Švedijos mokslininkai antradienį paskelbė nustatę specifinį geną, kuris gali būti siejamas su vyrų prisirišimu prie savo partnerių, o šis faktas gali paaiškinti, kodėl kai kurie vyrai dažniau patiria rūpesčių meilės reikaluose.

"Be abejo, esama daug priežasčių, dėl kurių žmogui gali kilti problemų dėl santykių, tačiau šiuo atveju specifinio geno variantas pirmą kartą susietas su vyrų prisirišimo prie jų partnerių stiprumu", - sakoma Karolio instituto doktoranto Hasse Walumo (Hasės Valumo) pranešime.

Mokslininkai nustatė, kad šios atmainos geno vieną arba dvi kopijas turintys vyrai su priešingos lyties asmenimis dažniausiai bendrauja kitaip negu turintys kitokio varianto geną.

Švedijoje keturi iš 10 vyrų turi geno variantą, vadinamą 334-uoju aleliu, naujienų agentūrai AFP sakė H.Walumas.

Švedijoje atliktame tyrime dalyvavo 550 dvynių ir jų partnerių arba sutuoktinių.

"334-asis alelio pasiskirstymas statistiškai susijęs su vyro jaučiamo prieraišumo savo partnerei stiprumu", - sakoma mokslininko pranešime.

Vyrai, turintys dvi 334-ojo alelio kopijas, per praeitus metus buvo linkę dvigubai dažniau išgyventi santuokos arba santykių krizes negu turintys kitokio varianto geną.

Jų žmonos ir draugės taip pastebėjo šį skirtumą.

"Moterys, kurios buvo ištekėjusios už vieną arba dvi 334-ojo alelio kopijas turinčių vyrų, buvo statistiškai mažiau patenkintos savo santykiais negu tos, kurių sutuoktiniai neturi tokio alelio", - pastebėjo H.Walumas.

Tačiau jis pabrėžė, kad šio geno įvairovės įtaka palyginti nežymi, todėl pagal šį požymį neįmanoma bent kiek tiksliau nuspėti, kokie bus asmens santykiai ateityje.

Nuo tirtojo geno priklauso hormono vazopresino, kuris išsiskiria daugumos žinduolių organizmuose, molekulinių receptorių gamyba.

Tas pats genas anksčiau buvo susietas su pelėnų patinų monogamiška elgsena.

Ištyrę vazopresino įtaką žmonių santykiams mokslininkai tikisi nustatyti bendravimo sutrikimais pasireiškiančių ligų, tokių kaip autizmas, priežastis.

Šio tyrimo rezultatai antradienį buvo paskelbti JAV moksliniame žurnale "Proceedings of the National Academy of Sciences" (PNAS).