Svarstomas Įstatymas gali neigiamai atsiliepti pensininkų, studentų, homoseksualų bei neįgaliųjų teisėms 

Seimūnų sutaršytas Lygių galimybių įstatymas yra neatsparus bet kokioms interpretacijoms, todėl ateityje gali kilti precedentų, kai gatvių rašymas lietuvių kalba bus laikoma diskriminacija, o vyresnio amžiaus asmenys negalės naudotis išperkamosios nuomos paslaugomis, bet neturės kam skųstis, teigia lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė.

Parlamentarai ketvirtadienį pritarė dar negalutiniam naujam įstatymui, kuriuo draudžiama žmones diskriminuoti dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, tačiau toks draudimas negaliotų jeigu asmens teisės būtų pažeidžiamos dėl amžiaus, negalios arba lytinės orientacijos.

"Jeigu Seimas galutiniame variante pritartų tokiai redakcijai, kokia yra dabar, tai būtų labai puikus laukas teisinėms interpretacijoms. O tokiu atveju visos tos nuostatos vertinamos labai įvairiai. Nes, pavyzdžiui, diskriminacijos dėl amžiaus atveju, jeigu žmogui yra 65 metai, tai jam gali būti nebetaikomos išperkamosios nuomos sąlygos, ar draudimas ar kiti dalykai, tai klausimas, ar tai labai gerai ir kaip tai vertinti", - BNS pasakojo A.Burneikienė.

Pasak jos, parlamentarų sprendimas, priimtas ketvirtadienį, gali būti vertintinas kaip "neapsižiūrėjimas". "Manyčiau, kad jeigu įstatymas nebus papildytas tomis sąvokomis (amžius, negalia ir lytinė orientacija - BNS), tai tie žmonės pasijus tikrai nekaip. Be to, šito reikalauja Europos Sąjungos (ES) direktyvos ir vis tiek ateityje mes turėtume persvarstyti šitą dalyką", - pasakojo kontrolierė.

A.Burneikienė taip pat suabejojo, ar reikia drausti diskriminuoti dėl kalbos, nes tuomet, jos teigimu, galime susidurti su keistais precedentais, kai reikalavimas gatvių pavadinimus rašyti lietuvių valstybine kalba bus laikomas diskriminacija.

"Čia daug yra klausimų: ir dėl gatvių, ir dėl teisės aktų vertimų, ir TV laidos... Tai labai platus klausimas", - sakė kontrolierė, drauge pabrėždama, kad uždraudus diskriminaciją dėl kalbos kyla klausimas, kaip traktuoti reikalavimą valstybės tarnautojams būtinai mokėti valstybinę kalbą.

Šiuo metu Lietuvos teismai nagrinėja bylą dėl gatvių pavadinimų Vilniaus rajone, kuriame nemažą dalį gyventojų sudaro lenkų tautybės žmonės. Vyriausybės atstovas Vilniaus rajone per paprašė teismo įpareigoti rajono vadovus pakeisti rusiškus ir lenkiškus gatvių pavadinimus į lietuviškus, teismas atstovo prašymą tenkino, rajono savivaldybė sprendimą apskundė, todėl galutinis taškas dar nepadėtas.

Seimo ratifikuota Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija bei Tautinių mažumų įstatymas numato galimybę tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamose teritorijose gatvių pavadinimus rašyti ir lietuvių, ir tautinės mažumos kalba, tuo tarpu Valstybinės kalbos įstatymas nurodo, kad Lietuvoje viešieji užrašai yra rašomi valstybine, t.y. lietuvių kalba.

Naujuoju galutinai nepriimtu Lygių galimybių įstatymu pasipiktino ir Tolerantiško jaunimo asociacija, kuri teigia, jog toks teisės aktas "nubloškia Lietuvos teisinę sistemą daugybę metų atgal, paminant žmonių lygybės, pagarbos žmogaus teisėms principus". Panašią poziciją penktadienį išreiškė ir Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas, liberalcentristas Algis Čaplikas.

"Lietuvoje ir vėl nebus galima net pasiskųsti, jei pavyzdžiui į darbą nebus priimtas pensininkas ar studentas, motyvuojant vien tik jo amžiumi. Neįgalieji taip pat praras net teorinę galimybę ginti savo žmogiškąjį orumą, dėl jų nuomone, juos diskriminuojančių veiksmų. Jau nekalbant apie tai, kad iki šiol problematiškas, o neretai atvirai priešiškas visuomenės požiūris į netradicinės orientacijos žmones, su Seimo palaiminimu, gali būti įteisintas kaip oficiali valstybės politika" - teigia A.Čaplikas.

Naujoji Lygių galimybių įstatymo redakcija Seime jau svarstoma ne pirmąkart, tačiau galutinio sprendimo niekaip neprieinama: vieniems parlamentarams netinka, kad projekte neva paneigiama tėvų teisė auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, kiti piktinasi, jog norima saugoti gėjus, lesbietes ir transseksualus.

Ketvirtadienį parlamentarai buvo numatę galutinai priimti teisės aktą, tačiau po pirmųjų nesutarimų posėdžiui pirmininkaujantis Seimo pirmininko pavaduotojas A.Čaplikas pakeitė nuomonę, jog teisės aktas galbūt bus priimtas.

Viskas, ką seimūnams pavyko nuveikti, tai pritarti įstatymui po svarstymo. Sugrįžti prie šio įstatymo tikimasi kitą savaitę.

BNS

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

www.anglija.lt

Anglija.lt naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti be raštiško "Anglija.lt Ltd." sutikimo draudžiama.

Seimūnų sutaršytas Lygių galimybių įstatymas yra neatsparus bet kokioms interpretacijoms, todėl ateityje gali kilti precedentų, kai gatvių rašymas lietuvių kalba bus laikoma diskriminacija, o vyresnio amžiaus asmenys negalės naudotis išperkamosios nuomos paslaugomis, bet neturės kam skųstis, teigia lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė.

Parlamentarai ketvirtadienį pritarė dar negalutiniam naujam įstatymui, kuriuo draudžiama žmones diskriminuoti dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, tačiau toks draudimas negaliotų jeigu asmens teisės būtų pažeidžiamos dėl amžiaus, negalios arba lytinės orientacijos.

"Jeigu Seimas galutiniame variante pritartų tokiai redakcijai, kokia yra dabar, tai būtų labai puikus laukas teisinėms interpretacijoms. O tokiu atveju visos tos nuostatos vertinamos labai įvairiai. Nes, pavyzdžiui, diskriminacijos dėl amžiaus atveju, jeigu žmogui yra 65 metai, tai jam gali būti nebetaikomos išperkamosios nuomos sąlygos, ar draudimas ar kiti dalykai, tai klausimas, ar tai labai gerai ir kaip tai vertinti", - BNS pasakojo A.Burneikienė.

Pasak jos, parlamentarų sprendimas, priimtas ketvirtadienį, gali būti vertintinas kaip "neapsižiūrėjimas". "Manyčiau, kad jeigu įstatymas nebus papildytas tomis sąvokomis (amžius, negalia ir lytinė orientacija - BNS), tai tie žmonės pasijus tikrai nekaip. Be to, šito reikalauja Europos Sąjungos (ES) direktyvos ir vis tiek ateityje mes turėtume persvarstyti šitą dalyką", - pasakojo kontrolierė.

A.Burneikienė taip pat suabejojo, ar reikia drausti diskriminuoti dėl kalbos, nes tuomet, jos teigimu, galime susidurti su keistais precedentais, kai reikalavimas gatvių pavadinimus rašyti lietuvių valstybine kalba bus laikomas diskriminacija.

"Čia daug yra klausimų: ir dėl gatvių, ir dėl teisės aktų vertimų, ir TV laidos... Tai labai platus klausimas", - sakė kontrolierė, drauge pabrėždama, kad uždraudus diskriminaciją dėl kalbos kyla klausimas, kaip traktuoti reikalavimą valstybės tarnautojams būtinai mokėti valstybinę kalbą.

Šiuo metu Lietuvos teismai nagrinėja bylą dėl gatvių pavadinimų Vilniaus rajone, kuriame nemažą dalį gyventojų sudaro lenkų tautybės žmonės. Vyriausybės atstovas Vilniaus rajone per paprašė teismo įpareigoti rajono vadovus pakeisti rusiškus ir lenkiškus gatvių pavadinimus į lietuviškus, teismas atstovo prašymą tenkino, rajono savivaldybė sprendimą apskundė, todėl galutinis taškas dar nepadėtas.

Seimo ratifikuota Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija bei Tautinių mažumų įstatymas numato galimybę tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamose teritorijose gatvių pavadinimus rašyti ir lietuvių, ir tautinės mažumos kalba, tuo tarpu Valstybinės kalbos įstatymas nurodo, kad Lietuvoje viešieji užrašai yra rašomi valstybine, t.y. lietuvių kalba.

Naujuoju galutinai nepriimtu Lygių galimybių įstatymu pasipiktino ir Tolerantiško jaunimo asociacija, kuri teigia, jog toks teisės aktas "nubloškia Lietuvos teisinę sistemą daugybę metų atgal, paminant žmonių lygybės, pagarbos žmogaus teisėms principus". Panašią poziciją penktadienį išreiškė ir Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas, liberalcentristas Algis Čaplikas.

"Lietuvoje ir vėl nebus galima net pasiskųsti, jei pavyzdžiui į darbą nebus priimtas pensininkas ar studentas, motyvuojant vien tik jo amžiumi. Neįgalieji taip pat praras net teorinę galimybę ginti savo žmogiškąjį orumą, dėl jų nuomone, juos diskriminuojančių veiksmų. Jau nekalbant apie tai, kad iki šiol problematiškas, o neretai atvirai priešiškas visuomenės požiūris į netradicinės orientacijos žmones, su Seimo palaiminimu, gali būti įteisintas kaip oficiali valstybės politika" - teigia A.Čaplikas.

Naujoji Lygių galimybių įstatymo redakcija Seime jau svarstoma ne pirmąkart, tačiau galutinio sprendimo niekaip neprieinama: vieniems parlamentarams netinka, kad projekte neva paneigiama tėvų teisė auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, kiti piktinasi, jog norima saugoti gėjus, lesbietes ir transseksualus.

Ketvirtadienį parlamentarai buvo numatę galutinai priimti teisės aktą, tačiau po pirmųjų nesutarimų posėdžiui pirmininkaujantis Seimo pirmininko pavaduotojas A.Čaplikas pakeitė nuomonę, jog teisės aktas galbūt bus priimtas.

Viskas, ką seimūnams pavyko nuveikti, tai pritarti įstatymui po svarstymo. Sugrįžti prie šio įstatymo tikimasi kitą savaitę.

BNS

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: