Pats laikas rašyti sveikinimus. Kalėdinius ar pasaulio pabaigos – koks skirtumas? Juk Anglijoje, kaip rodo gyventojų surašymo duomenys, kas ketvirtas žmogus ateistas, tad kodėl jie taip įsikibę į Kalėdas? Galėtų įsivesti pasaulio pabaigos šventę ir per naktį ūžus išaušęs rytas būtų kaip naujas gimimas – pasaulio pabaiga neįvyko, pagirios kamuoja, bet galiausiai turim dar vieną šansą.
Pastarosiomis dienomis dažnokai tenka skambinti į Lietuvą ir beveik nei vienas pokalbis nepraėjo be diskusijų apie pasaulio pabaigą. „Ką pas jus, t.y. Anglijoje, apie tai šneka? – klausdavo manęs. – Pas mus, t.y. Lietuvoje, per televiziją nieko kito negirdėsi tik apie pasaulio pabaigą.“
Lietuviai religingesni negu anglai, galėtų Kalėdomis labiau nei pasaulio pabaiga rūpintis, bet, matyt, Lietuvoje visi politiniai ir visuomeniniai procesai įsmuko į tokią beviltišką duobę, kad pasaulio pabaiga atrodo vienintelė išeitis. Kita vertus, kalbėti apie pasaulio pabaigą daug saugiau, negu analizuoti atvirai kerštaujančių ir su priemonėm nebesiskaitančių politikų veiklą. O ir pasekmės daug mažiau skausmingos, negu Lietuvos galinguosius užrūstinus – blogiausiu atveju, jei pasaulio pabaiga neateis, kas nors nebent kandžiai pasijuoks iš nevykusių prognozių.
Anglijoje šnekų apie pasaulio pabaigą nei per televizorių, nei viešajame transporte girdėti neteko. Ir niekas iš mano pažįstamų maisto produktų nekaupia, bet perka kalėdines dovanas. Tačiau keistų ženklų pastebėjau – pavyzdžiui, pastarosiomis dienomis vietinėje parduotuvėje patyliukais ir visiškai netikėtai ėmė tuštėti lentynos su konservuota produkcija. Ar tai reiškia, kad sumažėjus pajamoms kalakuto neįperkančios šeimos Kalėdas švęs prie pašildytų pupelių dubens? O gal tai ženklas, kad visi, slapta vieni nuo kitų kaupia atsargas pasaulio pabaigai?
Aš irgi atsargomis pasirūpinau – nusipirkau kelis papildomus butelius vyno. Draugiškai gurkšnojant užteks savaitei. Tikiuosi, kad pasaulio pabaiga ilgiau neužsitęs.
Bandau suskaičiuoti, kiek kartų pasaulio pabaigos man teko laukti per savo sakyčiau dar gan neilgą gyvenimą. Rimčiausiai tam buvau nusiteikusi studijų metais, neprisimenu konkrečiai kada, bet bene devinto dešimtmečio pradžioje pasklido šnekos apie pasaulio pabaigą. Tiesa, tuomet sovietai, kaip dabar kiniečiai, tokių šnekų skleidėjus už grotų kišdavo, tad pasaulio pabaigos buvo laukiama ausis suskliaudus, pašnibždom pasidalijant savo nuogąstavimais ir norais. Aš, prisimenu, norėjau pasaulio pabaigos sulaukti piramidės šešėlyje.
Tai buvo sovietinio nepritekliaus ir uždarų sienų metai – piramidės šešėlis buvo didžiausia svajonė, kurią galėjau sau leisti; sovietų valdžia tuomet draugavo su Egiptu ir kartkartėmis klusniųjų ekskursijos turėjo progą ten nuvykti.
Praėjo keli dešimtmečiai ir vietų, kur galima saugiai išgyventi pasaulio pabaigą – be skaičiaus. Aišku, už paprastam mirtingajam neprieinamą kainą, bet galimybė suteikta. Nes pasaulio pabaiga kaip ir Kalėdos turi nešti pelną.
Kadangi šiais laikais iš visko – iš mūsų baimių, mūsų troškimų, mūsų lūkesčių privalu išsunkti pelną, sugalvojau verslo planą - įvesti oficialią pasaulio pabaigos laukimo dieną ir nustatyti pasaulio pabaigos išvengimo teritorijas. Pasaulio pabaiga turėtų tapti kasmetiniu ekonominiu veiksniu, o ne priešokiais eksploatuojamu įvykiu.
Svarbu, kad Lietuva suskubtų įsirašyti į pasaulio pabaigos išvengimo žemėlapį, galiausiai mes turim puikią priežastį, kodėl Lietuva tam tinka – juk tai Marijos žemė. Užtektų pasirinktame gamtos draustinyje nelegaliai pastatyti, o paskui įteisinti vieną kitą piramidę, pavyzdį jau turim, ir tūkstančių negailintys, nes pasaulio pabaiga, kam taupyti, pasaulio pabaigos išpažinėjai galėtų tapti generuojančios ekonomikos varikliu.
Sveiki sulaukę pasaulio pabaigos, o išgyvenusiems - džiaugsmingų Kalėdų!
Zita Čepaitė
Komentarai
taip aplamai nusibodo matyt uzrasus kazkur apie ta pasaulio pabaiga,tai var butent dar Cepaiitei reikejo tai uzsimint...jerguteliau,kaip neturi ka pasakyt...
Mnau, kad tie kas labai tikejo 2000 pasaulio pabaiga, tai dar ir dabar vemdami eina pro konservu skyriu :D
pas daug ka dar liko nesujestu atsargu nuo pasaulio pabaigos
Eina valkata gatve ir prašo žmonių, kad jam duotų pavalgyti. Vienas žmogus sako:
– Jei išgersi 3 litrus vandens, tai duosiu pavalgyti.
– Ką padarysi, – pagalvojo valkata.
Išgėrė visą vandenį ziaukciodamas. Žmogus ir klausia:
– Na, o dabar valgyti nori?
Šis ciut ne vemdamas atsako, kad ne. O žmogus ir sako jam:
– Tai, vadinasi, tu gerti norėjai, o ne valgyti...
As nesuprantu ko jus visi susiruosete cia pas ta Cepaite,ji jum aiskiai parase,kad nusipirko 2 butelius vyno,garantija,kad viena jau isgere berasydama sita straipsni,su kitu irgi neaisku.Nesuprantu ka jus ten nasharnikai hrenovi darysite?
tai koks capaites adresas? as jau pasiruosiau kucevoti
o as jau visus pinigus prassvaisciau suzinojes kad paskutines dienos liko gyvent tai pas zita tikrai ateisiu isgert ir paest
o kada kviecia mus? ant kuciu?
:) :) :),cia linksma,ir as atvarysiu i tusa pas Zita.
Bet tu musute ziuriu megeja ant saros pabaliavoti.Suprantu pati nori isgerti,bet kam visa hebra nasarniku paskui save temptis.Kazin gal pas tave taip visi uzgriutu,a,musyte?
Ei,hebryte! renkames visi per sventes pas zita! ji turi pinigu ir kalakuta aisku keps va pasiskelbe kad ir vyno nemazai uzsipirko,tad draugiskai gurksnodami visi uz dyka pasvesim pas ja..cia kaip ir ale zitos pakvietimas buvo,tik su uzuolankom :D
uzp*sot jus neda..pisti orakulai pasiklyde erdveje ir laike. i jobcentra geriau nueikit nesmirdeje cia prie kompu
O jeigu isejus is namu pasiklystume, jug galime naudotis navigacine, ar ir ta nebeveiks?
Pasaulio pabaiga numatoma Ne 21/12/12- o 23/12/12
2012.12.23 visos planetos pateks į Nulinę energijos juostą. Tai – ypatinga erdvės būsena, kuriai esant gęsta bet kokia energija. Tos dienos rytą pasaulį apgaubs visiška tamsa ir tyla. Atsijungs elektra ir dujos. Retsykiais tamsą perskros šviesos blyksniai, prasidės šviesos ir šešėlių žaismas. Kartais ims atrodyti, kad vaikšto kažkokios figūros – tarsi numirėliai iš kapų prisikėlę. Žemę retsykiais purtys nesmarkūs drebėjimai. Kai kurie pastatai gali sugriūti,“ – perspėja Tibeto vienuolis, vadinamas Šambalos orakulu. Ir iškart priduria – tačiau smarkiai baimintis nereikia. Mat kataklizmai tęsis tik dvi savaites, tiesa, jų atgarsiai jausis keletą mėnesių – iki 2013 metų vasario pabaigos. Kovo pradžioje gyvenimas esą sugrįš į įprastas vėžes. Norint išgyventi katastrofą, orakulas pataria pasiimti dokumentus ir šiltus daiktus ir, artėjant lemtingai dienai, pasistengti išvažiuoti į kaimo vietovę. Iš anksto pasirūpinti žvakėmis, malkomis, produktais ir geriamu vandeniu ir laikytis draugėje. Būtina sekti naminių gyvulių elgesį, geriausia – katino. Vadovaudamasis savo instinktais jis parodys pavyzdį, kaip elgtis ekstremalioje situacijoje. Televizija, radijo ir telefono ryšys neveiks. Miestuose pasilikusiems žmonėms patariama langus uždengti žaliuzėmis, nežiūrėti pro juos, nesibaiminti garsų, neiti į gatvę, o jeigu prireiks, neiti toli, nes galima pasiklysti erdvėje ir negrįžti. „Geriausia medituoti ir melstis,“ – priduria lama. Kataklizmai truks iki 2013 vasario 7 dienos. Paskui pamažu atsistatys ryšiai, elektros energijos tiekimas...
UK laiku tai ivyks 23:50.
svarbiausia visada bet kokia proga drebtelti, kad lietuviai blogi. vat niekas negeria, visas pasaulis blaivininkai, o lietuviai vieni parazitai geria. cia vadinasi tautine savimone...
koks pasaulis, tokie ir straipsniai. o kas gero yra musu gyvenime? ekonomikos smukimas, lietus, lietuviu gerimas................taigi viskas normalu.o is kitos puses ziurint pasaulio pabaigos nera, taigi straipsnis geras
ir vel zita parase bloga. kada gi ji parasys ka nors gera?