Per pastaruosius 20 metų iš Rumunijos išvažiavo daugiau nei trys milijonai gyventojų. Valdžia pasiryžusi juos parsivilioti atgal, o tai darys siūlydama didesnius atlyginimus. Vis dėlto, palyginti su Vakarų Europa ar net Lietuva, tos sumos atrodo juokingai.

Didžioji Britanija galėtų nesibaiminti rumunų atplūdžio, nors apie tai daug kalbėta. Rumunijos premjero Victoro Pontos teigimu, rumunai mieliau renkasi Ispaniją ar Italiją ir daro tai dėl panašios kalbos.

Victoras Spirescu tapo Didžiosios Britanijos žiniasklaidos herojumi, nes buvo pirmasis jaunas rumunų imigrantas, atvykęs į šalį sausio 1-ąją. Pasakota, kaip jis išgyveno kultūrinį šoką, rado pirmąjį darbą automobilių plovykloje, kurį turėjo palikti po pirmosios darbo dienos, nes jo viršininkas nepageidavo tokio didelio žiniasklaidos dėmesio savo įmonei.

Rumunijos Vyriausybė tikisi sugundyti jaunus emigrantus grįžti. Tam žadama pasitelkti finansines išmokas, tarkim, paramą pradėti nuosavą verslą (iki 100 tūkst. eurų – 345 tūkst. Lt) arba lengvatinius būsto kreditus pirmajam butui ar namui.

V.Spirescu kiek nuvylė žurnalistus, nes nebuvo tas, kuris atvyko į Didžiąją Britaniją naudotis vietos socialinėmis pašalpomis. Pirmojoje sausio pusėje britų socialinės paramos įstaigose užsiregistravo vos 25 rumunai.

Rumunijos vyriausybės atstovų teigimu, per pastaruosius 20 metų šalį paliko apie 3 mln. piliečių. Valstybė prarado kas trečią gydytoją, nes jie pasirinko darbą Vakaruose.

Gydytojams atlyginimai padidinti nuo 200 (690 Lt) iki 350 eurų (1208 Lt), tačiau tai gerų rezultatų neatnešė. Esą medikams svarbu uždarbis, kuris, tarkim, Vokietijoje gali siekti ir apie 3 tūkst. eurų (per 10 tūkst. Lt), tačiau kartu medikai ieško ir galimybių tobulėti. Rumunijoje prasčiausia situacija yra kaimuose, kur neretai gydytojų iš viso nėra.

Vis dėlto ne vien aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas kelia problemų Rumunijos valdžiai. Ne mažiau svarbu, kad emigruoja jauni žmonės, dėl to ateityje gali kilti socialinės apsaugos problemų, nebus iš ko mokėti senatvės pensijų.

Rumunijos vyriausybė tikisi sugundyti jaunus emigrantus grįžti. Tam žadama pasitelkti finansines išmokas, tarkim, paramą pradėti nuosavą verslą (iki 100 tūkst. eurų – 345 tūkst. Lt) arba lengvatinius būsto kreditus pirmajam butui ar namui. Tačiau kol kas nėra aišku, kada tokia programa iš tikrųjų pradės gyvuoti.

Kalbama ir apie užsienio investicijų pritraukimą sukuriant naujas darbo vietas. Vis dėlto pagrindinė Rumunijos problema yra ne nedarbas (siekia tik 7 proc.), bet maži atlyginimai – vidutinis darbo užmokestis siekia vos 485 eurus (1674 Lt). O tai gerokai apsunkins pastangas susigrąžinti atgal į šalį bent dalį išvykusiųjų.