Britų atliktas tyrimas parodė, kad šiuolaikiniai paaugliai ir netgi vaikai seksualumą suvokia iškreiptai, praneša Thesun.co.uk. Paaugliai ir vaikai mano, kad turi būti panašūs į pornografijos žvaigždes, tvirtina tyrimo autoriai. 14-15 metų mergaitės noriai apsinuogina prieš internetines kameras, intymias nuotraukas siunčia vaikinams, kurie tai suvokia kaip normalų ir šiuolaikišką reiškinį.

Anot tyrimo autorių, 9 iš 10 paauglių (14-17 metų) yra matę pornografinių vaizdų, o vienas iš penkių paauglių bent kartą per savaitę mato pornografiją. Daugiausia tokio turinio medžiagos paaugliai pamato per televiziją arba internete. Anot tyrėjų, tai tampa didžiule problema.

Tyrimo rezultatai parodė, kad 63 proc. paauglių nesikalba apie seksą su suaugusiais namuose, o 77 proc. tų, kurie žiūri pornografiją, tvirtino, kad tėvai apie tai nenutuokia. Statistiniai duomenys parodo, kad pirmą kartą pornografinių vaizdų vaikams tenka matyti maždaug 11 metų amžiaus.

Panaši situacija susiklosčiusi ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir daugelyje kitų pasaulio šalių. VĮ „Vaiko namas“ direktorius Evaldas Karmaza tvirtino, kad populiarėjant socialiniams tinklams, paaugliai itin dažnai viešina savo nuotraukas, kuriose jos apsinuoginusios, prisidengusios bikiniais, stovi seksualiomis pozomis. „Yra daug priežasčių, bet keletas jų yra ypač svarbios,– sakė jis. – Reklama spaudoje ir televizijoje suformuoja įvaizdį, kad gražūs žmonės yra dažniausiai neatsiejami nuo seksualumo ir geidulingumo. Pastebėkite reklamas ir pamatysite, kad moterys dažnai jose yra išsižiojusios.“

Anot psichologo, didelę įtaką paauglių elgesiui daro ir muzikos „dievaičių“ elgesys. „Kai kurie vaizdo klipai yra itin koncentruoti į seksualinį elgesį. Štai, pavyzdžiui, MTV geriausių klipų 20-tuke pirmąją vietą užima Lady Gaga „Poker Face“ – sakė E. Karmaza. – Pagrindinis šios dainos priedainis: „Aš jį sujaudinsiu, aš parodysiu, ką turiu“. Panašūs dalykai vyksta ir Lietuvoje: pavyzdžiui, grupės „69 danguje“ (kaip manote, ką reiškia pavadinimas?) dainų žodžiai tiesiogiai leidžia suprasti, kad seksualus savęs pristatymas yra pageidautinas ir toleruojamas.“

Pornografinių vaizdų Lietuvos vaikai yra matę ne mažiau nei britų. „Manau, nesuklysiu pasakęs, kad daugiau nei 90 proc. vaikų yra matę tokios medžiagos. Vaikų klausiu nebe kas matė, o kas nematė. Iš 20-30 moksleivių grupės būna 1-2 vaikai, nematę pornografijos“, – sakė E. Karmaza. Prieš kelerius metus Norvegijos socialinių tyrimų instituto atliktas tyrimas parodė, kad pornografiją matė 78 proc. merginų ir 89 proc. vaikinų. 75 proc. Lietuvos paauglių pornografiją žiūri ne rečiau, kaip kartą per mėnesį, o kas dvidešimtas yra matęs ir vaikų pornografijos.

Atliktas tyrimas atskleidė ir įdomią tendenciją: Lietuvos merginos, lyginant su bendraamžėmis Norvegijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Estijoje ar Vakarų Rusijoje, pornografijos žiūri daugiausiai, tuo tarpu vaikinai lyginant su minėtų šalių bendraamžiais – mažiausiai.

Paklaustas, ar vaikai suvokia, kad pornografija nėra realybės atspindys, E. Karmaza sarkastiškai atsakė, kad tokį pat klausimą galima užduoti ir suaugusiems. „Iš ko dabar mokosi statistinis Lietuvos gyventojas? Dauguma vaikų – iš pornografinių filmų – tvirtino psichologas. – Turėtų būti ne tik specialios programos vaikams (juk užsiimti seksualiniais santykiais Lietuvoje jiems leidžiama nuo 14 metų), bet ir mokymai suaugusiems – rengimas šeimai yra kartu rengimas ir seksualiniams santykiams.“

Pasak psichologo, vaikai nuo mažų dienų domisi viskuo, net ir žmogaus seksualumu. Jei į užduodamus klausimus atsakys ne tėvai ar pedagogai, atsakymą vaikai ras gatvėje, internete. „Dažnai vaikai užduoda tokius klausimus, kurių vidutinis lietuvis susigėstų, – šypsojosi E. Karmaza. – Į juos vaikai turi gauti profesionalius atsakymus, o vengimas atsakyti ar moralizavimas problemos neišspręs.“

Anot E. Karmazos, kol kas nėra nei vieno tyrimo, kuris įrodytų, kad pornografija turi kokį nors teigiamą poveikį paaugliams ir vaikams: „Iš turimų duomenų pastebima, kad pornografija skatina seksualizuotą elgesį, dažnėja agresyvus elgesys, paauglių seksualinės prievartos atvejai, imamasi pardavinėti seksualines paslaugas už atlygį, formuojasi nekorektiškos nuostatos apie žmogaus seksualinį gyvenimą“.

Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas Lietuvoje griežtai draudžia pornografiją daryti prieinamą vaikams ir paaugliams. „Vis dėlto realybė tokia, kad vaikai siuntinėja pornografines nuotraukas ir filmukus vienas kitam mobiliaisiais, stebi tokią medžiagą internete, nemaža dalis vaikų mato tėvų lytinį gyvenimą“, – tvirtino VĮ „Vaiko namas“ direktorius.

Jo teigimu, nors vis dažniau tenka pripažinti, kad gyvename seksualizuotoje visuomenėje, paaugliai ir vaikai su tėvais apie seksą ir seksualumą nesikalba. E. Karmaza čia įžvelgia ir religijos įtaką: „Seksualinis gyvenimas sutapatinamas su nuodėme, o seksas siejamas su beveik vien tik naujos gyvybės užmezgimu, todėl pokalbis apie šiuos dalykus tampa tarsi nusižengimu normoms.“ 2001 atlikta pirmoji Lietuvos vaikų apklausa parodė, kad daugiausiai apie seksą vaikai sužinodavo iš draugų, interneto, televizijos, žurnalų, o mažiausiai – iš tėvų. „Paskutiniuosius 10 metų vesdamas mokymus vaikams pastebiu tik vieną pasikeitimą: draugus, kaip pagrindinį šaltinį, į šalį nustūmė internetas“, – tvirtino psichologas. Vis dėlto, anot jo, atsiranda tėvų, kurie, įveikdami gėdos jausmą, pasakoja atžaloms apie lytiškumą.

Anot E. Karmazos, metas imtis priemonių. „2007 metais priimta Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, kuri turi būti taikoma darželiuose ir mokyklose, bet neaptikau įstaigos, kurioje ji būtų taikoma reguliariai. Taip pat tėvams svarbu žinoti, kad su vaikais būtina kalbėtis, kitaip atsakymus jie ras gatvėje. Jei sunku kalbėtis, galima nupirkti knygų. Tai geriau nei žurnalai ar televizija ir, juo labiau, nei pornografija. Galų gale, kompiuteriuose reikėtų įdiegti filtravimo programas, kurios neleistų vaikams ir paaugliams užeiti į pornografines svetaines“ – vardino kovos su pornografijos plitimu tarp paauglių priemones psichologas.

Dina Sergijenko, Alfa.lt