Ketvirtadienį susitikusios opozicinės „Tvarkos ir teisingumo“, Tėvynės sąjungos, Darbo partijos bei Liberalų sąjūdžio frakcijos parlamente galutinai suderino interpeliacijos premjerui Gediminui Kirkilui tekstą ir net surinko per 40 tautos išrinktųjų parašų.

Kitos frakcijos pritarė visiems „Tvarkos ir teisingumo“ bei konservatorių pasiūlytiems klausimams bei pridėjo savų. Galutiniame interpeliacijos tekste G. Kirkilui užduodama 19 klausimų, jų daugumą sudaro klausimai apie Lietuvos energetiką: Atominės elektrinės įstatymo rengimą, derybas su „NDX energija“, „Leo LT“ kūrimą, būsimas Atominės elektrinės statybas bei elektros kainas.

Be to, Darbo partijos frakcija interpeliacijos tekstą papildė klausimu dėl socialinės atskirties mažinimo.

„Mes manome, kad socialinė atskirtis per socialdemokratų valdymo metus padidėjo, o ne sumažėjo, todėl norime žinoti, ką konkrečiai premjeras padarė, kad ta atskirtis mažėtų ir kokia yra jo atsakomybė už tai. <...> Taip pat norime, kad pats premjeras atsakytų kaip jis vertina savo, kaip Seimo nario, Vyriausybės ministro pirmininko, melagingus pasisakymus televizijoje ir pažadus, kurių nė vieno neįvykdė. Jis turi atsakyti, ar Seimo narys gali taip meluoti“, - dėstė „darbiečių“ papildymus frakcijos seniūnė Virginija Baltraitienė.

Liberalų sąjūdis dar pridūrė klausimą dėl ministro pirmininko veiklos infliacijos kontrolės srityje.

Be to, tekste klausiama, kodėl į neformalų pasitarimą dėl G. Kirkilo kandidatavimo į premjero pareigas 2006 metų vasarą buvo pakviestas „Gazprom” tarpininkės Lietuvoje bendrovės „Dujotekana” vadovas Rimandas Stonys ir kokią įtaką premjerui turi šis asmuo.

Interpeliacijos tekste premjeras kaltinamas ir dėl mokytojų problemų apleidimo: nesugebėjimo susitarti su mokytojų profsąjungomis, skleidžiama propaganda, gąsdinimais.

„Ar ministras pirmininkas yra pasiruošęs viešai pripažinti, kad tik dėl jo vadovaujamos Vyriausybės neveiklumo tariantis su ES institucijomis bei Vyriausybės vėlavimo Elektrėnuose pastatyti naują našų 400 MW bloką, Lietuvos buitiniai vartotojai po 2010 m. sausio 1 d. vietoj šiuo metu galiojančio 33 ct/kWh tarifo gali būti priversti mokėti ne mažiau kaip 60-70 ct/kWh?“ - klausiama interpeliacijoje.

Vyriausybės vadovo taip pat teiraujamasi, kodėl nesiimta ryžtingų žingsnių kovojant su narkotikų plitimu, mat Jungtinių Tautų Tarptautinė narkotikų kontrolės taryba įspėjo, jog Lietuvoje auga sintetinių narkotikų vartotojų skaičius, piktnaudžiavimas receptiniais vaistais, nelegali anfetamino gamyba ir kontrabanda į kaimynines šalis, narkotikų ir psichotropinių medžiagų pirmtakų prekyba.

Kad būtų galima pradėti interpeliacijos procedūrą Seime, pagal Statutą reikia surinkti 29 parlamentarų parašus. Partijos „Tvarka ir teisingumas” frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis Alfa.lt pranešė, kad per valandą pavyko surinkto per 40 parašų. Nors jų pakanka, interpeliacijos tekstą iniciatoriai Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui įteikti ketina tik kitą savaitę. Pasak V. Mazuronio, norima suteikti galimybę visiems opozcijos atstovams pasirašyti interpeliaciją.

Interpeliacija premjerui G. Kirkilui grasinta ne kartą, bet iki šiol nė karto ji neparengta. Ši procedūra jau inicijuota penkiems keturioliktosios Vyriausybės nariams: buvęs aplinkos ministras Arūnas Kundrotas bei švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė po du kartus, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, žemės ūkio ministrė Kazimiera Danutė Prunskienė ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sėkmingai ją įveikė.

Interpeliacija grūmota ir užsienio reikalų ministrui Petrui Vaitiekūnui.

Konservatorius papiktino ministro kalbos ir neveiklumas siekiant iš Rusijos išreikalauti kompensaciją dėl okupacijos žalos, tačiau vėliau šių ketinimų atsisakyta.Pats G. Kirkilas anksčiau yra sakęs, kad „tvarkiečiai“ jam interpeliaciją inicijuoja iš pykčio dėl Vyriausybės delsiamos skirti paramos nacionalinio stadiono statyboms.

Liepa Pečeliūnaitė, Alfa.lt