Teisėjo nužudymo vietoje rastas su įtariamuoju siejamas ginklas - Anglija.lt
 

Teisėjo nužudymo vietoje rastas su įtariamuoju siejamas ginklas 

Pirmadienį Kaune nušautas dar vienas žmogus. Nužudyta moteris yra pareigūnų ieškomo Drąsiaus Kedžio buvusios sugyventinės Laimos sesuo Loreta.

Tai patvirtino Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis.

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad 30-metės moters kūnas rastas Piliuonos gatvėje, pranešimas apie tai buvo gautas apie 12.30 val.

Teisėjas nušautas V. Sladkevičiaus gatvėje Kaune apie pusę devynių ryto. Rastos keturios šautinės žaizdos – trys į pilvą ir viena į galvą.

Lietuvos radijas pranešė, kad pareigūnai Piliuonos gatvėje, kur buvo aptiktas nužudytosios D. Kedžio buvusios sugyventinės sesers kūnas, rado D. Kedžiui priklausantį ginklą „Beretta“.

Taip pat, pasak Lietuvos radijo, nustatyta, kad automobilis „Vokswagen Transporter“, iš kurio, kaip įtariama, buvo paleisti mirtini šūviai į teisėją, priklauso bendrovei, kurioje dirba D. Kedys.

Teisėjas nušautas prieš tai suvaidinus eismo įvykį: pirminiais duomenimis, automobiliu į darbą vykstančiam teisėjui kelią užblokavo kitas automobilis. Jis buvo priverstas sustoti ir išlipti iš automobilio, tada ir buvo nušautas.

„Mes taip pat prašome visuomenės pagalbos. Turime duomenų, kad iš nusikaltimo vietos nuvažiavo baltos spalvos lengvasis automobilis „Volkswagen Transporter“. Ant jo šono ir priekyje buvo užrašas „Kauno keliai“, o kairėje pusėje – geltonos spalvos švyturėlis“, – teigė R. Tarandė. Policija patikslino, kad kairėje pusėje prie vairuotojo durelių buvo įlenkimas.

Mačiusius automobilį Kauno policija prašo jiems paskambinti.

Pareigūnai ieško pedofilija teisėją kaltinusio D. Kedžio ir jo tėvo

Pareigūnai, tiriantys nusikaltimą, ieško Drąsiaus Kedžio, kuris anksčiau yra kaltinęs teisėją jo dukters tvirkinimu, taip pat ir D. Kedžio tėvo Vytauto Andriaus Kedžio.

Tai BNS patvirtino Generalinio policijos komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas.

Pasak pareigūno, ieškomas V. A. Kedis gali turėti svarbios informacijos dėl nužudymo.

Paklaustas, koks ryšys tarp D. Kedžio ir V. A. Kedžio, V. Račkauskas atsakė: „Tiksliau negaliu pasakyti, bet tai yra tėvas ir sūnus.“

Vilniaus apygardos prokuratūra nekomentuoja, kiek pasistūmėta tiriant D. Kedžio kaltinimus pedofilija pirmadienį nužudytam J. Furmanavičiui.

Prokuroras Nerijus Bieliauskas, BNS paklaustas, kokia šiuo metu tyrimo eiga, atsakė nieko nekomentuosiantis.

Kaune sustiprinta prokuratūros apsauga, išvažiavimai iš miesto stebimi

Kaune stebimi išvažiavimai iš miesto, pagalbon pasitelktas sraigtasparnis, sustiprintas įėjimas į Kauno apygardos prokuratūrą.

„Imtasi visų būtinų saugumo priemonių“, - pirmadienį BNS sakė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiais prokuroras Kęstutis Betingis.

Anot jo, pasirūpinta visų asmenų, kuriais skundėsi ir kuriems pretenzijų turėjo D. Kedys, saugumu.

„Abi žmogžudystes siejame su D.Kedžiu, todėl stengiamės pasirūpinti visais asmenimis, kurių jis nenorėjo matyti savo gyvenime“, - sakė pareigūnas.

K.Betingis teigė sau apsaugos neprašęs. „Svarbiausia dabar pasirūpinti kitais“, - tvirtino jis.

Kauno apygardos prokuratūros atstovės spaudai Vaidos Kibirkštytės teigimu, tikrinami visi išvažiuojantieji iš miesto. Kauną pareigūnai stebi ir iš oro, pagalbon pasitelktas sraigtasparnis.

Taip pat tikrinama įeinančiųjų į Kauno apygardos prokuratūros pastatą tapatybė. Mat D.Kedžius ne kartą yra skundęsis kelių prokurorų, tarp jų ir K.Betingio, neveiklumu.

Per žiniasklaidą prokuroras kreipėsi į D.Kedį, ragindamas jį kuo greičiau pačiam ateiti į policiją arba į prokuratūrą.

„Asmuo gali būti ginkluotas“, - BNS pripažino K.Betingis.

Jis taip pat neatmetė galimybės, kad D.Kedys veikė ne vienas.

D. Kedžio dukros tvirkinimu kaltintas A. Ūsas teigia esąs su teisėsauga ir besirūpinantis saugumu

D. Kedžio kaltinimų tvirkinus dukrą sulaukusio bendrovės „Eurotechnika“ vadovas Andrius Ūsas teigia šiuo metu esąs su teisėsaugininkais ir besirūpinantis savo šeimos saugumu.

D. Kedys yra įtariamas pirmadienį ryte nužudęs Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių. Po vidurdienio buvo pranešta, kad Kaune nužudyta D. Kedžio buvusios sugyventinės 30-metė sesuo.

Pats A. Ūsas BNS sakė šiuo metu esąs su teisėsaugininkais, „specialioje įstaigoje“, tačiau daugiau detalių neatskleidė.

„Šiuo metu aš rūpinuosi savo šeimos saugumu“, – BNS sakė bendrovės „Eurotechnika“ vadovas.

Jis patvirtino sulaukęs D. Kedžio grasinimų.

„Buvo grasinama ir man, ir kitiems. Kai kurių jų dabar jau nėra“, – sakė A. Ūsas. Jis pripažino šiuo metu nesijaučiąs saugiai.

Iš D. Kedžio tėvų namo dingo pistoletas ir šautuvas

Ieškomo D. Kedžiaus tėvai pirmadienį pasigedo namuose legaliai laikytų šaunamųjų ginklų.

Kauno priemiestyje gyvenantys Vytautas ir Laimutė Kedžiai TV3 žurnalistei Jurgitai Bardžiuvienei pasakojo, kad sūnus dingo pirmadienio rytą.

Nelaimę įtariantys tėvai, patikrinę seifą, kur laikomi savigynai išduoti ginklai, aptiko, kad jis tuščias.

Seife nebuvo nei pistoleto, nei šautuvo „Winchester“.

Anot TV3 Žinių žurnalistės, į Kedžių namus ji atvyko anksčiau už pareigūnus, tačiau tėvai, jau žinoję apie nušautą teisėją, nerimavo, kad tai galėjo padaryti jų sūnus.

Kedžiai pasakojo, kad sūnus pastarąsias dvi savaites buvo kaip nesavas, beveik nevalgė, niekur neišeidavo. Jis tvirtino nematąs prasmės gyventi, „jeigu tokia teisėsauga“.

Pedofilija teisėją ir politiką kaltinęs D. Kedys neslėpė nusivylimo teisėsauga ir prašė visuomenės pagalbos (papildyta 15.05)

Rugpjūtį viešai apie neva žaginamą mažametę dukrą pranešęs Drąsius Kedys pastaruoju metu buvo nusivylęs teisėsaugos ir visuomenės abejingumu.

Tai liudija jo įsteigtoje internetinėje svetainėje publikuojamas laiškas ir pagalbos prašymas. Be to, pastarosiomis savaitėmis D. Kedys aktyviai rašė komentarus įvairiose internetinėse naujienų svetainėse ir prašė pagalbos kovojant su pedofilais.

„Nelikite abejingi! Visus, kurie kažkuo gali padėti šiai mergaitei ir jos tėčiui kovoti prieš pedofiliją ir rasti teisybę mūsų korumpuotoje sistemoje“, – rašė D. Kedys, visur pridėdamas savo mobiliojo telefono numerį.

Jis teigė ieškąs „šviesių plaukų, nedidelio ūgio vyro, vardu Aidas, kuris bendrauja su Andriumi Ūsu (Pilietinės demokratijos partijos prezidiumo nariu, UAB „Eurotechnika“, UAB „Euroclean service“ direktoriumi), taip pat su Jonu Furmanavičiumi (Kauno apygardos teismo teisėju)“.

Anot D. Kedžio, šie trys vyrai su 3–4 metų mergaite arba su dviem mergaitėmis: 3–4 ir 7–8 metų nuo 2006 m. lapkričio iki 2008 m. lapkričio 23 d. galėjo būti pastebėti Kaune, Petrašiūnuose, prie parduotuvės „Šilas“, Gimbutienės gatvėje prie daugiabučio gyvenamojo namo Nr. 8, prie viešbučio „Baltosios burės“ (Gimbutienės g. 35, prie Pažaislio vienuolyno), Pakalnės gatvėje (Vaišvydava) ar kitose vietose.

„Už suteiktą informaciją dosniai atsilyginsiu“, – teigė D. Kedys.

Manoma, kad jis rinko įrodymus vadinamojoje pedofilijos byloje.

Dar rugpjūtį šis kaunietis minėtus politiką ir teisėją apkaltino jo mažametės dukros tvirkinimu ir prievartavimu.

Laikraščių, televizijų redakcijoms, interneto portalams, Seimo nariams, europarlamentarams, partijoms išsiųstuose laiškuose su DVD disku užfiksuotas penkiametės mergaitės pasakojimas, ką su ja darė suaugę „dėdės“.

Šiurpus pasakojimas pilnas detalių apie „dėdžių“ elgesį.

Mergaitė tvirtino, kad mama ją dažnai palikdavo išnuomotame bute vieną su A. ir išvažiuodavo „pas kažkokią tetą“. Pasak mažylės, vyras mamai duodavo pinigų.

Motina esą dukrai liepdavusi niekam nepasakoti, ką darė A.

Mergaitė pasakoja, kad kartais jai tekdavo būti ne tik su A., bet ir su dviem jo draugais. Kartais būdavo atvežama ir jos aštuonmetė pusseserė.

D. Kedys žurnalistams pasakojo, kad gimus dukrai jis su mergaitės motina gyveno porą metų, paskui nesusituokusi pora išsiskyrė. Dukrą pasiėmė mama. Bet vėliau tėvas sužinojo, kad mergaitė atiduota į savaitinį darželį, todėl pasiėmė ją.

Anot vyro, moteris panoro dukrą susigrąžinti, kai susipažino su tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Muntiano visuomeniniu padėjėju. Šis net ėmėsi atstovauti moteriai, kai ji teisėsi dėl dukters priežiūros.

Kurį laiką mergaitė su mama susitikdavusi savaitgaliais. Tuomet, anot D. Kedžio, ji ir prasitarė, kas vyksta.

Išgirdęs dukters pasakojimą tėvas pernai lapkritį kreipėsi į policiją.

Pusmetį byla tirta Kauno miesto apylinkės prokuratūroje, paskui ją perėmė Kauno apygardos prokuratūra. Per tą laiką penkiametė, dalyvaujant psichologams, apklausta tris kartus.

Tiriant bylą tarp D. Kedžio ir bylą tiriančių prokurorų kilo konfliktas, nes tėvas atsisakė mergaitę tris dienas palikti psichologų priežiūrai.

Be to, prokuroras atsisakė įvykdyti kauniečio prašymą ir apklausti nurodytą teisėją.

Kylant triukšmui bylą išsireikalavo Generalinė prokuratūra.

„Už šitą mano „išgalvotą“ šmeižtą man iškelta baudžiamoji byla, prašoma priteisti milijoną litų „neturtinei žalai“ atlyginti... Kaip viskas pasibaigtų, bet aš niekad netylėsiu: dėl savo išprievartautos mažametės dukros, dėl tų vaikų, kurie jau buvo išprievartauti, ir tų, kurie šių iškrypėlių nenubaudus, dar bus“, – savo interneto svetainėje rašo D. Kedys.

Jis teigia, kad visi jo prašymai atmetami. „Kur kreiptis, ką daryti, kaip kovoti su pedofilais, aš jau nebežinau, – teigia vyras. – (...) Aš dar noriu tikėti, kad šioje supuvusioje teisinėje valstybėje yra sąžiningų ir dorų pareigūnų, kurie padarytų viską, kad pedofilai ir iškrypėliai gautų užtarnautą bausmę. Toks, koks atliekamas šiuo metu ikiteisminis tyrimas, yra pakartotinė trauma tiek mano mažametei dukrai, tiek man, tiek mano tėvams.“

Račkauskas: nužudymas gali būti susijęs su profesine veikla

Generalinio policijos komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas Lietuvos radijui sakė, kad teisėjo nužudymas galėjo būti susijęs su jo profesine veikla.

„Tiriamos kelios versijos, taip pat ir darbinės, kadangi teisėjas nagrinėjo baudžiamąsias bylas, susijusias su sunkių ir rimtų nusikaltimų tyrimais, todėl neatmetama versija, kad jis buvo nužudytas dėl darbinės veiklos, susijusios su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu“, – teigė V. Račkauskas.

Pasak pareigūno, neatmetama ir „buitinė“ nusikaltimo padarymo versija.

V. Račkauskas patvirtino žiniasklaidoje pasirodžiusius liudininkų teiginius, esą teisėjas buvo nušautas suvaidinto eismo įvykio metu.

J. Furmanavičius, išėjęs iš Vilniaus gatvės 3-iojo namo, sėdo į automobilį ir atbuline eiga važiavo į V. Sladkevičiaus gatvę. Ši gatvė yra Kauno senamiestyje, netoli Rotušės.

Tuomet teisėjas buvo priverstas sustoti dėl suvaidinto eismo įvykio. J. Furmanavičius išlipo iš automobilio ir tada buvo nušautas.

Anot Lietuvos radijo, šiuo metu beveik visa V. Sladkevičiaus gatvė atitverta skiriamosiomis juostomis, aplink būriuojasi žmonės, policininkai ir prokurorai apžiūri vis dar ant šaligatvio esantį teisėjo kūną.

Pirmadienį J. Furmanavičius turėjo svarstyti tris baudžiamąsias bylas – dėl vagystės įsibrovus į patalpas, byloje du kaltinamieji – Edgaras Suchockas ir Tomas Krušinskas, rašo portalas kaunodiena.lt.

Baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pakeitimo kitomis įtariamajam Ovidijui Aruliui teisėjas turėjo nagrinėti 9 val. ryte. Dar viena byla dėl Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, turėjo būti svarstoma 16 val.

Kauno apygardos teismo atstovė spaudai Jūratė Dabašinskienė teigė, kad pastaruoju metu teisėjas J. Furmanavičius itin skambių, su organizuotu nusikalstamumu susijusių bylų nenagrinėjo.

„Baudžiamųjų bylų skyriuje visokių bylų pasitaiko, bet ką nors išskirti būtų sunku. Kontrabandos, turto pasisavinimo, nužudymų, sukčiavimo ir kitos bylos, bet nė vienos itin rezonansinės“, – tvirtino J. Dabašinskienė.

Prokuroras: nužudant Kauno teisėją galėjo dalyvauti keli asmenys

J. Furmanavičiaus nužudyme galėjo dalyvauti keli asmenys.

Tai BNS pirmadienį patvirtino Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis.

„Žinome, kad jų buvo ne vienas“, – paklaustas, kiek žmonių galėjo būti automobilyje „Volkswagen Transporter“, iš kurio galimai buvo paleisti mirtini šūviai, sakė K. Betingis.

Pasak pareigūno, vienas žmogus jau atsiliepė neva matęs panašų automobilį, tačiau teisėsaugininkams visuomenės pagalba vis dar yra labai reikalinga.

K. Betingio teigimu, įtariama, kad į teisėją buvo šaudyta iš pistoleto. Rinkti duomenis nusikaltimo vietoje, anot Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro, trukdo lietus.

Į Kauną, kaip teigė pareigūnas, turėtų atvykti generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.

Kauno apygardos teismas po teisėjo nužudymo prašo policijos stipresnės apsaugos (papildyta 14.10)

Pirmadienį nušovus Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių, teismas kreipėsi į policiją prašydamas stiprinti pastato apsaugą.

Anot teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Algimanto Smolsko, teismui gali kilti su nužudymu susijęs pavojus.

„Jei pasitvirtintų viena iš versijų, kurių aš neturiu teisės įvardyti, mums būtų grėsmių. Jei ne, tada nėra grėsmių“, – sakė A. Smolskas.

Kubilius: vyriausybė tarsis su teismų atstovais dėl teisėjų saugumo užtikrinimo

Vyriausybė tarsis su teismų atstovais, kaip garantuoti teisėjų saugumą, pirmadienį pareiškė premjeras Andrius Kubilius.

Kaune įvykdytą teisėjo nužudymą Švedijoje šiuo metu viešintis ministras pirmininkas pavadino sukrečiančiu įvykiu, kuris „reikalaus pergalvoti, kaip garantuoti teismų ir teisėjų nepriklausomumą ir juos apginti“.

„Mes tikrai turėsime tartis su teismų vadovybe, su teismų administracija, kaip garantuoti teisėjų saugumą. Galbūt tam reikės ir papildomų investicijų, ir papildomų kitų garantijų, bet mes tai turime padaryti“, – Stokholme sakė A. Kubilius.

„Manau, kad ir policija ir kitos institucijos turi dar efektyviau veikti, kad tos kriminalinės grupuotės, ar tie, kas pasielgė šitaip, ne tik būtų patraukti atsakomybėn, bet kad įveiktume tą vis dar nesibaigiantį tokių kriminalinių nusikaltimų egzistavimą Lietuvoje“, – pridūrė ministras pirmininkas.

Garnelienė: teisėjai nėra apsaugoti

Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė, komentuodama įvykį, visų pirma išreiškė susirūpinimą bloga teisėjų apsauga.

„Teisėjų ir teismų apsauga nėra užtikrinta. Visi mes žmonės. Teismų apsaugos nebuvimas, esant dabartinei situacijai, gali daryti įtaką teisėjų susikaustymui.“

„Pirmi įspūdžiai – kaip nagrinėsime bylas, jei mūsų gyvybė, turtas nėra apsaugomas. Valstybė neužtikrina pakankamai apsaugos“, – sakė L. Garnelienė.

„Nors pagal teismų įstatymą parašyta, kad apsaugą užtikrina policija, tačiau pastaruoju metu, susitikus su policijos darbuotojais, šie sakė, kad jų pirmasis tikslas – užtikrinti viešąją rimtį. O teismuose, kur budi apie 60 policijos darbuotojų, gali atsitikti taip, kad apsaugos neliks, jei žmones reikės panaudoti kažkur kitur“, – sakė L. Garnelienė.

Pasak L. Garnelienės, teisėjai darbe nėra apsaugoti: „Teismo salės apsauga nėra susieta su policijos postų, iškvietimo mygtukų, kad policijos postas būtų informuotas, taip pat nėra. Nėra ir nežinau, kada galėtų būti.“

Vis dėlto Teisėjų tarybos pirmininkė buvo tikra, kad šis įvykis nepaskatins teisėjų atsisakyti nagrinėti sudėtingų bylų.

„Teisėjai tikrai neatsisakys nagrinėti nė vienos bylos. Kiekvienas žino, kad bylą reikia nagrinėti. Todėl prašau ir teisėjų išlaikyti rimtį, santūrumą ir objektyvumą nagrinėjant bylas.“

„Esame sukrėsti šito įvykio. Viso teisėjų korpuso vardu norisi išreikšti užuojautą žuvusiojo šeimai ir visai teisėjų bendruomenei. Tai įvykis, kuris turės įtakos ir visiems teisėjams, visai teismų sistemai nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių teisėjas buvo nužudytas“, – užuojautą reiškė teisėjų atstovė.

Komentuodama galimus nužudymo motyvus, L. Garnelienė nebuvo linkusi atmesti nė vienos versijos: „Kiek žinau iš spaudos ir iš pokalbių su Kauno apygardos teismo vadovybe, gali būti, kad tai yra viena iš versijų [kad nužudymas siejamas su teisėjo darbu]. Bus tiriamos ir visos kitos versijos, galbūt asmeninės problemos, kurių mes dabar nežinome.“

Teisėja taip pat patvirtino, kad bus tiriama versija, susijusi su asmeniu, kaltinusiu J. Furmanavičių pedofilija. Tačiau žinių, ar aukai buvo grasinta, teigė neturinti.

J. Furmanavičius savo karjeroje yra nagrinėjęs ne vieną rezonansinę bylą, tarp jų ir Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetu vadinamo Henriko Daktaro sūnaus Enriko Daktaro bylą dėl psichotropinių medžiagų kontrabandos.

47 metų J. Furmanavičius gimė 1962 metais, VU Teisės fakultetą baigė 1985 metais, 1985–1992 metais dirbo tardytoju Tardymo valdyboje prie Kauno m. Vyriausiojo policijos komisariato (VPK), 1992–1995 metais dirbo vyresniuoju tardytoju Tardymo valdyboje prie Kauno m. Policijos komisariato, 1995–1996 metais vadovavo Tardymo skyriui prie Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato.

2006 m. sausio 7 dieną J. Furmanavičius Kaune buvo sulaikytas vairuojantis, nors buvo sunkiai apgirtęs.

Teisėjo karjerą J. Furmanavičius pradėjo 1996 metais. Iki 2000 metų jis dirbo Kauno miesto apylinkės teismo teisėju, 2000–2002 metais Kauno apygardos administracinio teismo teisėju, nuo 2002 metų buvo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas.

Pirmadienį Kaune nušautas dar vienas žmogus. Nužudyta moteris yra pareigūnų ieškomo Drąsiaus Kedžio buvusios sugyventinės Laimos sesuo Loreta.

Tai patvirtino Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis.

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad 30-metės moters kūnas rastas Piliuonos gatvėje, pranešimas apie tai buvo gautas apie 12.30 val.

Teisėjas nušautas V. Sladkevičiaus gatvėje Kaune apie pusę devynių ryto. Rastos keturios šautinės žaizdos – trys į pilvą ir viena į galvą.

Lietuvos radijas pranešė, kad pareigūnai Piliuonos gatvėje, kur buvo aptiktas nužudytosios D. Kedžio buvusios sugyventinės sesers kūnas, rado D. Kedžiui priklausantį ginklą „Beretta“.

Taip pat, pasak Lietuvos radijo, nustatyta, kad automobilis „Vokswagen Transporter“, iš kurio, kaip įtariama, buvo paleisti mirtini šūviai į teisėją, priklauso bendrovei, kurioje dirba D. Kedys.

Teisėjas nušautas prieš tai suvaidinus eismo įvykį: pirminiais duomenimis, automobiliu į darbą vykstančiam teisėjui kelią užblokavo kitas automobilis. Jis buvo priverstas sustoti ir išlipti iš automobilio, tada ir buvo nušautas.

„Mes taip pat prašome visuomenės pagalbos. Turime duomenų, kad iš nusikaltimo vietos nuvažiavo baltos spalvos lengvasis automobilis „Volkswagen Transporter“. Ant jo šono ir priekyje buvo užrašas „Kauno keliai“, o kairėje pusėje – geltonos spalvos švyturėlis“, – teigė R. Tarandė. Policija patikslino, kad kairėje pusėje prie vairuotojo durelių buvo įlenkimas.

Mačiusius automobilį Kauno policija prašo jiems paskambinti.

Pareigūnai ieško pedofilija teisėją kaltinusio D. Kedžio ir jo tėvo

Pareigūnai, tiriantys nusikaltimą, ieško Drąsiaus Kedžio, kuris anksčiau yra kaltinęs teisėją jo dukters tvirkinimu, taip pat ir D. Kedžio tėvo Vytauto Andriaus Kedžio.

Tai BNS patvirtino Generalinio policijos komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas.

Pasak pareigūno, ieškomas V. A. Kedis gali turėti svarbios informacijos dėl nužudymo.

Paklaustas, koks ryšys tarp D. Kedžio ir V. A. Kedžio, V. Račkauskas atsakė: „Tiksliau negaliu pasakyti, bet tai yra tėvas ir sūnus.“

Vilniaus apygardos prokuratūra nekomentuoja, kiek pasistūmėta tiriant D. Kedžio kaltinimus pedofilija pirmadienį nužudytam J. Furmanavičiui.

Prokuroras Nerijus Bieliauskas, BNS paklaustas, kokia šiuo metu tyrimo eiga, atsakė nieko nekomentuosiantis.

Kaune sustiprinta prokuratūros apsauga, išvažiavimai iš miesto stebimi

Kaune stebimi išvažiavimai iš miesto, pagalbon pasitelktas sraigtasparnis, sustiprintas įėjimas į Kauno apygardos prokuratūrą.

„Imtasi visų būtinų saugumo priemonių“, - pirmadienį BNS sakė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiais prokuroras Kęstutis Betingis.

Anot jo, pasirūpinta visų asmenų, kuriais skundėsi ir kuriems pretenzijų turėjo D. Kedys, saugumu.

„Abi žmogžudystes siejame su D.Kedžiu, todėl stengiamės pasirūpinti visais asmenimis, kurių jis nenorėjo matyti savo gyvenime“, - sakė pareigūnas.

K.Betingis teigė sau apsaugos neprašęs. „Svarbiausia dabar pasirūpinti kitais“, - tvirtino jis.

Kauno apygardos prokuratūros atstovės spaudai Vaidos Kibirkštytės teigimu, tikrinami visi išvažiuojantieji iš miesto. Kauną pareigūnai stebi ir iš oro, pagalbon pasitelktas sraigtasparnis.

Taip pat tikrinama įeinančiųjų į Kauno apygardos prokuratūros pastatą tapatybė. Mat D.Kedžius ne kartą yra skundęsis kelių prokurorų, tarp jų ir K.Betingio, neveiklumu.

Per žiniasklaidą prokuroras kreipėsi į D.Kedį, ragindamas jį kuo greičiau pačiam ateiti į policiją arba į prokuratūrą.

„Asmuo gali būti ginkluotas“, - BNS pripažino K.Betingis.

Jis taip pat neatmetė galimybės, kad D.Kedys veikė ne vienas.

D. Kedžio dukros tvirkinimu kaltintas A. Ūsas teigia esąs su teisėsauga ir besirūpinantis saugumu

D. Kedžio kaltinimų tvirkinus dukrą sulaukusio bendrovės „Eurotechnika“ vadovas Andrius Ūsas teigia šiuo metu esąs su teisėsaugininkais ir besirūpinantis savo šeimos saugumu.

D. Kedys yra įtariamas pirmadienį ryte nužudęs Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių. Po vidurdienio buvo pranešta, kad Kaune nužudyta D. Kedžio buvusios sugyventinės 30-metė sesuo.

Pats A. Ūsas BNS sakė šiuo metu esąs su teisėsaugininkais, „specialioje įstaigoje“, tačiau daugiau detalių neatskleidė.

„Šiuo metu aš rūpinuosi savo šeimos saugumu“, – BNS sakė bendrovės „Eurotechnika“ vadovas.

Jis patvirtino sulaukęs D. Kedžio grasinimų.

„Buvo grasinama ir man, ir kitiems. Kai kurių jų dabar jau nėra“, – sakė A. Ūsas. Jis pripažino šiuo metu nesijaučiąs saugiai.

Iš D. Kedžio tėvų namo dingo pistoletas ir šautuvas

Ieškomo D. Kedžiaus tėvai pirmadienį pasigedo namuose legaliai laikytų šaunamųjų ginklų.

Kauno priemiestyje gyvenantys Vytautas ir Laimutė Kedžiai TV3 žurnalistei Jurgitai Bardžiuvienei pasakojo, kad sūnus dingo pirmadienio rytą.

Nelaimę įtariantys tėvai, patikrinę seifą, kur laikomi savigynai išduoti ginklai, aptiko, kad jis tuščias.

Seife nebuvo nei pistoleto, nei šautuvo „Winchester“.

Anot TV3 Žinių žurnalistės, į Kedžių namus ji atvyko anksčiau už pareigūnus, tačiau tėvai, jau žinoję apie nušautą teisėją, nerimavo, kad tai galėjo padaryti jų sūnus.

Kedžiai pasakojo, kad sūnus pastarąsias dvi savaites buvo kaip nesavas, beveik nevalgė, niekur neišeidavo. Jis tvirtino nematąs prasmės gyventi, „jeigu tokia teisėsauga“.

Pedofilija teisėją ir politiką kaltinęs D. Kedys neslėpė nusivylimo teisėsauga ir prašė visuomenės pagalbos (papildyta 15.05)

Rugpjūtį viešai apie neva žaginamą mažametę dukrą pranešęs Drąsius Kedys pastaruoju metu buvo nusivylęs teisėsaugos ir visuomenės abejingumu.

Tai liudija jo įsteigtoje internetinėje svetainėje publikuojamas laiškas ir pagalbos prašymas. Be to, pastarosiomis savaitėmis D. Kedys aktyviai rašė komentarus įvairiose internetinėse naujienų svetainėse ir prašė pagalbos kovojant su pedofilais.

„Nelikite abejingi! Visus, kurie kažkuo gali padėti šiai mergaitei ir jos tėčiui kovoti prieš pedofiliją ir rasti teisybę mūsų korumpuotoje sistemoje“, – rašė D. Kedys, visur pridėdamas savo mobiliojo telefono numerį.

Jis teigė ieškąs „šviesių plaukų, nedidelio ūgio vyro, vardu Aidas, kuris bendrauja su Andriumi Ūsu (Pilietinės demokratijos partijos prezidiumo nariu, UAB „Eurotechnika“, UAB „Euroclean service“ direktoriumi), taip pat su Jonu Furmanavičiumi (Kauno apygardos teismo teisėju)“.

Anot D. Kedžio, šie trys vyrai su 3–4 metų mergaite arba su dviem mergaitėmis: 3–4 ir 7–8 metų nuo 2006 m. lapkričio iki 2008 m. lapkričio 23 d. galėjo būti pastebėti Kaune, Petrašiūnuose, prie parduotuvės „Šilas“, Gimbutienės gatvėje prie daugiabučio gyvenamojo namo Nr. 8, prie viešbučio „Baltosios burės“ (Gimbutienės g. 35, prie Pažaislio vienuolyno), Pakalnės gatvėje (Vaišvydava) ar kitose vietose.

„Už suteiktą informaciją dosniai atsilyginsiu“, – teigė D. Kedys.

Manoma, kad jis rinko įrodymus vadinamojoje pedofilijos byloje.

Dar rugpjūtį šis kaunietis minėtus politiką ir teisėją apkaltino jo mažametės dukros tvirkinimu ir prievartavimu.

Laikraščių, televizijų redakcijoms, interneto portalams, Seimo nariams, europarlamentarams, partijoms išsiųstuose laiškuose su DVD disku užfiksuotas penkiametės mergaitės pasakojimas, ką su ja darė suaugę „dėdės“.

Šiurpus pasakojimas pilnas detalių apie „dėdžių“ elgesį.

Mergaitė tvirtino, kad mama ją dažnai palikdavo išnuomotame bute vieną su A. ir išvažiuodavo „pas kažkokią tetą“. Pasak mažylės, vyras mamai duodavo pinigų.

Motina esą dukrai liepdavusi niekam nepasakoti, ką darė A.

Mergaitė pasakoja, kad kartais jai tekdavo būti ne tik su A., bet ir su dviem jo draugais. Kartais būdavo atvežama ir jos aštuonmetė pusseserė.

D. Kedys žurnalistams pasakojo, kad gimus dukrai jis su mergaitės motina gyveno porą metų, paskui nesusituokusi pora išsiskyrė. Dukrą pasiėmė mama. Bet vėliau tėvas sužinojo, kad mergaitė atiduota į savaitinį darželį, todėl pasiėmė ją.

Anot vyro, moteris panoro dukrą susigrąžinti, kai susipažino su tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Muntiano visuomeniniu padėjėju. Šis net ėmėsi atstovauti moteriai, kai ji teisėsi dėl dukters priežiūros.

Kurį laiką mergaitė su mama susitikdavusi savaitgaliais. Tuomet, anot D. Kedžio, ji ir prasitarė, kas vyksta.

Išgirdęs dukters pasakojimą tėvas pernai lapkritį kreipėsi į policiją.

Pusmetį byla tirta Kauno miesto apylinkės prokuratūroje, paskui ją perėmė Kauno apygardos prokuratūra. Per tą laiką penkiametė, dalyvaujant psichologams, apklausta tris kartus.

Tiriant bylą tarp D. Kedžio ir bylą tiriančių prokurorų kilo konfliktas, nes tėvas atsisakė mergaitę tris dienas palikti psichologų priežiūrai.

Be to, prokuroras atsisakė įvykdyti kauniečio prašymą ir apklausti nurodytą teisėją.

Kylant triukšmui bylą išsireikalavo Generalinė prokuratūra.

„Už šitą mano „išgalvotą“ šmeižtą man iškelta baudžiamoji byla, prašoma priteisti milijoną litų „neturtinei žalai“ atlyginti... Kaip viskas pasibaigtų, bet aš niekad netylėsiu: dėl savo išprievartautos mažametės dukros, dėl tų vaikų, kurie jau buvo išprievartauti, ir tų, kurie šių iškrypėlių nenubaudus, dar bus“, – savo interneto svetainėje rašo D. Kedys.

Jis teigia, kad visi jo prašymai atmetami. „Kur kreiptis, ką daryti, kaip kovoti su pedofilais, aš jau nebežinau, – teigia vyras. – (...) Aš dar noriu tikėti, kad šioje supuvusioje teisinėje valstybėje yra sąžiningų ir dorų pareigūnų, kurie padarytų viską, kad pedofilai ir iškrypėliai gautų užtarnautą bausmę. Toks, koks atliekamas šiuo metu ikiteisminis tyrimas, yra pakartotinė trauma tiek mano mažametei dukrai, tiek man, tiek mano tėvams.“

Račkauskas: nužudymas gali būti susijęs su profesine veikla

Generalinio policijos komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas Lietuvos radijui sakė, kad teisėjo nužudymas galėjo būti susijęs su jo profesine veikla.

„Tiriamos kelios versijos, taip pat ir darbinės, kadangi teisėjas nagrinėjo baudžiamąsias bylas, susijusias su sunkių ir rimtų nusikaltimų tyrimais, todėl neatmetama versija, kad jis buvo nužudytas dėl darbinės veiklos, susijusios su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu“, – teigė V. Račkauskas.

Pasak pareigūno, neatmetama ir „buitinė“ nusikaltimo padarymo versija.

V. Račkauskas patvirtino žiniasklaidoje pasirodžiusius liudininkų teiginius, esą teisėjas buvo nušautas suvaidinto eismo įvykio metu.

J. Furmanavičius, išėjęs iš Vilniaus gatvės 3-iojo namo, sėdo į automobilį ir atbuline eiga važiavo į V. Sladkevičiaus gatvę. Ši gatvė yra Kauno senamiestyje, netoli Rotušės.

Tuomet teisėjas buvo priverstas sustoti dėl suvaidinto eismo įvykio. J. Furmanavičius išlipo iš automobilio ir tada buvo nušautas.

Anot Lietuvos radijo, šiuo metu beveik visa V. Sladkevičiaus gatvė atitverta skiriamosiomis juostomis, aplink būriuojasi žmonės, policininkai ir prokurorai apžiūri vis dar ant šaligatvio esantį teisėjo kūną.

Pirmadienį J. Furmanavičius turėjo svarstyti tris baudžiamąsias bylas – dėl vagystės įsibrovus į patalpas, byloje du kaltinamieji – Edgaras Suchockas ir Tomas Krušinskas, rašo portalas kaunodiena.lt.

Baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pakeitimo kitomis įtariamajam Ovidijui Aruliui teisėjas turėjo nagrinėti 9 val. ryte. Dar viena byla dėl Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, turėjo būti svarstoma 16 val.

Kauno apygardos teismo atstovė spaudai Jūratė Dabašinskienė teigė, kad pastaruoju metu teisėjas J. Furmanavičius itin skambių, su organizuotu nusikalstamumu susijusių bylų nenagrinėjo.

„Baudžiamųjų bylų skyriuje visokių bylų pasitaiko, bet ką nors išskirti būtų sunku. Kontrabandos, turto pasisavinimo, nužudymų, sukčiavimo ir kitos bylos, bet nė vienos itin rezonansinės“, – tvirtino J. Dabašinskienė.

Prokuroras: nužudant Kauno teisėją galėjo dalyvauti keli asmenys

J. Furmanavičiaus nužudyme galėjo dalyvauti keli asmenys.

Tai BNS pirmadienį patvirtino Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis.

„Žinome, kad jų buvo ne vienas“, – paklaustas, kiek žmonių galėjo būti automobilyje „Volkswagen Transporter“, iš kurio galimai buvo paleisti mirtini šūviai, sakė K. Betingis.

Pasak pareigūno, vienas žmogus jau atsiliepė neva matęs panašų automobilį, tačiau teisėsaugininkams visuomenės pagalba vis dar yra labai reikalinga.

K. Betingio teigimu, įtariama, kad į teisėją buvo šaudyta iš pistoleto. Rinkti duomenis nusikaltimo vietoje, anot Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro, trukdo lietus.

Į Kauną, kaip teigė pareigūnas, turėtų atvykti generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.

Kauno apygardos teismas po teisėjo nužudymo prašo policijos stipresnės apsaugos (papildyta 14.10)

Pirmadienį nušovus Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių, teismas kreipėsi į policiją prašydamas stiprinti pastato apsaugą.

Anot teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Algimanto Smolsko, teismui gali kilti su nužudymu susijęs pavojus.

„Jei pasitvirtintų viena iš versijų, kurių aš neturiu teisės įvardyti, mums būtų grėsmių. Jei ne, tada nėra grėsmių“, – sakė A. Smolskas.

Kubilius: vyriausybė tarsis su teismų atstovais dėl teisėjų saugumo užtikrinimo

Vyriausybė tarsis su teismų atstovais, kaip garantuoti teisėjų saugumą, pirmadienį pareiškė premjeras Andrius Kubilius.

Kaune įvykdytą teisėjo nužudymą Švedijoje šiuo metu viešintis ministras pirmininkas pavadino sukrečiančiu įvykiu, kuris „reikalaus pergalvoti, kaip garantuoti teismų ir teisėjų nepriklausomumą ir juos apginti“.

„Mes tikrai turėsime tartis su teismų vadovybe, su teismų administracija, kaip garantuoti teisėjų saugumą. Galbūt tam reikės ir papildomų investicijų, ir papildomų kitų garantijų, bet mes tai turime padaryti“, – Stokholme sakė A. Kubilius.

„Manau, kad ir policija ir kitos institucijos turi dar efektyviau veikti, kad tos kriminalinės grupuotės, ar tie, kas pasielgė šitaip, ne tik būtų patraukti atsakomybėn, bet kad įveiktume tą vis dar nesibaigiantį tokių kriminalinių nusikaltimų egzistavimą Lietuvoje“, – pridūrė ministras pirmininkas.

Garnelienė: teisėjai nėra apsaugoti

Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė, komentuodama įvykį, visų pirma išreiškė susirūpinimą bloga teisėjų apsauga.

„Teisėjų ir teismų apsauga nėra užtikrinta. Visi mes žmonės. Teismų apsaugos nebuvimas, esant dabartinei situacijai, gali daryti įtaką teisėjų susikaustymui.“

„Pirmi įspūdžiai – kaip nagrinėsime bylas, jei mūsų gyvybė, turtas nėra apsaugomas. Valstybė neužtikrina pakankamai apsaugos“, – sakė L. Garnelienė.

„Nors pagal teismų įstatymą parašyta, kad apsaugą užtikrina policija, tačiau pastaruoju metu, susitikus su policijos darbuotojais, šie sakė, kad jų pirmasis tikslas – užtikrinti viešąją rimtį. O teismuose, kur budi apie 60 policijos darbuotojų, gali atsitikti taip, kad apsaugos neliks, jei žmones reikės panaudoti kažkur kitur“, – sakė L. Garnelienė.

Pasak L. Garnelienės, teisėjai darbe nėra apsaugoti: „Teismo salės apsauga nėra susieta su policijos postų, iškvietimo mygtukų, kad policijos postas būtų informuotas, taip pat nėra. Nėra ir nežinau, kada galėtų būti.“

Vis dėlto Teisėjų tarybos pirmininkė buvo tikra, kad šis įvykis nepaskatins teisėjų atsisakyti nagrinėti sudėtingų bylų.

„Teisėjai tikrai neatsisakys nagrinėti nė vienos bylos. Kiekvienas žino, kad bylą reikia nagrinėti. Todėl prašau ir teisėjų išlaikyti rimtį, santūrumą ir objektyvumą nagrinėjant bylas.“

„Esame sukrėsti šito įvykio. Viso teisėjų korpuso vardu norisi išreikšti užuojautą žuvusiojo šeimai ir visai teisėjų bendruomenei. Tai įvykis, kuris turės įtakos ir visiems teisėjams, visai teismų sistemai nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių teisėjas buvo nužudytas“, – užuojautą reiškė teisėjų atstovė.

Komentuodama galimus nužudymo motyvus, L. Garnelienė nebuvo linkusi atmesti nė vienos versijos: „Kiek žinau iš spaudos ir iš pokalbių su Kauno apygardos teismo vadovybe, gali būti, kad tai yra viena iš versijų [kad nužudymas siejamas su teisėjo darbu]. Bus tiriamos ir visos kitos versijos, galbūt asmeninės problemos, kurių mes dabar nežinome.“

Teisėja taip pat patvirtino, kad bus tiriama versija, susijusi su asmeniu, kaltinusiu J. Furmanavičių pedofilija. Tačiau žinių, ar aukai buvo grasinta, teigė neturinti.

J. Furmanavičius savo karjeroje yra nagrinėjęs ne vieną rezonansinę bylą, tarp jų ir Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetu vadinamo Henriko Daktaro sūnaus Enriko Daktaro bylą dėl psichotropinių medžiagų kontrabandos.

47 metų J. Furmanavičius gimė 1962 metais, VU Teisės fakultetą baigė 1985 metais, 1985–1992 metais dirbo tardytoju Tardymo valdyboje prie Kauno m. Vyriausiojo policijos komisariato (VPK), 1992–1995 metais dirbo vyresniuoju tardytoju Tardymo valdyboje prie Kauno m. Policijos komisariato, 1995–1996 metais vadovavo Tardymo skyriui prie Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato.

2006 m. sausio 7 dieną J. Furmanavičius Kaune buvo sulaikytas vairuojantis, nors buvo sunkiai apgirtęs.

Teisėjo karjerą J. Furmanavičius pradėjo 1996 metais. Iki 2000 metų jis dirbo Kauno miesto apylinkės teismo teisėju, 2000–2002 metais Kauno apygardos administracinio teismo teisėju, nuo 2002 metų buvo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas.

 (Komentarų: 9)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: