Kaip rodo migracijos ir laimės santykio tyrimas, emigrantai, išvykę į svečias šalis ieškoti laimės, iš tiesų išsiveža savo šalies laimės indeksą, todėl jaučiasi nelaimingesni nei turtingų šalių gyventojai. Be to, žmonės, emigravę vien dėl ekonominių priežasčių, net uždirbdami tiek pat, kiek tos šalies gyventojai, niekada nesijaučia patenkinti savo pajamomis.

Dar daugiau – lygiai taip pat jie jaučiasi ir grįžę į tėvynę. Anot ekspertų, norint sušvelninti šią nemalonią situaciją, prieš išvykstant reikėtų aiškiai sudėlioti savo prioritetus ir lūkesčius.

Emigracija tik dėl pinigų – klaida

„Tyrimas aiškiai parodė, kad didesnės pajamos nėra tiesiogiai susijusios su laime. Tais atvejais, kai žmonės emigruoja siekdami daugiau uždirbti ir dėl to tikisi pasijusti laimingesni, trokštamos laimės jie nepasiekia. Ši priemonė nėra tokia efektyvi, kaip jiems atrodė. Mes neteigiame, kad didesnės pajamos negali atnešti laimės, tačiau pastebimas paradoksas, kad ilgainiui jos negarantuoja didesnės laimės. Netgi turtingesnėse šalyse pastebime faktą, kad žmonės, turintys pakankamas pajamas, nebūtinai jaučiasi laimingi“, - tyrimą pristatė Lietuvoje viešintis Didžiosios Britanijos Lesterio universiteto profesorius dr. Davidas Bartramas.

Anot mokslininko, taip pat pastebėta, kad emigrantai, atvykę į pasiturinčias šalis, paprastai nėra tokie laimingi, kaip ten gimę piliečiai. Dar daugiau – emigrantai, ilgesnį laiką padirbėję užsienyje, pagyvenę kitose šalyse, grįžę į tėvynę vėlgi jaučiasi ne tokie laimingi, kaip niekur neišvykę jų tėvynainiai. Kodėl? Pranešėjo manymu, tai gali būti susiję su finansiniais lūkesčiais. Jei žmogus buvo emigravęs dėl ekonominių priežasčių, grįžęs jis niekada nebus patenkintas savo pajamomis, net jei turės gerą darbą ir didelį atlyginimą.

„Kai žmonės emigruoja kaip prioritetą akcentuodami didesnes pajamas, jie daro klaidą, nes emigracija priklauso specifinei kategorijai, kurioje negali būti akcentuojamas tik piniginis klausimas. Tai nereiškia, kad emigracija dėl geresnio gyvenimo yra klaida. Mes to neteigiame, tačiau tyrimas rodo, kad dažnai šie žmonės svečiose šalyse patiria nusivylimą, net gaudami didesnes pajamas“, - teigė pranešėjas.

Tyrimas buvo atliekamas apklausomis. Laimė buvo matuojama ne objektyviais dalykais – namu, ekonomine gerove, bet buvo klausiama, kaip žmonės jaučiasi subjektyviai. Savo savijautą jie turėjo įvertinti balų skalėje nuo 0 iki 10. „Juk visi žinome, kada mes jaučiamės laimingi, patenkinti, o kada – ne“, - teigė D. Bartramas.

Religingesni žmonės jaučiasi svetur laimingesni

Taigi nors Lietuvoje laimės indeksas siekia vos 5,5, Jungtinėje Karalystėje – 7,1, Airijoje – 7,6, Norvegijoje – 7,9, Ispanijoje – 7,2, Vokietijoje – 7,1, tai nereiškia, kad lietuvis, emigravęs į iš vieną šių šalių, pasijus taip pat, kaip tos šalies gyventojas.

„Labai svarbu, kad prieš išvykdamas žmogus labai gerai susidėliotų prioritetus – ko jis važiuoja. Ar jis tik nori užsidirbti pinigų, ar ieško laimės, nori pasijusti geriau“, - patarė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė

Kodėl emigrantai, nepaisant pagerėjusios finansinės situacijos, vis tiek jaučiasi mažiau laimingi? Anot D. Bartramo, yra keletas specifinių priežasčių. Pavyzdžiui, buvo atlikta statistinė JAV emigrantų analizė. Pasirodė, kad ten imigrantai jaučiasi ne tokie patenkinti savo pajamomis kaip kitose šalyse, nors JAV jie uždirba tiek pat, kiek ir vietiniai. „Greičiausiai taip yra todėl, kad jų lūkesčiai prieš išvykstant buvo didesni. Taigi žmonės, kurie emigruoja dėl didesnių pajamų, šį tikslą pasiekia, bet, pasirodo, tuomet jie nori kažko dar daugiau“, - aiškino laimės tyrinėtojas.

Religingų žmonių savijautai įtakos gali turėti ir šalies religija. Pastebėta, kad religingesni žmonės ir užsienyje jaučiasi laimingesni nei netikintys, tačiau tik tuo atveju, jei jie turi pakankamai socialinių kontaktų šioje srityje. Tai yra, jei iš labai religingos šalies žmogus atvyksta į pasaulietišką šalį, jis negali realizuoti savo religinių poreikių, todėl nesijaučia blogai.

Taip pat pastebėta, kad žmogus, susiruošęs emigruoti, paprastai aukoja vieną iš savo gyvenimo sričių – pavyzdžiui, šeimą, gerą sveikatą, socialinę aplinką. Kita vertus, tyrimas neparodė, ar tie žmonės, kurie paaukoja mažiau, jaučiasi laimingesni. Taip pat būtų sunku teigti, kad nelaimingesni jaučiasi tie, kurie nesugeba integruotis į svetimą visuomenę. D. Bartramas mano atvirkščiai: Didžiojoje Britanijoje emigrantai paprastai lieka su savo emigrantų bendruomene, nenori iš jos išeiti ir būtent tai jiems padeda jaustis geriau.

Inga Saukienė, www.DELFI.lt