Šiemet gerokai išaugo Ukrainos ir Rusijos piliečių, prašančių leidimų laikinai gyventi Lietuvoje. Neatmetama, kad su šiais pokyčiais gali būti susijęs ir Rusijos ir Ukrainos konfliktas, po kurio buvo aneksuotas Krymo pusiasalis.

Migracijos departamento duomenimis, šiemet, palyginti su pernai, per pirmuosius keturis mėnesius norinčių laikinai Lietuvoje apsigyventi ukrainiečių padaugėjo dvigubai, o rusų – maždaug trečdaliu.

Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus vedėja Lucija Voišnis sakė, kad Ukrainos piliečiai daugiau leidimų laikinai gyventi prašo dėl šeimos susijungimo ir turėdami leidimą dirbti Lietuvoje.

Šeimos susijungimu laikoma sutuoktinių, tėvų ir vaikų apsigyvenimas kartu.

Tačiau ji neatmeta, kad tokį suaktyvėjimą galėjo lemti ir neramumai Ukrainoje.

„Galbūt viena iš priežasčių yra tai, kad jie ieško saugesnio regiono, kur galėtų apsigyventi. Lietuva jiems yra palanki šalis dirbti ir gyventi“, - sakė pašnekovė.

Dažniausiai, departamento duomenimis, ukrainiečiai Lietuvoje įsidarbina tolimųjų reisų vairuotojais.

Pašnekovė pripažįsta, kad nors norinčių atvykti užsieniečių skaičius nuosekliai didėja, šio ketvirčio augimas yra išskirtinis.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovas spaudai Gytis Vincevičius pripažino, kad tolimųjų reisų vairuotojai iš Ukrainos yra laukiami darbuotojai.

Asociacijos duomenimis, iš beveik 40 tūkst. Lietuvos įmonėse dirbančių tolimųjų reisų vairuotojų, maždaug trys tūkstančiai yra pasamdyti iš užsienio. Liūto dalį tarp užsieniečių sudaro ukrainiečiai ir baltarusiai.

„Geografiškai mums tai yra labai artimos šalys, todėl, natūralu, kad iš jų vairuotojų srautas yra didžiausias. Mentalitetas, požiūris į darbą įmones tenkina, vairuotojai yra profesionalūs. Tai yra žmonės, kurie nesiekia gyventi Lietuvoje. Aš juos prilyginčiau jūrininkams, kurie po kelionės grįžta namo pas savo šeimas“, - teigė G. Vincevičius.

Anot jo, vairuotojų poreikis įmonėse yra išaugęs, nes pastaruoju metu jos nusipirko nemažai naujų vilkikų.

Migracijos departamento duomenimis, šiemet per pirmąjį ketvirtį 1166 Ukrainos piliečiai pateikė prašymus leisti laikinai gyventi Lietuvoje arba pakeisti jau turimus leidimus. Pernai tokiu pačiu metu gauta kone perpus mažiau šios šalies piliečių prašymų – 636.

Labiausiai paaugo ukrainiečių prašymų naujai išduoti laikinus leidimus gyventi – šiemet jų sulaukta 658, o pernai - 267.

Rusijos piliečių prašymų šiemet padaugėjo daugiau nei trečdaliu – gauta 1231, o pernai tuo pačiu metu – 848.

Trečioje vietoje pagal gautų prašymų skaičių yra baltarusiai, tačiau čia didesnių pokyčių nematyti. Pernai gauti 996 prašymai, o šiemet pirmąjį ketvirtį – 946.

2010 m. Migracijos departamentas sulaukė 9,5 tūkst. prašymų leisti laikinai gyventi Lietuvoje, 2011 m. jų buvo 11 tūkst., 2012 m. - 13,5 tūkst., 2013 m. - beveik 15 tūkst. Šiemet per pirmuosius keturis mėnesius gauta 6,1 tūkst. prašymų.

Jungtinių Tautų Pabėgėlių komiteto duomenimis, nuo krizės Ukrainoje pradžios savo namus turėjo palikti bent 10 tūkst. žmonių, tarp labiausiai nukentėjusių bendruomenių yra Krymo totoriai.

Šiuo metu ne Europos Sąjungos piliečiai laikiną leidimą gyventi Lietuvoje gali gauti įsteigę įmonę, susituokę su šalies piliečiu, įstoję mokytis arba gavę Darbo biržos leidimą dirbti. Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje galioja iki vienerių metų.

Tačiau įstatymus norima griežtinti. Šiuo metu Seimui pateiktose Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisose numatyta, kad investavus 900 tūkst. Lt į Lietuvą galima bus atsivežti ir šeimą. Leidimą gyventi galima bus gauti, jei naujai įkurta įmonė įdarbins bent tris darbuotojus iš Lietuvos arba užsienio piliečius, turinčius nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje.