Taksi konkurencija prie oro uosto – tik dūmų uždanga 

Įmonės „Martono taksi“ monopolį panaikinusi Tarptautinio Vilniaus oro uosto vadovybė tikros konkurencijos į šią erdvę neatnešė – tarifai liko tokie pat aukšti. Dėl jų dydžio trečiadienį oro uostas kreipėsi į Konkurencijos tarybą. Maža to, iš trijų terminalo prieigose dirbančių taksi įmonių dviem vadovauja tas pats direktorius.

Praėjusių metų pabaigoje oro uosto vadovybei panaikinus išskirtines „Martono taksi“ teises aptarnauti nusileidusius keleivius, į šią rinką atėjo dar du žaidėjai – „Merselita“ bei „Pigus taksi“.

Sutampa tarifai ir direktoriai

Tačiau įmonių „Martono taksi“ ir „Pigus taksi“ direktorius yra tas pats – Ričardas Kriukovas. Pastarasis tikino „Pigiam taksi“ vadovavęs tik laikinai, iki oro uosto paskelbtos įmonių atrankos. Tačiau atranka įmonėms teikti paslaugas baigėsi vasario pradžioje, o portalo Alfa.lt turimas dokumentas rodo, jog R. Kriukovas buvo „Pigaus taksi“ direktorius dar šių metų vasario 11-ąją.

Be to, kaip rodo „eTaksi“ katalogo duomenys, tiek „Martono taksi“, tiek „Pigus taksi“ oro uoste yra nustatęs tokį pat tarifą – 6 litus už kilometrą.

Kaina gali būti mažesnė

Suabejojęs tokių tarifų pagrįstumu, Vilniaus oro uosto generalinis direktorius Tomas Vaišvila paprašė Konkurencijos tarybos, kad ši atliktų tyrimą. „Mums kelia įtarimų taksi paslaugų kainos, kurios oro uoste yra keliskart didesnės nei mieste“, – teigė jis.

Keleivių tyrimas rodo, jog daugiau nei ketvirtadalis oro uosto klientų naudojasi taksi paslaugomis, o tai – daugiau nei 350 tūkst. žmonių per metus. Anot T. Vaišvilos, esant tokiam keleivių srautui, paslauga turėtų būti keliskart pigesnė.

Tačiau kartais taksistai įsigudrina užsiprašyti dar daugiau: vasario pradžioje LNK žinios pranešė, kaip du „Martono taksi“ vairuotojai už kelionę pareikalavo penkiskart daugiau nei priklauso. Tai nustatė keleiviais apsimetę pareigūnai ir Vilniaus savivaldybės darbuotojai. Lupikavusiems taksistams gresia 200–500 Lt bauda ir netekti darbo.

Verslininkų oro uostas netraukia

Minėtoje atrankoje dirbti oro uosto prieigose dalyvavo tik trys bendrovės: jos ir buvo atrinktos, o kitos čia įsikurti apskritai nepanoro. „Mums buvo neįdomu, nes dirbti oro uoste – tai antireklama“, – teigė „Ekipažo“ direktorius Andrejus Blisko.

Kad buvimas oro uoste nepadeda įmonės reputacijai, sako ir „Merseros“ direktorius Gytenis Balčiūnas. Jis teigė svarstęs šią galimybę, bet pasiliko prie klientų, kurie taksi į oro uostą kviečia telefonu, o ne sėda į automobilį vos išėję iš atvykimo salės. „Viskas priklauso nuo vairuotojų kultūros. Jeigu jie toliau „nestandartiškai“ apmokestins keleivius, tai požiūris į juos nepasikeis. Bus matyt, ar sugrius šis monopolis“, – svarstė jis.

Panašius motyvus susilaikyti nuo verslo oro uoste išsakė „Romertos“ vadovas Romualdas Bielinskas.

Dabar dirbančios taksi įmonės už 5 taksi vietų paketą oro uostui turi sumokėti po 3 tūkst. litų per mėnesį. Pasak R. Kriukovo, ši rinkliava ir išpučia čia dirbančių taksi įmonių tarifus.

Marijus Širvinskas

www.anglija.lt

Įmonės „Martono taksi“ monopolį panaikinusi Tarptautinio Vilniaus oro uosto vadovybė tikros konkurencijos į šią erdvę neatnešė – tarifai liko tokie pat aukšti. Dėl jų dydžio trečiadienį oro uostas kreipėsi į Konkurencijos tarybą. Maža to, iš trijų terminalo prieigose dirbančių taksi įmonių dviem vadovauja tas pats direktorius.

Praėjusių metų pabaigoje oro uosto vadovybei panaikinus išskirtines „Martono taksi“ teises aptarnauti nusileidusius keleivius, į šią rinką atėjo dar du žaidėjai – „Merselita“ bei „Pigus taksi“.

Sutampa tarifai ir direktoriai

Tačiau įmonių „Martono taksi“ ir „Pigus taksi“ direktorius yra tas pats – Ričardas Kriukovas. Pastarasis tikino „Pigiam taksi“ vadovavęs tik laikinai, iki oro uosto paskelbtos įmonių atrankos. Tačiau atranka įmonėms teikti paslaugas baigėsi vasario pradžioje, o portalo Alfa.lt turimas dokumentas rodo, jog R. Kriukovas buvo „Pigaus taksi“ direktorius dar šių metų vasario 11-ąją.

Be to, kaip rodo „eTaksi“ katalogo duomenys, tiek „Martono taksi“, tiek „Pigus taksi“ oro uoste yra nustatęs tokį pat tarifą – 6 litus už kilometrą.

Kaina gali būti mažesnė

Suabejojęs tokių tarifų pagrįstumu, Vilniaus oro uosto generalinis direktorius Tomas Vaišvila paprašė Konkurencijos tarybos, kad ši atliktų tyrimą. „Mums kelia įtarimų taksi paslaugų kainos, kurios oro uoste yra keliskart didesnės nei mieste“, – teigė jis.

Keleivių tyrimas rodo, jog daugiau nei ketvirtadalis oro uosto klientų naudojasi taksi paslaugomis, o tai – daugiau nei 350 tūkst. žmonių per metus. Anot T. Vaišvilos, esant tokiam keleivių srautui, paslauga turėtų būti keliskart pigesnė.

Tačiau kartais taksistai įsigudrina užsiprašyti dar daugiau: vasario pradžioje LNK žinios pranešė, kaip du „Martono taksi“ vairuotojai už kelionę pareikalavo penkiskart daugiau nei priklauso. Tai nustatė keleiviais apsimetę pareigūnai ir Vilniaus savivaldybės darbuotojai. Lupikavusiems taksistams gresia 200–500 Lt bauda ir netekti darbo.

Verslininkų oro uostas netraukia

Minėtoje atrankoje dirbti oro uosto prieigose dalyvavo tik trys bendrovės: jos ir buvo atrinktos, o kitos čia įsikurti apskritai nepanoro. „Mums buvo neįdomu, nes dirbti oro uoste – tai antireklama“, – teigė „Ekipažo“ direktorius Andrejus Blisko.

Kad buvimas oro uoste nepadeda įmonės reputacijai, sako ir „Merseros“ direktorius Gytenis Balčiūnas. Jis teigė svarstęs šią galimybę, bet pasiliko prie klientų, kurie taksi į oro uostą kviečia telefonu, o ne sėda į automobilį vos išėję iš atvykimo salės. „Viskas priklauso nuo vairuotojų kultūros. Jeigu jie toliau „nestandartiškai“ apmokestins keleivius, tai požiūris į juos nepasikeis. Bus matyt, ar sugrius šis monopolis“, – svarstė jis.

Panašius motyvus susilaikyti nuo verslo oro uoste išsakė „Romertos“ vadovas Romualdas Bielinskas.

Dabar dirbančios taksi įmonės už 5 taksi vietų paketą oro uostui turi sumokėti po 3 tūkst. litų per mėnesį. Pasak R. Kriukovo, ši rinkliava ir išpučia čia dirbančių taksi įmonių tarifus.

Marijus Širvinskas

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: