Daugybę metų Sibiro žemė siųsdavo savo ženklus, kaskart vis kitus. Kartais tai būdavo kaukolės atplaiša, kitą kartą - drabužio skiautė ar kulka. Šie siaubą keliantys ženklai nieko nestebino ir tik vienas istorikas tyliai nerimavo. Jis vis brovėsi į aukštų valdininkų kabinetus, skrebeno archyvo duris ir norėjo sužinoti tiesą.

Deja, šiandienos Rusijoje, kaip ir toje, kurią valdė Stalinas, KGB paslaptys akylai saugomos už geležinių durų. Istorijos mylėtojas Borisas Treninas vis dar tikisi, kad vieną dieną jam atsivers Tomsko archyvo durys ir pakėlęs senas bylas jis įrodys, kad Sibiro žemė slepia masines Stalino aukų kapavietes. Visgi kol kas jis girdi tik neigiamą atsakymą, jokio istoriko koja tegul nedrįsta įžengti į slaptų archyvų slėptuves.

B. Treninas žino, kad jis ne vienintelis nelaimėlis istorikas, veltui mėginantis prisibelsti į archyvų duris, daugelis Rusijos istorikų jau net nebesvajoja pavartyti KGB bylas. Vladimiras Putinas mėgsta Staliną, dievina jo valdymo laikotarpį ir tyliai, o kartais garsiai žavisi šlovinga Sovietų sąjungos praeitimi. Istorikai žino, kol V. Putinas bus valdžioje, KGB bylos bus saugiai paslėptos po devyniais užraktais. Teisybė miegos.

Dabartinė Rusijos valdžia idealizuoja praėjusius laikus ir linkusi sušvelninti ar nutylėti sovietinius nusikaltimus, išbalinti komunistų valdžios mundurą. Būtent todėl Rusijoje uždaryti visi archyvai, kuriuose galima rasti bent kelias KGB bylas. V. Putinas, kuris kažkada buvo KGB agentas, o vėliau vadovavo FST, nenori, kad kas nors žinotų apie slaptosios tarnybos nusikaltimus.

Istorikai tikina, kad Rusijos valdžia net savo žmonėms taip niekada ir neatskleidė tikrosios istorijos, nusikaltimų masto, o ir niekada nesigailėjo. Manoma, kad tai – apgalvoti valdžios žingsniai, kuriais siekiama, kad vietiniai, o ir užsieniečiai niekada nesuabejotų Rusijos didybe ir jos šlovinga praeitimi. Griaučiai saugiai paslėpti spintoje.

Istorikams sakoma, kad Rusija buvo suklupusi, bet jau atsistojo, todėl per gilus kapstymasis po praeitį esą gali pakenkti. „Kuo mažiau žinosite, tuo ramiau gyvensite“, – Rusijos valdžią cituoja istorikas B. Treninas. Šią tiesą žino visi Rusijos istorikai, kuriems archyvų durys užsitrenkė prieš pat nosis. Tiesa, taip buvo ne visada. Vos sugriuvus Sovietų sąjungai, jie galėjo raustis archyvuose, studijuoti slaptus dokumentus, rašyti istorinius veikalus, bet tai buvo gana trumpai. Dabar visus KGB archyvus prižiūri specialiosios tarnybos, bet kokie prašymai leisti pavartyti bylas atmetami – dažniausiai pasiteisinama nenoru atskleisti valstybines paslaptis, asmeninius duomenis.

KGB archyvai slepia ne tik masinių kapaviečių vietas, tūkstančius nukankintų žmonių pavardžių –pavarčius senas bylas būtų galima sužinoti daugybę nesenų paslapčių, paaiškinti kai kuriuos valdžios vyrų spendimus. Neigiamo atsakymo sulaukia ne tik istorikai, Rusija atsisako Lenkijai išduoti Katynės žudynes aprašančius dokumentus.

Istorikas B. Treninas braudamasis į Tomsko archyvus žinojo, kad jis nori informacijos apie Kaštaką. Manoma, tyrlaukiuose greta miesto paslėpta masinė kapavietė, tiesa, dabar beveik visą šią teritoriją pasiglemžė miestas, o žmonės rausdamiesi savo daržuose neretai randa kaulų, kulkų ar kitų skeveldrų. Buvę KGB karininkai prisipažino, kad gūdžiame 4-ajame dešimtmetyje į šiuos tyrlaukius dukart per savaitę veždavo žmonių kūnus.

B. Treninas tarsi mozaiką susirankiojo šios klaikios vietos istoriją, liko tik paskutinis akordas - slaptieji archyvai. Vėliau buvo planuojama aukoms pastatyti paminklą, bet viskas veltui – į valdžią atėjo V. Putinas. Tiesa, pareigūnai, prižiūrintys archyvus, neigia trukdantys istorikams tyrinėti tamsią KGB praeitį.

B. Treninas, su bičiuliu įkūręs mažą muziejų Stalino aukoms, nužudytoms Tomske, sako, kad Kaštake palaidota apie 15 tūkstančių žmonių, deja, to įrodyti niekaip negalima, archyvai – užverti. Istorikas tikina, kad archyvai nepasiekiami todėl, kad Staliną mėginama paversti didvyriu. Esą jis laimėjo karą ir pakėlė Sovietų sąjungą iš pelenų. Rusijos istorijos mokytojams net rekomenduojama Staliną pristatyti kaip vieną geriausių Sovietų sąjungos lyderių, nutylint apie jo nusikaltimus.

V. Putinas pripažino, kad Stalinas buvo žiaurus tautos vedlys, bet, pasak dabartinio Rusijos premjero, šalis neturėtų gėdytis savo praeities. Rusų pareigūnai taip pat tikina, kad nereikėtų visos praeities piešti juodomis spalvomis, kaip tai daro kai kurios Rytų Europos šalys.

Visgi istorikai vieningi, kad valdžia bando paslėpti specialiųjų tarnybų ir buvusių šalies vadovų juodus darbelius ir net 75 metų senaties terminas, po kurio neva turėtų leisti tyrinėti senus archyvus, esą neveikia.