai silpnesni.
Vienas geresnių pavyzdžių, kuris rodo socialistinio režimo ir rinkos vidurį – Skandinavija, Lietuvoje moterų padėtis taip pat nėra blogiausia Europoje. Daug kas buvo pasiekta ir anuo laikotarpiu, nesvarbu, kad moteris buvo stengiamasi įtraukti į plieno lydymą – paveldėjome ir gerų dalykų, todėl reikėtų jų neapleisti ir negrįžti atgal“, – kalbėjo R.Lazutka.