2007-ieji į šalies istoriją įėjo kaip apsisprendimo išlikti branduoline valstybe metai, o svarbiausias laimėjimas užsienio politikos srityje - įsiliejimas į Šengeno laisvių kelionių erdvę.

Taip praėjusių metų Vyriausybės veikla įvertinta ataskaitoje, kurią ketvirtadienį Seimui pateikė koaliciniam ministrų kabinetui vadovaujantis socialdemokratas Gediminas Kirkilas.

Anot ataskaitos, praėję metai keturioliktajai vyriausybei buvę aktyvūs ir darbingi, tačiau nelengvi, nes teko spręsti įsisenėjusias problemas ir priimti sprendimus, turėsiančius įtaką ilgalaikėje perspektyvoje.

Visų skaudžių problemų išspręsti nespėta, kai kurių sprendimas persikėlė į 2008 metus, pavyzdžiui - saugaus eismo užtikrinimo, savavališkų statybų sustabdymo.

Tarp nuveiktų "prasmingų darbų" ataskaitoje minimas apsisprendimas išlikti branduoline valstybe, kuris įtvirtintas Seimo patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje, taip pat Vyriausybės parengtame ir Seimo priimtame Atominės elektrinės įstatyme.

"Vyriausybei iškilo atsakingas uždavinys suformuoti nacionalinio investuotojo bendrovę ir užtikrinti efektyvią, visuomenės lūkesčius atitinkančią jos veiklą. Tikimės, kad šis uždavinys bus tinkamai ir laiku įgyvendintas", - teigiama Vyriausybės veiklos ataskaitoje.

Reikšmingiausiu užsienio politikos laimėjimu Vyriausybė laiko Lietuvos įsiliejimą į Šengeno erdvę - įdėjusi nemažai pastangų, Lietuva kartu su dar aštuoniomis ES naujokėmis panaikino kontrolę prie vidinių ES sienų. Prieš tai buvo atlikti dideli pasirengimo darbai, susiję su transporto ir pasienio infrastruktūros pritaikymu Šengeno reikmėms.

Pasak dokumento, narystė ES iš esmės teigiamai atsiliepė šalies ekonomikai: paspartėjo statybų plėtra, atsirado geresnės perspektyvos transporto sektoriui, sustiprėjo žemės ūkis. Narystė paskatino eksportą, o ES finansinė parama skatino bendrojo vidaus produkto ir darbo našumo didėjimą.

Lietuvos ūkio plėtra 2007 metais buvo viena iš sparčiausių tarp ES valstybių. Skatinamos didėjančio vidaus vartojimo, augo visos ūkio šakos, didėjo vidutinis šalies gyventojų darbo užmokestis, mažėjo nedarbas. Penkti metai paeiliui bendrasis vidaus produktas didėjo daugiau nei 7 procentus, o praėjusiais metais, palyginti su 2006-aisiais, jis palyginamosiomis kainomis padidėjo 8,8 procento ir sudarė daugiau nei 96,7 mlrd. litų.

Vidutinė metinė infliacija pernai siekė 5,8 procento.

Lietuva, kaip pažymima Vyriausybės veiklos ataskaitoje, išliko viena iš Europos lyderių pagal naudojimąsi mobiliojo ryšio paslaugomis - 40 minučių vienam abonentui per mėnesį ir tarp Vidurio ir Rytų Europos valstybių buvo antroji po Vengrijos pagal šį rodiklį.

Jungtinių Tautų duomenimis, pagal elektroninės valdžios pasirengimo indeksą Lietuva užėmė 28 vietą tarp 182 šalių, pakilusi per 12 vietų nuo 2005 metų, o pagal elektroninio dalyvavimo indeksą - 20 vietą tarp 192 šalių (pakilo per 49 vietas, palyginti su 2005 metais). Elektroninio dalyvavimo indeksas rodo valstybės teikiamos informacijos ir paslaugų, skirtų piliečiams įtraukti į viešąją politiką, kokybę ir naudingumą.

Pernai toliau didėjęs gyventojų užimtumas siekė 64,9 procento ir buvo aukščiausias per pastaruosius kelerius metus. Išankstiniais duomenimis, vidutinis metinis nedarbo lygis mažėjo nuo 5,6 procento 2006 metais iki 4,3 procento 2007 metais ir tapo mažesnis už vidutinį nedarbo lygį ES (6,9 proc.).

Nors pernai deklaruotoji migracija nesumažėjo, tačiau, kaip teigiama dokumente, padidėjo Lietuvos piliečių grįžtamoji imigracija. Beveik 70 procentų grįžtančių į Lietuvą piliečių yra ne vyresni kaip 35 metų.

Lietuvoje sparčiai augo vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris 2007 metais Lietuvoje pasiekė 1813 litų ir, palyginti su 2006 metais, padidėjo 21,2 procento.

Praėjusiais metais du kartus buvo didinamos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, o nuo 2008 m. sausio 1 d. mokamos 100 procentų pašalpos, iki vaikui sueis vieneri metai. 2007 metais pratęstas ,,vaiko pinigų" mokėjimas, jie skirti vaikams iki 12 metų (nuo 2008 metų - jau iki 18 metų), daugiau mokinių gavo nemokamą maitinimą ir buvo aprūpinami mokslo reikmenimis.

Ataskaitoje Vyriausybė žada, kad Lietuva ir toliau išlaikys griežtai fiksuotą lito kursą euro atžvilgiu ir sieks prisijungti prie euro zonos, kai tik atitiks konvergencijos kriterijus.

Tarp šiemet Vyriausybės laukiančių darbų minimas veiksmingas ES paramos, kuri per 2007-2015 metus sudarys 23,4 mlrd. litų, panaudojimas, pasiruošimas 2009-aisiais minėti Lietuvos vardo tūkstantmetį ir sėkmingai įgyvendinti Vilniaus - Europos kultūros sostinės programą.

BNS

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.