„Vakarykštis Seimo sprendimas parodė, jog valdžia toleruoja asmenis, kurie šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nes parlamentarai atidavė prioritetą ne Konstitucinėms vertybėms, o politiniams ir kitokiems interesams“, – apie Linui Karaliui ir Aleksandrui Sacharukui surengtą apkaltos procesą kalbėjo Mykolo Romerio universiteto konstitucinės teisės profesorius dr. Vytautas Sinkevičius.

Jo teigimu, Seime buvo pažeista Konstitucijos dvasia, Konstitucijoje įtvirtinta vertybių sistema, nes Lietuvos žmonių išrinktų parlamentarų sąžinė balsuojant dėl apkaltos buvo nukreipta ne į Konstituciją ir joje įtvirtintų vertybių apsaugą, bet į kažkokius kitus interesus.

„Seimo nariai, šiurkščiai pažeidę Konstituciją, neturėtų išsaugoti Seimo nario mandato, – sakė M. Romerio universiteto profesorius. – Ką beparašytume Konstitucijoje, kaip ją bepakeistume, gali susidaryti panašios situacijos, jeigu mūsų išrinkti Seimo nariai, tautos atstovai neįsisamonins, kad jie turi veikti tik pagal Konstituciją, kad valstybės ir visuomenės interesai yra aukščiau negu partiniai interesai“.

„Galima manyti, kad balsavimas parodė, jog ne visiems Seimo nariams Konstitucija yra vertybė“, – 1999-2008 metais Konstitucinio Teismo (KT) teisėju dirbęs profesorius pažymėjo, kad apkaltos rezultatus lėmė ne atsakingo valdymo principas, kurio reikalauja Konstitucija, o „kažkokie politiniai, gal asmeniniai ar kitokie interesai“.

„Atvirai kalbant, aš galvojau, kad balsavimo rezultatai Seime bus dar blogesni, ir Seimas nepašalins jų abiejų, – V. Sinkevičius įsitikinęs, kad ir L. Karalius, ir A. Sacharukas turėjo netekti mandatų. – Tai vertinu kaip labai blogą precedentą, žmonės, kurie šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką, turėtų netekti Seimo nario mandato“.

Pasak jo, KT abiejų parlamentarų padarytus pažeidimus įvertino vienodai kaip Konstitucijos šiurkštų pažeidimą ir priesaikos sulaužymą. „Esminis dalykas yra tai, kad abu Seimo nariai nevykdė savo konstitucinės pareigos: vienas elgėsi nesąžiningai balsuodamas už kitą, o kitas savo privačius interesus iškėlė aukščiau viešųjų“, – pabrėžė V. Sinkevičius.

V. Sinkevičius neabejoja, kad nė vienas parlamentaras neprisipažins, kad balsavo prieš L. Karaliaus ir A. Sacharuko apkaltą, tačiau esą greičiausiai rezultatai būtų buvę visai kitokie, jeigu parlamentarų balsavimas būtų vykęs viešai.

„KT nėra patariamoji institucija Seimui, – sakė profesorius. – Pagal Konstituciją, KT teikia išvadą, ji yra galutinė ir neskundžiama, todėl Seimas negali jos pakeisti. Bet jeigu Seimas atiduoda prioritetą ne Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms, jis gali priimti sprendimą, kuriuo iš esmės yra ignoruojama KT išvada“.

Paklaustas, kaip vertina pasiūlymą kreiptis į KT dėl išaiškinimo, ar asmuo, kuris sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, gali toliau dalyvauti įstatymų leidyboje, V. Sinkevičius sakė: „Pasiūlymas atrodo labai gundančiai, bet toks siūlymas vertintinas skeptiškai. Seimas priėmė sprendimą išsaugoti Seimo nario mandatą, vadinasi, Seimo narys turi visas teises, imunitetus, taip pat pareigas. KT nieko kito ko gero nepasakys“.

Jis svastė, kad pasiūlymas kreiptis į KT gali būti bandymas pamėginti nuplauti dėmę nuo Seimo munduro, permetant šį klausimą KT, kuris jau yra pasakęs savo nuomonę.

Pasak jo, toks aiškinimas būtų ne visai konstitucinis, nes Konstitucija aiškiai sako, kad mandato panaikinimo klausimą gali spręsti tik Seimas. „KT negali panaikinti Seimo nario mandato“, – pabrėžė teisės profesorius.

„Teisinės išeities čia nėra, asmuo liko Seimo nariu ir jis dirbs Seime, kol bus Seimo nariu, – pažymėjo M. Romerio universiteto profesorius. – Bet negalima pamiršti ir moralinio aspekto: ar galime pasitikėti Seimo sprendimais, kuriuos priimant dalyvaus ir asmuo, šiurkščiai pažeidęs Konstituciją“.

V. Sinkevičius pabrėžė, kad Seimo nariams, kurie yra balsavę už savo kolegas ar nedalyvavo posėdžiuose, negali būti taikomas spalio 27-ąją KT priimtas nutarimas dėl A. Sacharuko ir L. Karaliaus padarytų šiurkščių pažeidimų.

„Jeigu atsirastų panaši konstitucinė byla, KT negalėtų spręsti kitaip, nei išsprendė šiuo atveju, tačiau KT negali pats inicijuoti bylos, tam būtinas Seimo kreipimasis, – sakė konstitucinės teisės profesorius. – Apkalta gali būti inicijuota už veiksmus, kuriuos Seimo nariai padarė visos šios Seimo kadencijos metu, bet tam reikia politinės valios. Iniciatyvai pareikšti reikia ne mažiau kaip vieno ketvirtadalio Seimo narių parašų, bet niekas negali pasakyti, ar tos valios atsiras...“.

Jo teigimu, KT aiškiai pasakė, kaip Seimo nariai neturėtų elgtis - tiek vertinant anksčiau padarytus Seimo narių veiksmus, tiek ir užkertant galimybę jiems ateityje panašiai nesąžiningai elgtis.