Svajonių profesija – kelias į darbo biržą 

Abiturientų studijų šiųmetis pasirinkimas, matyt, ir toliau didins diplomuotų bedarbių gretas. Tačiau nei pedagogai, nei Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) valdininkai patarti jaunimui renkantis būsimą profesiją kol kas nesivargina.

Kvietimų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose šiemet sulaukė per 34 tūkst. krašto jaunuolių. Daugiausia valstybės finansuojamų vietų universitetuose surinko ekonomikos, medicinos, teisės, programų sistemų, statybų ir transporto inžinerijų studijų programos. Kolegijose – miškų ūkio, buhalterinės apskaitos, bendrosios praktikos slaugos, tarptautinio verslo ir automobilių techninio eksploatavimo programos. Net į 60 studijų programų universitetuose ir kolegijose, nesurinkus reikiamo studentų skaičiaus, priėmimas visai neįvyko.

Dar šį pavasarį buvo atliktas Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamo projekto „T klasė“ tyrimas apie mokinių ateities profesijų pasirinkimą. Moksleivių buvo paklausta, kokią jie įsivaizduoja savo svajonių profesiją. Iš pusės tūkstančio apklaustų 11–19 metų moksleivių 17 krašto mokyklų dažniausias buvo atsakymas, kad svajonių profesija turėtų būti susijusi su solidžiu darbo atlygiu.

Mokinių pasirinktos populiariausios profesijos būtinai reikalauja atitinkamo išsilavinimo, o tas išsilavinimas užtikrina atitinkamas pajamas. Šiandien esą gal tik vienintelis mediko diplomas užtikrina konkrečią darbo vietą. Tačiau krizės įkarštyje, net baigusieji medicinos studijas nebuvo tikri, ar neteks registruotis darbo biržoje.

2008–2010 metų statistika parodė, kad tarp darbą praradusiųjų – įvairiausių profesijų atstovai.

Apie būsimas savo profesijas dabar turėtų galvoti ne abiturientai, o žemesnių klasių mokiniai. Dešimtoje klasėje jaunuolis turi pats nuspręsti, kokius dalykus pasirinkti, kad išsipildytų jo ateities svajonės.

ŠMM taip pat nepateikia jokių konkrečių nurodymų, kaip reikėtų organizuoti mokinių profesinį orientavimą. Tiesa, nuo šių metų rugsėjo esą planuojama, kad mokyklose atsiras specialių konsultantų, kurie mokiniams turėtų padėti apsispręsti, kokią specialybę rinktis. Tačiau tai kol kas bus tik popamokinė veikla.

www.anglija.lt

Abiturientų studijų šiųmetis pasirinkimas, matyt, ir toliau didins diplomuotų bedarbių gretas. Tačiau nei pedagogai, nei Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) valdininkai patarti jaunimui renkantis būsimą profesiją kol kas nesivargina.

Kvietimų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose šiemet sulaukė per 34 tūkst. krašto jaunuolių. Daugiausia valstybės finansuojamų vietų universitetuose surinko ekonomikos, medicinos, teisės, programų sistemų, statybų ir transporto inžinerijų studijų programos. Kolegijose – miškų ūkio, buhalterinės apskaitos, bendrosios praktikos slaugos, tarptautinio verslo ir automobilių techninio eksploatavimo programos. Net į 60 studijų programų universitetuose ir kolegijose, nesurinkus reikiamo studentų skaičiaus, priėmimas visai neįvyko.

Dar šį pavasarį buvo atliktas Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamo projekto „T klasė“ tyrimas apie mokinių ateities profesijų pasirinkimą. Moksleivių buvo paklausta, kokią jie įsivaizduoja savo svajonių profesiją. Iš pusės tūkstančio apklaustų 11–19 metų moksleivių 17 krašto mokyklų dažniausias buvo atsakymas, kad svajonių profesija turėtų būti susijusi su solidžiu darbo atlygiu.

Mokinių pasirinktos populiariausios profesijos būtinai reikalauja atitinkamo išsilavinimo, o tas išsilavinimas užtikrina atitinkamas pajamas. Šiandien esą gal tik vienintelis mediko diplomas užtikrina konkrečią darbo vietą. Tačiau krizės įkarštyje, net baigusieji medicinos studijas nebuvo tikri, ar neteks registruotis darbo biržoje.

2008–2010 metų statistika parodė, kad tarp darbą praradusiųjų – įvairiausių profesijų atstovai.

Apie būsimas savo profesijas dabar turėtų galvoti ne abiturientai, o žemesnių klasių mokiniai. Dešimtoje klasėje jaunuolis turi pats nuspręsti, kokius dalykus pasirinkti, kad išsipildytų jo ateities svajonės.

ŠMM taip pat nepateikia jokių konkrečių nurodymų, kaip reikėtų organizuoti mokinių profesinį orientavimą. Tiesa, nuo šių metų rugsėjo esą planuojama, kad mokyklose atsiras specialių konsultantų, kurie mokiniams turėtų padėti apsispręsti, kokią specialybę rinktis. Tačiau tai kol kas bus tik popamokinė veikla.

 (Komentarų: 3)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: