Stiklinės savivaldybės papėdėje - mediniai nameliai, duobės ir aukšta žolė 

Vos už kelių šimtų metrų nuo Vilniaus miesto savivaldybės – pats tikriausias kaimas. Stiklinių biurų dangoraižių ir prabangių daugiabučių fone tarp medžių slepiasi mediniai namukai, šalia gatvės siūruoja nepjauta žolė.

Čia gyvenantys žmonės bumba dėl nuolat dulkėto ar purvynu virstančio – nelygu, koks oras, – kelio, o netoliese dirbantieji keikia automobilius gadinančias duobes ir šį užkampį stengiasi aplenkti.

Meras Artūras Zuokas savo ruožtu žada, kad ateityje ši teritorija bus paversta tradicinės architektūros kampeliu ir verslo bei turistų traukos centru.

Iš Konstitucijos prospekto – atgal į praeitį

Vilniaus centro gyventojui, norinčiam atsidurti kaime, nereikia traukti už miesto, pakaks atvažiuoti į dešinį Neries krantą. A.Zuokas jau prieš dešimtmetį dalijosi ambicingais planais atgaivinti šią teritoriją, paversti administraciniu ir verslo miesto centru. Jo idėjas pavyko įgyvendinti tik Konstitucijos prospekte – jame įsikūrė visi sostinės savivaldybės padaliniai, pradėjo veikti didelis prekybos centras, pridygo daugiaaukščių biurų pastatų, iškilo didžiulė „Swedbank“ būstinė, duris atvėrė Nacionalinė dailės galerija.

Tačiau išsukus iš prospekto laiko mašina nusviedžia mažiausiai kelias dešimtis metų į praeitį. Kirtus Lvovo ir Linkmenų gatvių sankryžą, dar truputį pavažiavus Žalgirio gatvės link ir ties restoranu „Barcelona“ pasukus dešinėn, modernaus rajono vaizdas lieka tik prisiminimu.

Asfaltas baigiasi, prasideda duobės. Greta gatvės tarp medžių slepasi keli mediniai namukai. Bene vienintelis XXI amžiaus požymis – dešinėje pusėje pastatyti pilki šiukšlių konteineriai. Kiek tolėliau – kelius siekianti žolė. Čia paleista žalmargė ar pora ožkų ne vieną dieną turėtų ką veikti.

Kai kurios duobės buvo lygintos atvežus žvyro, bet jau senokai. Rytą Vilniuje pliaupė lietus, taigi prie atsišakojimo į Krokuvos gatvę reikia apvažiuoti didžiulę balą. Tik pirmą iš daugelio, kurios laukia šioje gatvėje.

Kontrastai

Tarp medžių išnyra saulėje blizgantys savivaldybės ir biurų dangoraižiai. Balose plūduriuoja jų atvaizdas.

Didžiuma namų šioje Daugėliškio gatvės atkarpoje – seni medinukai. Kiek atokiau kairėje pristatyta naujų biurų pastatų ir daugiabučių, o Konstitucijos prospekto pusėje, tik dar toliau, matyti nebaigtos statybos.

Prie vartų stoviniuojantys ir plepantys gyventojai smalsiais žvilgsniais nulydi nematytą mašiną. Pėsčiuosius čia pamatysi kur kas dažniau nei automobilį, todėl beveik gali nesibaiminti sukelti avariją, jei nepastebėtum pagrindinio kelio ženklo. Aplink bėgioja ar triračius mina vaikai, patvoriais slankioja katės, kiemuose plevėsuoja ant virvės džiovinami skalbiniai. Artėjant sankryžai su Giedraičių gatve žvyrkelį pakeičia akmenų grindinys.

Daugėliškio gatvėje sutiktas Jurijus, išgirdęs klausimą apie duobes ir dulkes, mosteli ranka. „Tad kad mes taip gyvename metų metus, jau nebetrukdo…“ – nutęsia pusamžis vyras.

Anot jo, šiltuoju metu prie dulkių galima priprasti, juoba kad nuo jų šiek tiek apsaugo tanki medžių lapija, duobes – apeiti, važinėti dviračiu. Jurijui net patinka, kad automobilių Daugėliškio gatvėje – ne taip daug kaip netolimame Konstitucijos prospekte. Užtat prasidėjus rudens lietums į gatvę lįsti nebesinori. Norint įveikti purvą, kartais pravartu pasiimti kaliošus.

Žada restauruoti pastatus

Meras A.Zuokas, paklaustas apie situaciją Daugėliškio gatvėje, šią teritoriją pavadino kultūros paveldu. „Ne viskas prieš daug metų buvo patogu“, – pabrėžė jis.

Anot sostinės vadovo, sutvarkyti Daugėliškio gatvę kol kas trūksta finansų. Tačiau jis puoselėja mintį imtis pastatų restauravimo ir šią vietą paversti traukos centru.

„Būtų kontrastas: Konstitucijos prospekte – modernūs pastatai, o šalia – kultūros paveldas. Bus labai gražu, kai viską sutvarkysime, patraukli zona kavinėms, restoranams, tam tikroms parduotuvėms – rankdarbių, tautodailės“, – dėstė A.Zuokas.

Mero žodžiais, darbams pradėti kol kas trūksta ne tik lėšų, bet ir sutarimo su gyventojais. Mat tik dalis pastatų priklauso savivaldybei, o kituose gyvena žmonės. Savivaldybė netgi turi jai priklausančių statinių brėžinius, interjero aprašus, kad kilus gaisrui ar kitai nelaimei būtų galima viską atstatyti.

Paklaustas, ar neketinama sutvarkyti bent Daugėliškio gatvės dangą, A.Zuokas atkreipė dėmesį, kad mieste esama daug rimtų problemų. „Dešiniajam Neries krantui esame daug ką numatę, kai kurios vizualizacijos jau pristatytos. Tikimės nuo kitų metų padėti čia ateiti investuotojams, kad miestas atrodytų moderniai ir kartu tradiciškai“, – kalbėjo pašnekovas.

Parengta pagal www.15min.lt

www.anglija.lt

Vos už kelių šimtų metrų nuo Vilniaus miesto savivaldybės – pats tikriausias kaimas. Stiklinių biurų dangoraižių ir prabangių daugiabučių fone tarp medžių slepiasi mediniai namukai, šalia gatvės siūruoja nepjauta žolė.

Čia gyvenantys žmonės bumba dėl nuolat dulkėto ar purvynu virstančio – nelygu, koks oras, – kelio, o netoliese dirbantieji keikia automobilius gadinančias duobes ir šį užkampį stengiasi aplenkti.

Meras Artūras Zuokas savo ruožtu žada, kad ateityje ši teritorija bus paversta tradicinės architektūros kampeliu ir verslo bei turistų traukos centru.

Iš Konstitucijos prospekto – atgal į praeitį

Vilniaus centro gyventojui, norinčiam atsidurti kaime, nereikia traukti už miesto, pakaks atvažiuoti į dešinį Neries krantą. A.Zuokas jau prieš dešimtmetį dalijosi ambicingais planais atgaivinti šią teritoriją, paversti administraciniu ir verslo miesto centru. Jo idėjas pavyko įgyvendinti tik Konstitucijos prospekte – jame įsikūrė visi sostinės savivaldybės padaliniai, pradėjo veikti didelis prekybos centras, pridygo daugiaaukščių biurų pastatų, iškilo didžiulė „Swedbank“ būstinė, duris atvėrė Nacionalinė dailės galerija.

Tačiau išsukus iš prospekto laiko mašina nusviedžia mažiausiai kelias dešimtis metų į praeitį. Kirtus Lvovo ir Linkmenų gatvių sankryžą, dar truputį pavažiavus Žalgirio gatvės link ir ties restoranu „Barcelona“ pasukus dešinėn, modernaus rajono vaizdas lieka tik prisiminimu.

Asfaltas baigiasi, prasideda duobės. Greta gatvės tarp medžių slepasi keli mediniai namukai. Bene vienintelis XXI amžiaus požymis – dešinėje pusėje pastatyti pilki šiukšlių konteineriai. Kiek tolėliau – kelius siekianti žolė. Čia paleista žalmargė ar pora ožkų ne vieną dieną turėtų ką veikti.

Kai kurios duobės buvo lygintos atvežus žvyro, bet jau senokai. Rytą Vilniuje pliaupė lietus, taigi prie atsišakojimo į Krokuvos gatvę reikia apvažiuoti didžiulę balą. Tik pirmą iš daugelio, kurios laukia šioje gatvėje.

Kontrastai

Tarp medžių išnyra saulėje blizgantys savivaldybės ir biurų dangoraižiai. Balose plūduriuoja jų atvaizdas.

Didžiuma namų šioje Daugėliškio gatvės atkarpoje – seni medinukai. Kiek atokiau kairėje pristatyta naujų biurų pastatų ir daugiabučių, o Konstitucijos prospekto pusėje, tik dar toliau, matyti nebaigtos statybos.

Prie vartų stoviniuojantys ir plepantys gyventojai smalsiais žvilgsniais nulydi nematytą mašiną. Pėsčiuosius čia pamatysi kur kas dažniau nei automobilį, todėl beveik gali nesibaiminti sukelti avariją, jei nepastebėtum pagrindinio kelio ženklo. Aplink bėgioja ar triračius mina vaikai, patvoriais slankioja katės, kiemuose plevėsuoja ant virvės džiovinami skalbiniai. Artėjant sankryžai su Giedraičių gatve žvyrkelį pakeičia akmenų grindinys.

Daugėliškio gatvėje sutiktas Jurijus, išgirdęs klausimą apie duobes ir dulkes, mosteli ranka. „Tad kad mes taip gyvename metų metus, jau nebetrukdo…“ – nutęsia pusamžis vyras.

Anot jo, šiltuoju metu prie dulkių galima priprasti, juoba kad nuo jų šiek tiek apsaugo tanki medžių lapija, duobes – apeiti, važinėti dviračiu. Jurijui net patinka, kad automobilių Daugėliškio gatvėje – ne taip daug kaip netolimame Konstitucijos prospekte. Užtat prasidėjus rudens lietums į gatvę lįsti nebesinori. Norint įveikti purvą, kartais pravartu pasiimti kaliošus.

Žada restauruoti pastatus

Meras A.Zuokas, paklaustas apie situaciją Daugėliškio gatvėje, šią teritoriją pavadino kultūros paveldu. „Ne viskas prieš daug metų buvo patogu“, – pabrėžė jis.

Anot sostinės vadovo, sutvarkyti Daugėliškio gatvę kol kas trūksta finansų. Tačiau jis puoselėja mintį imtis pastatų restauravimo ir šią vietą paversti traukos centru.

„Būtų kontrastas: Konstitucijos prospekte – modernūs pastatai, o šalia – kultūros paveldas. Bus labai gražu, kai viską sutvarkysime, patraukli zona kavinėms, restoranams, tam tikroms parduotuvėms – rankdarbių, tautodailės“, – dėstė A.Zuokas.

Mero žodžiais, darbams pradėti kol kas trūksta ne tik lėšų, bet ir sutarimo su gyventojais. Mat tik dalis pastatų priklauso savivaldybei, o kituose gyvena žmonės. Savivaldybė netgi turi jai priklausančių statinių brėžinius, interjero aprašus, kad kilus gaisrui ar kitai nelaimei būtų galima viską atstatyti.

Paklaustas, ar neketinama sutvarkyti bent Daugėliškio gatvės dangą, A.Zuokas atkreipė dėmesį, kad mieste esama daug rimtų problemų. „Dešiniajam Neries krantui esame daug ką numatę, kai kurios vizualizacijos jau pristatytos. Tikimės nuo kitų metų padėti čia ateiti investuotojams, kad miestas atrodytų moderniai ir kartu tradiciškai“, – kalbėjo pašnekovas.

Parengta pagal www.15min.lt

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: