Pagal BNS informaciją, portalas Delfi.lt informuoja, kad trečiadienį Žmogaus teisių komitetas konstatavo, jog, remiantis statistiniais duomenimis, panašu, kad referendumas neįvyktų, net jei būtų rengiamas kartu su Seimo rinkimais. Be to, komitetas pareiškė remiantis dvigubos pilietybės institutą ir kreipėsi į Seimo pirmininkę I.Degutienę, prašydamas paskubinti elektroninio balsavimo įteisinimo projektą.

Referendumo sekme paskelbė abejojantis Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas, nes rinkėjo aktyvumas per parlamento rinkimus statistiškai neperkopia 50%, reikalingų referendumui. Per pastaruosius eilinius Seimo rinkimus 2008 metais rinkėjų aktyvumas siekė 48.58 procento, o 2004 metais - 46.06%.

VRK vadovas teigė abejojantis, ar įteisintas elektroninis balsavimas leistų pasiekti aktyvumą, reikalingą, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu. Elektroninį balsavimą įdiegusių šalių patirtis rodo, kad rinkėjų aktyvumas padidėja tik keliais procentais. Anot Z.Vaigausko, padaugėja galimybių, tačiau ne stimolų balsuoti.

Dvigubos pilietybės klausimas Lietuvoje tapo opus, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal LR Konstituciją dvigubos pilietybės atvejis gali būti tik išimtis, o dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančias Konstitucijai. Ši nuostata gali būti pakeista tik surengus referendumą.

Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.

Dvigubos pilietybės negali turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie savo noru išvyko iš Lietuvos po jos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną ir savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę.

Parengta pagal www.delfi.lt ir BNS informaciją