Svetur gyvenantys lietuviai verslininkai siūlo atsikratyti pasipūtimo ir nebijoti rizikuoti - Anglija.lt
 

Svetur gyvenantys lietuviai verslininkai siūlo atsikratyti pasipūtimo ir nebijoti rizikuoti 

Lietuvos ekonominės plėtros agentūra (LEPA) kartu su ambasadomis savaitgalį Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje organizavo susitikimus–diskusijas "Investuok į Lietuvą šiandien!". Renginiuose dalyvavo apie šimtas žmonių, Londone - architektai, medikai, teisininkai, nekilnojamojo turto specialistai, smulkaus verslo savininkai, studentai, paslaugų sektoriuje dirbantys žmonės, o Dubline – informacinių technologijų, finansų, paslaugų ir statybų sektorių atstovai.

"Klausimai renginiuose Londone ir Dubline buvo panašūs. Lietuvius domino elektros kaina uždarius atominę elektrinę, geležinkelių infrastruktūra ir oro uostai, Lietuvos centrinio banko politika šių dienų ekonominėje situacijoje, mokesčių suvienodinimas, palūkanų normos. Advokatai sulaukė klausimų apie jų paslaugų įkainius, verslo liudijimų panaikinimą, terminuotos darbo sutarties laiką", - pasakoja LEPA Investicijų skatinimo departamento direktorius Audrius Masiulionis.

15 metų Jungtinėje Karalystėje dirbančio Egono Jakimavičiaus, Lietuvos komercijos rūmų Jungtinėje Karalystėje viceprezidento, teigimu, lietuviški produktai gali konkuruoti su kitų pasaulio šalių produkcija: tereikia daug kantrybės, noro, lankstumo klientams, darbo ir pastangų.

"Dabar yra labai palankios sąlygos Europos šalims eksportuoti į Jungtinę Karalystę. Svaro su euru ir doleriu santykis pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius 20 metų, todėl galimi geri kontraktai. Vienintelė kliūtis – Lietuvos įmonės turi atsikratyti nusistovėjusių sovietinių stereotipų ir nelankstaus mąstymo. Žinau nemažai pavyzdžių, kai verslininkai pelningus kontraktus tiekti medienos gaminius prarado vien dėl per didelio pasipūtimo. Toks tradicinis lietuviškas mąstymas, kad esame geriausi ir nepakeičiami, rinkos durų neatvers", - dalinasi patirtimi E.Jakimavičius.

Tokiais susitikimais taip pat norima paskatinti emigrantus užsiminti darbdaviams apie galimybę verslą plėtoti Lietuvoje, tapti atstovais savo gimtinėje. Vienas tokių pavyzdžių - UAB "Stronga", kurios pagrindinė buveinė yra Jungtinėje Karalystėje. Produktus žemės ūkiui, statybos ir atliekų pramonei gaminančią įmonę atviliojo lietuvis. "Mums nebuvo svarbiausi pinigai ar mokesčiai. Lietuvą pasirinkome dėl patikimų, darbščių žmonių, kurie šauniai vysto verslą Lietuvoje", - teigia "Stronga" akcininkas Robert Fitzjohn.

Nekilnojamojo turto pardavimais, nuoma, valdymu bei konsultacijomis užsimantis Lietuvos komercijos rūmų Jungtinėje Karalystėje prezidentas Darius Paškauskas prisipažįsta, kad, nors Lietuva ir vadinama baldininkų kraštu, tačiau baldus perka Londone. "Lietuvoje gana brangi darbo jėga, aukšta statybinių medžiagų kaina. Lietuviškų baldų, kuriuos galima rasti Londone, Lietuvoje nemačiau, o importuota Vidurio Europos produkcija Lietuvoje neretai yra brangesnė nei Londone. Svarbu nepamiršti, kad nėra nei vienos pasaulio šalies, kur perkant nekilnojamąjį turtą nelauktų netikėtumai, bet mums lietuviškos staigmenos lengviau suprantamos ir ištaisomos", - teigia D.Paškauskas.

Susitikimų - diskusijų "Investuok į Lietuvą šiandien!" dalyviai buvo supažindinti su teisine sistema, mokesčių politika, investicijų skatinimo programa, darbo rinkos sąlygomis. Tokiais renginiais siekiama paskatinti lietuvių emigrantus investuoti Lietuvoje, taip pat palaikyti glaudžius ryšius su užsienyje gyvenančiais tautiečiais ir bendradarbiauti su lietuvių organizacijomis.

Lietuvos ekonominės plėtros agentūra (LEPA) kartu su ambasadomis savaitgalį Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje organizavo susitikimus–diskusijas "Investuok į Lietuvą šiandien!". Renginiuose dalyvavo apie šimtas žmonių, Londone - architektai, medikai, teisininkai, nekilnojamojo turto specialistai, smulkaus verslo savininkai, studentai, paslaugų sektoriuje dirbantys žmonės, o Dubline – informacinių technologijų, finansų, paslaugų ir statybų sektorių atstovai.

"Klausimai renginiuose Londone ir Dubline buvo panašūs. Lietuvius domino elektros kaina uždarius atominę elektrinę, geležinkelių infrastruktūra ir oro uostai, Lietuvos centrinio banko politika šių dienų ekonominėje situacijoje, mokesčių suvienodinimas, palūkanų normos. Advokatai sulaukė klausimų apie jų paslaugų įkainius, verslo liudijimų panaikinimą, terminuotos darbo sutarties laiką", - pasakoja LEPA Investicijų skatinimo departamento direktorius Audrius Masiulionis.

15 metų Jungtinėje Karalystėje dirbančio Egono Jakimavičiaus, Lietuvos komercijos rūmų Jungtinėje Karalystėje viceprezidento, teigimu, lietuviški produktai gali konkuruoti su kitų pasaulio šalių produkcija: tereikia daug kantrybės, noro, lankstumo klientams, darbo ir pastangų.

"Dabar yra labai palankios sąlygos Europos šalims eksportuoti į Jungtinę Karalystę. Svaro su euru ir doleriu santykis pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius 20 metų, todėl galimi geri kontraktai. Vienintelė kliūtis – Lietuvos įmonės turi atsikratyti nusistovėjusių sovietinių stereotipų ir nelankstaus mąstymo. Žinau nemažai pavyzdžių, kai verslininkai pelningus kontraktus tiekti medienos gaminius prarado vien dėl per didelio pasipūtimo. Toks tradicinis lietuviškas mąstymas, kad esame geriausi ir nepakeičiami, rinkos durų neatvers", - dalinasi patirtimi E.Jakimavičius.

Tokiais susitikimais taip pat norima paskatinti emigrantus užsiminti darbdaviams apie galimybę verslą plėtoti Lietuvoje, tapti atstovais savo gimtinėje. Vienas tokių pavyzdžių - UAB "Stronga", kurios pagrindinė buveinė yra Jungtinėje Karalystėje. Produktus žemės ūkiui, statybos ir atliekų pramonei gaminančią įmonę atviliojo lietuvis. "Mums nebuvo svarbiausi pinigai ar mokesčiai. Lietuvą pasirinkome dėl patikimų, darbščių žmonių, kurie šauniai vysto verslą Lietuvoje", - teigia "Stronga" akcininkas Robert Fitzjohn.

Nekilnojamojo turto pardavimais, nuoma, valdymu bei konsultacijomis užsimantis Lietuvos komercijos rūmų Jungtinėje Karalystėje prezidentas Darius Paškauskas prisipažįsta, kad, nors Lietuva ir vadinama baldininkų kraštu, tačiau baldus perka Londone. "Lietuvoje gana brangi darbo jėga, aukšta statybinių medžiagų kaina. Lietuviškų baldų, kuriuos galima rasti Londone, Lietuvoje nemačiau, o importuota Vidurio Europos produkcija Lietuvoje neretai yra brangesnė nei Londone. Svarbu nepamiršti, kad nėra nei vienos pasaulio šalies, kur perkant nekilnojamąjį turtą nelauktų netikėtumai, bet mums lietuviškos staigmenos lengviau suprantamos ir ištaisomos", - teigia D.Paškauskas.

Susitikimų - diskusijų "Investuok į Lietuvą šiandien!" dalyviai buvo supažindinti su teisine sistema, mokesčių politika, investicijų skatinimo programa, darbo rinkos sąlygomis. Tokiais renginiais siekiama paskatinti lietuvių emigrantus investuoti Lietuvoje, taip pat palaikyti glaudžius ryšius su užsienyje gyvenančiais tautiečiais ir bendradarbiauti su lietuvių organizacijomis.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: