Į svečią šalį gyventi atvykusiam žmogui tiesiog būtinas artimųjų palaikymas. Tačiau ką daryti, jeigu nei vieno artimo šalia nėra ir avažiavus pasitinka niūri realybė su karčiu vienatvės prieskoniu? Belieka ieškoti draugų arba antrosios pusės toje vietoje, kur pasirinkai gyventi. Atrodytų, kad Jungtinėje Karalystėje tai neturi būti sunku – čia egzistuoja nemažai lietuvių įkurtų klubų ir sąjungų, lietuviškų forumų specialiai gyvenantiems JK, kur kiekvienas gali bendrauti į valias.

Antros pusės paieškos – internete

„Infozona“ atliko tyrimą, kurio metu interneto tinklalapio anglija.lt pažinčių skyrelyje publikavo skelbimą, jog 21 metų šviesiaplaukė mėlynakė mergina iš Londono ieško vaikino. Išgalvotos lietuvaitės populiarumas buvo tiesiog stulbinantis – dešimtimis per dieną plūstančios trumposios žinutės ir keli drąsesnių vaikinų skambučiai atakavo mobilųjį telefoną. Dauguma rašiusių vaikinų buvo 28-30 metų amžiaus Rytų Londono gyventojai, teigiantys, kad ieško rimtų santykių.

Deja, lietuvaičiai originalumu nepasižymėjo – absoliuti dauguma apsiribojo banaliu „labas, kaip sekasi“, „gal norėtum susipažinti“, „ką weiki?“ arba naudodavo gatvės techniką: „ei šviesiaplaukia“, „labas uogyte“ ir pan. Ne tokie tingūs vaikinai pirmosiose žinutėse aprašydavo, kas tokie esą: „28 metų, 188 atletiškas vaikinas, ieškau rimtos panelės“, „nusibodo ateitį planuoti vienam, ieškau merginos rimtiems santykiams.“ Vienas iš paskambinti nepabijojusių vaikinų antrą pokalbio minutę pareiškė, kad ieško žmonos ir labai nori vaiko. Keli susipažinti norėję londoniečiai ilgai nelaukę klausė ūgio ir svorio bei reikalavo nuotraukų.

Tiesa, nors neegzistuojanti mergina per keturias dienas sulaukė apie 30 susidomėjusių vaikinų žinučių ir skambučių, vyrukams šia prasme sekasi kiek prasčiau – kalbinti vaikinai pripažino, kad per kelias savaites sulaukdavo po 4-5 žinutes, be to, vyriškų skelbimų pažinčių skyreliuose paprastai būna kur kas daugiau.

Bendraminčių klubai – puiki proga susipažinti

Jungtinėje Karalystėje nerūksta lietuvių įkurtų klubų, sąjungų, į kuriuos žmonės ateina būtent susipažinti. Praeitų metų gegužę Rytų Londone duris atvėrė klubas „Savi“. „Iš pradžių tai buvo 20 bendraminčių moterų būrelis, skirtas kartu pasėdėti prie kavos puodelio, pasikalbėti, susipažinti“, - sako įkūrėja Kristina Mačiulienė. Tačiau laikui bėgant prie klubo prisijungė ir vyrai, o „Savi“ išsirutuliojo į psichologijos ir alternatyvios medicinos centrą, jungiantį jau apie 100 narių. Pasak K.Mačiulienės, žmonės dažniau ateina pažįstamiems parekomandavus, tačiau būna ir žmonių „iš gatvės“, kurie, pamatę cenro kvietimus internete, ateina būtent susipažinti.

„Manau, kad labai priklauso nuo žmogaus, kaip sunku jam yra susirasti draugų. Pas mus ateina nemažai 40-50 metų amžiaus žmonių, kurie yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, tačiau čia dirba nekvalifikuotus darbus, - sako „Savi“ įkūrėja, pažymėdama, kad ši situacija dažnai būna sunki psichologine prasme, - o centre jie gali susirasti panašių pomėgių draugų, pabėgti nuo darbas-namai rutinos, kartu nueitį į teatrą.“

Centro nariai dabar renkasi ne tik pasišnekučiuoti, įkūrėjos teigimu, dažnai rengiamos psichologų paskaitos, planuojama organizuoti dainavimo būrelius mamoms su vaikais.

Psichologės komentaras: emigrantai išgyvena prisitaikymo krizę

Apie žmonių tarpusavio santykius ir kaip juos veikia emigracija „Infozona“ pakalbino Londone gyvenančią psichologę Editą Radzevičiūtę: „Didelės įtakos turi tai, kad emigravę žmonės pakeičia gyvenamą vietą ir turi praeiti visus prisitaikymo etapus, išgyvena prisitaikymo krizę – dėl kurios gali „užsidaryti“, išsigąsti. Tai, be abejo, veikia žmogaus bendravimą. Kitas dalykas – nepakankamos kalbos žinios, kultūrų skirtumai.“

Pasak specialistės, labai daug priklauso ir nuo paties žmogaus, jo požiūrio į save, kokius bendravimo įgūdžius jis parsiveža su savimi.

Kaip jau minėta, JK egzistuoja nemažai lietuvių įkurtų tautiečiams skirtų klubų, į kuriuos įsitraukia ir bendravimo ieškantys žmonės. „Tai dažniausiai tautinės bendruomenės, o kalbėjimas su tautiečiais sava kalba padeda jaustis saugiau, labiau namuose.“ Tiesa, psichologė pažymi, kad, deja, nauja imigrantų karta dažnai pasižymi priešiškumu ir uždarumu.

Nevisavertiškumo jausmas ir nuoširdumo paieškos

E.Radzevičiūtė išskyrė du tautinius lietuvių bendravimo bruožus. Pirmiausia tai – nuoširdumo, autentiškumo sanykiuose paieška. Antras aspektas nėra teigiamas – lietuviai dažnai save mato kai nevisaverčius. „Tai labai didelė bėda – tiek atskiro asmens, tiek visos šalies. Esame maža šalis, taip pat su savimi atsinešame ir sovietinę patirtį – dažnas lietuvis save laiko nevisaverčiu, tai labai kiša koją. Gyvename gana uždaroje bendruomenėje, neturime laisvės mąstyti, dėl to žymiai lengviau yra bendrauti su tos pačios kultūros žmonėmis.“

Paklausta apie pažinčių užmezgimo internetu praktiką, psichologė dėstė, kad tai yra viena iš šiuolaikinio bendravimo formų, kuria naudojasi visas pasaulis – tiesiog kiekvienas žmogus renkasi tai, kas būtent jam yra patogiausia. „Inernetu bendrauti gali būti lengviau, nes žmogus turi galimybę ne visą save atverti, toks bendravimas turi uždarumo aspektą, mažiau rizikos.“

Kaip parodė „Infozonos“ atliktas tyrimas, skelbimus internete daugiausia publikavo vaikinai ir vyrai. E.Radzevičiūtės teigimu, tam įtakos gali turėti tautiečių sąmonėje įsišaknijęs išankstinis nusiteikimas: „Vis dar gilūs stereotipai, kad vyrai yra tie, kurie ieško – „medžiotojai“, dėl to jie daugiau imasi iniciatyvos. Lietuviams vis dar sunku peržengti tuos stereotipus.“

O kalbant apie merginas ir moteris – tikėtina, kad jos rečiau publikuoja pažinčių skelbimus bijodamos dėl savo saugumo.