Pajamų nelygybė Lietuvoje – didžiausia visoje Europoje. Apie galimus šios problemos sprendimus ir veiksmus, kurių būtina imtis, tiesioginėje DELFI konferencijoje trečiadienį diskutavo socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas, ekonomistas prof. Romas Lazutka, europarlamentaras Valentinas Mazuronis ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Kaip aiškino R. Lazutka, pajamų nelygybė opi viso pasaulio problema, ypač ji ryški yra Jungtinėse Amerikos Valstijose. Profesorius pridūrė, kad moksliniais tyrimais įrodyta, jog dėl didėjančios nelygybės kyla aibė socialinių problemų.

„JAV daug didesnė pajamų nelygybė negu Europoje, su tuo gretinamos JAV kylančios problemos, kad ten yra daug daugiau psichikos ligų, nusikaltimų, nepilnamečių nėštumo, narkotikų vartojimo nei Europoje. Visos tos problemos siejamos su pajamų nelygybe“, – sako R. Lazutka.

V. Mazuronis konferencijos metu teigė, kad pajamų nelygybė – viena iš esminių milžiniškos emigracijos Lietuvoje priežasčių, o apie tai mes diskutuojame nepakankamai.

„Manau, kad pajamų nelygybės klausimas turėtų būti visų politikų klausimas numeris 1. Jau 26 metus ginčijamės, galima rašyti w ar negalima, vos ne gerkles bandome persiplėšti dėl alkoholio, viskas tvarkoje, tai svarbūs klausimai, bet pirmas klausimas turi būti pajamų nelygybė.

Kol kas mes susirinkom, padiskutuosim, kiti padiskutuos, paverks visi, pažiūrės ir pasakys, ką padarysim, toks ekonominis pasaulio vystymasis ir nieko padaryti negalime. Netiesa. Lietuvoje mes niekada nediskutavom, niekada mes nekėlėme to klausimo ir nedarėme to, ką reikėtų padaryti“, – tikina V. Mazuronis.

Visi DELFI diskusijos dalykai vieningai sutiko, kad pajamų nelygybė yra opi problema, vis dėlto nuomonės, kaip viską išspręsti, išsiskyrė. Štai V. Sutkus siūlė didinti darbo našumą, kurti daugiau pridėtinės vertės ir pritraukti užsienio investicijas.

„Įsivaizduokim, su kolega Valentinu kasam griovį ir gauname pinigus už tai, kiek griovio iškasėme. Aš kasu su kastuvu, o Valentinas su ekskavatoriumi. Aš dirbu daug, sunkiai, prakaituoju, o Valentinas stumdo svirteles ir gauna 6 kartus daugiau pinigų, nes iškasa 6 kartus daugiau griovio.

Ko mums reikia? Mums reikia gerai apmokamų darbo vietų, mums reikia tiesioginių užsienių investicijų, nes kai jos ateina, atlyginimai tose srityse tikrai artėja prie europinių. O kai turime neproduktyvią pramonę ir neproduktyvų verslą, mes turime ir tokius rezultatus“, – teigia V. Sutkus.

Tačiau V. Mazuronis suabejojo, ar mūsų produktyvumas tikrai toks žemas. Jis akcentavo, kad turime daugybę verslo įmonių, kurios yra išvysčiusios aukštąsias technologijas ir kuria aukštą pridėtinę vertę, tačiau nelygybė vis tiek išlieka didelė. Todėl vienas iš sprendimų turėtų būti progresiniai mokesčiai.

R. Lazutka pridūrė, kad turtingieji mūsų šalyje turi daugybę galimybių paveikti įstatymų leidėjus ir tą daro įvairiausiais būdais, tiek legaliais, tiek nelabai. Jo nuomone, kad situacija keistųsi, turtingiausi šalies gyventojai turi mokesčiais daugiau prisidėti prie bendrojo gėrio.

„Žvilgsnis krypsta į pagalbą tiems, kurie pagal pajamas yra visuomenės apačioje. Bet jiems padėti reikia išteklių, o juos paimti reikia iš tų, kurie pagal pajamas yra viršuje, o ten kaip tik turime daug lengvatų“, – sako R. Lazutka.

Tuo tarpu V. Sutkus nesutiko, kad apmokestinti turtinguosius – gera mintis. Jo teigimu, keldami mokesčius prarasime investuotojus, o verslininkai pasitrauks į šalis, kur mokestinė aplinka jiems palankesnė.

„Jūs bandote kalbėti, kaip viską atimsite. Atimsite iš tų, kurie per daug turi, pagal jus. Suprantu, kad socialinio dialogo mažai ir verslas tą pradeda suprasti. Bet tam, kad kažką pasidalinti, reikia sukurti. Mes turime daugiau uždirbti ir parnešti į namus, o jūs kalbate, kad reikia namuose lygiau paskirstyti.

Mes kalbame apie tai, kaip išvažiuoja žmonės. Išvažiavo koks kaimas ar miestas per metus. Bet jeigu pradėsite atiminėti pinigus iš akcininkų, tai verslai išsikels kitur“, – sako V. Sutkus.

Išgirdęs šią nuomonę R. Lazutka atkirto, kad tokios grėsmės nėra realios ir įvedus progresinius mokesčius verslas tikrai nesitrauks, o nesprendžiant nelygybės investuotojams čia kaip tik nebebus ką veikti.

„Jeigu kalbame apie mokesčius, kad jie per dideli, kad per didelis reguliavimas, kodėl Vilniuje investicijų yra, o Panevėžyje jų nėra? Mokesčių sistema, reguliavimas juk toks pats. Todėl, kad nėra klientų, žmonės yra nuskurdinti.

Kai turime didelę nelygybę, turime skurdo Lietuvą, ten nebus investicijų, galite panaikinti visus mokesčius, bet jei nėra pirkėjo, ten nėra kam pardavinėti, tai kam ten kurti paslaugų įmones? Jei žiūrint vien pagal mokesčius, visos šalys turi skirtingus, kodėl tada visos įmonės nesiregistruoja Olandijoje, kodėl jų yra Italijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse“, – sako R. Lazutka.

V. Mazuronis reziumavo, kad pagrindinis siekis – Lietuva pagal pajamų nelygybę turi iš dugno pakilti bent iki ES vidurkio, o tam įgyvendinti reikia kompleksinių priemonių: socialinės sistemos peržiūros, minimalios algos kėlimas, neapmokestinamo pajamų dydžio augimas, perkamosios galios didinimas.

„Kompleksiškai nelygybės klausimo mes nesprendžiame. Reikia valstybės lygmeniu paruošti visą priemonių kompleksą. Kitaip mūsų žmonės pabėgs ir tie žmonės, kurie dabar pabėga, jie pabėga nekęsdami mūsų valstybės. Tai yra valstybės pamatų griovimas, kurį reikia sustabdyti“, – sako V. Mazuronis.

Vytenis Miškinis