Artėja metų pabaiga, o kartu – ir mokesčių mokėjimo terminai. Nenuostabu, kad šiuo metu Anglijoje gyvenantiems tautiečiams itin aktualu finansinių metų ataskaitos, pajamų ir išlaidų deklaracijos bei su mokesčiais susijusios suktybės, nuo kurių žmonės neretai skaudžiai nukenčia.

Kaip mokėti mažesnius mokesčius ir kaip nepakliūti ant sukčių kabliuko – apie tai kalbamės su vienu iš pirmųjų paskutinės emigracijos bangos lietuvių, prieš dešimt metų įsteigusiu pagalbos verslo ir mokesčių klausimais paslaugas teikiančią firmą „Aldus Ltd” Aleksu Dubinsku.

Ar žmonės dažnai prašo padaryti taip, kad jų mokesčiai būtų kuo mažesni? Ar tai legalu?

Yra visiškai legalu susiskaičiuoti viską taip, kad mokesčiai būtų kuo mažesni. Yra net knyga išleista, kuri vadinasi „101 būdas, kaip mokėti mažiau mokesčių“. Žmonės paprastai patys domisi, kaip mažiau mokėti, o mes tada siūlome variantus. Mes, kaip įmonė, nežadame, kad va, ateikit pas mus ir padarysim jūsų mokesčius mažesnius, nes tada gali atsitikti taip, kad žmogus perdaug tikėsis. Galbūt jis norės mokėti mažiau, negu jam iš tikrųjų reikia mokėti, susikurs nerealius lūkesčius, kurių paskui nepajėgsime pateisinti.

Anglijos mokesčių sistema skiriasi nuo lietuviškosios ir čia gyventi atvykę lietuviai dažnai nelabai susigaudo, kas ir kaip. Ar, jūsų manymu, pravartu pačiam mokesčių mokėtojui išmanyti, kaip toji sistema funkcionuoja?

Manau, kad pravartu šiek tiek pasigilinti. Aišku, nebūtina studijuoti, tapti apskaitininku, bet bent šiek tiek pasidomėti reikia. Nes dabar pasitaiko – atsineša tų popierėlių, kvitų nežinia už ką, iš „Tesco“ ir panašiai, kurie niekur netinka... Arba būna įsitikinę, kad galima daug ką nurašyti į išlaidas, bet iš tikrųjų taip negalima. Būna, kad vadovaujasi nuogirdomis – anam padarė, „išmušė“ tiek ir tiek permokėtų mokesčių – ir reikalauja kažko panašaus, o jei ne - aš eisiu pas kitą. Žmonės vieni kitus klaidina ir nepagalvoja, kas bus, jei tas ataskaitas Mokesčių inspekcija patikrins.

Kas sudaro paskatą tokiems nerealiems lūkesčiams susiformuoti?

Čia mokesčių sistema veikia taip – mokesčių mokėtojas pateikia duomenis apie savo pajamas ir išlaidas ir pagal tai apskaičiuojami mokesčiai. Mokesčių inspekcija pateiktais duomenimis pasitiki ir natūralu, kad kiekvienas stengiasi parodyti kuo mažesnes pajamas ir kuo didesnes išlaidas, kad mokesčių mokėti reikėtų kuo mažiau. Taip yra tuo atveju, kai žmogus dirba sau (angl. self-employed). Kita schema mokesčių sistemoje – tai statybų industrija. Čia išmokant subrangovui pinigus iš karto nuskaitoma 20 proc. mokesčių ir finansinių metų pabaigoje, kai susumuojamos visos pajamos ir darbinės išlaidos, apskaičiuojama, ar įmonės savininkas yra pakankamai sumokėjęs mokesčių, o gal permokėjęs, ir jei permokėjęs, – tie pinigai grąžinami. Tokia sistema skatina žmones parodyti mažesnes pajamas ir didesnes išlaidas ir tai yra įmanoma ir legalu, bet iki tam tikros ribos. Reikia įsidėmėti vieną dalyką – Mokesčių inspekcija visada tas ataskaitas gali patikrinti. Mes raginame neperlenkti lazdos ir rodyti kiek galima realesnius skaičius, nes patikrinimo metu reikia visus pajamų ir išlaidų kvitus pateikti bei viską pagrįsti dokumentais. Pastaraisiais metais Mokesčių inspekcija įdarbino daug žmonių, kurie atlieka mokesčių patikrinimus, kontrolė yra sustiprėjusi. Patikrinimo metu inspektoriai gali pareikalauti iki penkerių metų senumo įrodymus tų išlaidų, kurios buvo deklaruotos, todėl visus su mokesčiais susijusius dokumentus privalu saugoti mažiausiai penkerius metus. Būna, kad žmonės, prieš keletą metų parodę nerealius pajamų ir išlaidų duomenis, sulaukia inspektorių ir turi nemalonumų.

Ką daryti, jei mokesčių inspektoriai ima domėtis pateiktomis ataskaitomis?

Svarbu bendrauti su tuo, kas atlieka tyrimą. Jokiu būdu negalima nekreipti dėmesio, nereaguoti. Tokiu atveju jie daro savo išvadas ir dažniausiai skiria maksimalias baudas, o jeigu bendrauji, tada bent kažkokių nuolaidų galima tikėtis. Aišku, jei randa, kad perdaug buvo nurašyta į išlaidas, tada tenka sumokėti, bet galima ir išsiaiškinti, kad galėjo būti klaida, galima net į derybas eiti, ar sutinki mokėti jų reikalaujamo dydžio baudą ar gal būtų galima ją sumažinti. Išsiaiškinus, kad bauda skirta nepagrįstai, ji gali būti panaikinta. Jei žmogus neturi laiko ar jam nepakanka žinių, kaip tokiu atveju elgtis, gali kreiptis į mūsų ar kitą panašias paslaugas teikiančią firmą ir jis bus profesionaliai atstovaujamas tokiuose ginčuose. Draugiškas bendravimas čia priimamas kaip geranoriškumo ženklas, tad jei Mokesčių inspekcija atsiuntė bent kokį užklausimą, reikia reaguoti, jei nori ir toliau čia dirbti ir gyventi.

Ar nebūna taip, kad žmonės moja į mokesčius ranka, sako – vis viena kada nors grįšiu į Lietuvą, niekas manęs nesuras?

Taip nebus. Dabar visos sistemos sujungtos – ar tai būtų mokesčiai, ar pašalpos. Yra pavyzdžių, kad dėl mokesčių žmonės jau ieškomi ir Lietuvoje. O kartais pasitaiko, kad problemų kyla dėl gobšumo – kai vienas iš tėvų yra Lietuvoje, o kitas - čia ir jie bando pašalpas už vaikus gauti abejose šalyse. Dabar nesunku pasitikrinti, ar asmuo yra įtrauktas į kitos šalies pašalpų sistemą, ar ne.

Ar dažnai jums tenka atlikti tokį šviečiamąjį darbą – aiškinti žmonėms, ką jiems būtina žinoti ir kaip elgtis?

Kol Lietuva nebuvo ES narė, tekdavo nemažai aiškinti imigracines taisykles. Dabar irgi yra dalykų, kur žmonėms reikia informacijos. Pavyzdžiui, apie tai, kad sukčiai, pasinaudodami svetimais duomenimis ir kito žmogaus vardu, gali susigrąžinti mokesčius, kuriuos perveda į savo sąskaitą. Tokie nusikaltimai dabar labai plinta, vieną iš populiaresnių schemų galiu nupasakoti. Internete ar laikraštyje įdedamas skelbimas, kad siūlomas darbas, pavyzdžiui, kad reikia 100 naujų darbuotojų fabrike, ir vykdoma registracija. Žmonės dabar ištroškę darbų ir pateikia visus savo duomenis, adresus, socialinio draudimo numerį ir t.t. Turėdami šiuos duomenis nusikaltėliai tų žmonių vardu Mokesčių inspekcijai pateikia fiktyvias ir nerealistiškas pajamų ir išlaidų ataskaitas ir prašo, kad būtų sugrąžinti permokėti mokesčiai. Jie žino, kad Mokesčių inspekcija pirma išmoka pinigus pagal pateiktą ataskaitą, o paskui tikrina, jei išvis tikrina. Taip kitų žmonių vardu nusikaltėliams pavyksta susigrąžinti dideles neva permokėtų mokesčių sumas. Paprastai jie skuba tai daryti mokestinių metų pabaigoje, kol žmonės patys dar nėra pateikę ataskaitų. Žmogus, kurio vardu pasinaudota, apie tai sužino tik tada, kai pradeda tvarkytis mokesčius. Tada iš Mokesčių inspekcijos gauname duomenis, kad to asmens vardu mokesčių ataskaitos jau pateiktos ir – paprastai – susigrąžinta gana didelė pinigų suma. Labai populiari suma – apie 3 tūkst. svarų. Tuomet virš to žmogaus galvos pakimba bėda, nes sukčiai visus dokumentus užpildo taip, kad vos ne visos pajamos nurašytos į išlaidas. Tai nėra realu ir inspekcija gali uždėti baudą bei pareikalauti pagrįsti išlaidas. Tokiu būdu nukentėjusių yra labai daug, todėl savo asmeninius duomenis reikia labai saugoti. Anksčiau pasinaudodami svetimais duomenimis nusikaltėliai svetimu vardu atsidarydavo sąskaitas ir paimdavo kreditus, dabar tas sunkiau, tad jie pradėjo išnaudoti mokesčių susigrąžinimo sritį.

Minėjote, kad vienas iš būdų gauti asmeninius duomenis, yra skelbimas, jog registruojami nauji darbuotojai. Gal teko girdėti ir apie kitokius būdus?

Žmonės patiklūs ir dažnai nieko blogo neįtaria... Aišku, neįmanoma gyventi visus aplink įtarinėjant, tačiau, pavyzdžiui, kol nesudarei darbo sutarties, tol nereikia atskleisti visų savo duomenų, tuo labiau padiktuoti telefonu ar išsiųsti elektroniniu paštu. Mokesčius tvarkytis irgi patarčiau eiti į rimtesnes firmas, kurios ilgiau dirba, o ne į tas, kurios žada sugrąžinti mokesčius ir skelbia vien mobiliojo telefono numerį, o susitikimus rengia kur nors kavinėje.

Ar į jus kreipėsi žmonės, kurių duomenimis buvo pasinaudota?

Turiu tokių pažįstamų, kurie yra nukentėję. Jiems tvarkė mokesčius per pažįstamus surasti žmonės. Pirmais metais jiems sugrąžino kažkiek mokesčių, o kitais metais jie nutarė kreiptis į mūsų firmą. Užpildėme ataskaitą, išsiuntėme, o iš Mokesčių inspekcijos atėjo informacija, kad jau viskas padaryta ir mokesčiai jų vardu jau susigrąžinti. Tas pažįstamas sako – aš jiems parodysiu. Ką tu jiems parodysi, jei tų žmonių surasti nebeįmanoma.

Ką tokiu atveju daryti?

Situacija sunki. Žmonės, kurie užsiima mokesčių susigrąžinimo suktybėmis, puikiai išmano, kaip išnaudoti sistemą. Jei kas įvyko, reikia iš karto susisiekti su Mokesčių inspekcija. Aišku, labai sunku įrodyti, kad kažkas pasinaudojo tavo duomenimis, nes ataskaitoje visi duomenys atitinka, tik sąskaitos numeris, į kurį prašoma pervesti sugrąžinamus mokesčius, nurodytas kitas. Esame bandę pagal sąskaitos numerį susekti, kas yra sąskaitos savininkas, bet bankai neteikia tokios informacijos. Tačiau kai darai, padarai, bet daug pastangų reikia įdėti. O policija į tokius nusikaltimus kol kas daug dėmesio nekreipia – ji žiūri pagal reikšmingumo lygį, ir kai tas lygis stipriai išauga, tada imasi priemonių tai sustabdyti. Toks sukčiavimas vis dažnesnis ir labai patrauklus nusikaltėliams, kurie asmeninius duomenis net perka vieni iš kitų.

Jums pačiam prireikė net penkiolikos metų čia gyventi ir dirbti, kad gerai susigaudytumėte?

Įmonė įregistruota 2000 metais, kitąmet bus dešimt metų – per visą tą laiką teikiau konsultacijas įvairiais klausimais. Pradėjau nuo imigracinių paslaugų, vėliau situacija pasikeitė, tai tapo nebeaktualu, bet pradėjo kurtis verslai ir jiems reikėjo pagalbos. Kiekvieną kartą man pačiam irgi reikėjo mokytis, lankyti kursus, ruoštis testams, laikyti egzaminus. Žinoma, praktinė patirtis taip pat labai svarbi. Net ir labai gerai išmanydamas teoriją, gali nesusigaudyti, kaip veikia šita sistema. Taip mokantis ir dirbant ir susilipdo naudingų žinių kamuolys.

Zita Čepaitė