Teisininkas: Darbo partijai gresiantis likvidavimas prilygtų mirties bausmei - Anglija.lt
 

Teisininkas: Darbo partijai gresiantis likvidavimas prilygtų mirties bausmei 

Darbo partijos byloje valstybinį kaltinimą palaikančiam Generalinės prokuratūros prokurorui Sauliui Verseckui užsiminus, kad teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį partijai gali grėsti ir likvidavimas, Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedros vedėjas, docentas Aurelijus Gutauskas sako, kad paprastai juridiniam asmeniui mirties bausmė arba likvidavimas už pirmą kartą padarytas nusikalstamas veikas netaikoma.

Pasak teisės eksperto, baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui, pavyzdžiui politinei partijai, gali kilti tik tuo atveju, jei nusikalstamą veiką partijos naudai padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi įgaliojimus atstovauti juridiniam asmeniui.

Darbo partijos atveju pati politinė jėga baudžiamosios atsakomybės sulauktų, jei teismas taip pat nutartų, jog partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas ir kiti vadovaujantys asmenys Darbo partijos naudai padarė nusikalstamą veiką.

Juridinių asmenų likvidavimą teisininkai vadina mirties bausme

Kaip žinoma, V. Uspaskichas yra kaltinamas organizavęs apgaulingą partijos buhalterijos tvarkymą. Generalinės prokuratūros kaltinamajame akte nurodyta, jog Darbo partija 2004-2006 metais neįrašė į oficialią apskaitą daugiau kaip 24 mln. Lt pajamų, daugiau kaip 23 mln. Lt išlaidų, išvengė sumokėti valstybei daugiau kaip 3,8 mln. Lt mokesčių ir įmokų.

Darbo partijos byloje kaltinimai yra pateikti ne tik V. Uspaskichui, bet ir buvusiai partijos centrinės būstinės vadovei Vitalijai Vonžutaitei, Seimo nariui Vytautui Gapšiui ir buvusiai finansininkei Marinai Liutkevičienei.

„Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nekliudo fizinio asmens baudžiamajai atsakomybei. Pavyzdžiui, jeigu juridinio asmens interesais jo vadovas paperka valstybės tarnautoją, atsakomybėn gali būti traukiamas tiek vadovas, tiek ir juridinis asmuo. Šiuo atveju nėra dvigubo baudimo, kadangi už padarytą nusikalstamą veiką atsako skirtingi asmenys – fizinis asmuo ir juridinis asmuo“, - DELFI aiškino Mykolo Romerio universiteto docentas.

Anot A. Gutausko, laikoma, kad baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui yra priemonė, kuria siekiama išvengti pavojingų ir itin žalingas pasekmes sukeliančių veikų, kurios galėtų būti padarytos, jei toliau būtų vykdoma juridinio asmens politika.

Politinės partijos, įmonės ar kito juridinio asmens likvidavimas teisės specialistų šnekamąja kalba yra vadinamas mirties bausme.

Tokiu atveju partija ar kitas juridinis asmuo yra priverstas nutraukti savo ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, uždaryti visus padalinius, išsiregistruoti iš juridinių asmenų registro.
Likvidavus politinę partiją ateityje tokiu pat pavadinimu nebegalėtų būti registruojama nauja politinė jėga.

Mirties bausmė įmonėms ar partijoms beveik netaikoma

Tačiau Mykolo Romerio universiteto docentas A. Gutauskas teigia, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas juridiniams asmenims nėra populiarus dalykas nei Lietuvoje, nei kitose valstybėse, pavyzdžiui, Prancūzijoje.

„Pagrindinis argumentas prieš juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę tas, kad juridiniai asmenys yra pakankamai efektyviai drausminami finansinėmis ar ekonominėmis sankcijomis, kurias taiko teismai administracinio proceso tvarka. Tuo tarpu nustatytos baudžiamojo kodekso normos nėra veiksmingos ir beveik netaikomos ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, kuriose juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė atsirado jau seniai“, - teigė teisininkas.

A. Gutausko pasakojimu, daugumoje Europos Sąjungos priimamų dokumentų šalims narėms numatoma pareiga taikyti atsakomybės priemones juridiniams asmenims, tačiau iš esmės nė vienoje iš šių rekomendacijų šalys narės nėra įpareigotos atsakomybės priemonių įtraukti vien į baudžiamąją teisę.

„Daugelyje šalių narių negalima būtų to padaryti nepakeitus esminių nacionalinės teisės principų. Todėl rekomenduojamos sankcijos gali būti taikomos ir kitose teisės šakose: administracinėje, finansų ar civilinėje teisėje“, - aiškino Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedros vedėjas.

Pagal Eglės Samoškaitės straipsnį, www.delfi.lt

Darbo partijos byloje valstybinį kaltinimą palaikančiam Generalinės prokuratūros prokurorui Sauliui Verseckui užsiminus, kad teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį partijai gali grėsti ir likvidavimas, Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedros vedėjas, docentas Aurelijus Gutauskas sako, kad paprastai juridiniam asmeniui mirties bausmė arba likvidavimas už pirmą kartą padarytas nusikalstamas veikas netaikoma.

Pasak teisės eksperto, baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui, pavyzdžiui politinei partijai, gali kilti tik tuo atveju, jei nusikalstamą veiką partijos naudai padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi įgaliojimus atstovauti juridiniam asmeniui.

Darbo partijos atveju pati politinė jėga baudžiamosios atsakomybės sulauktų, jei teismas taip pat nutartų, jog partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas ir kiti vadovaujantys asmenys Darbo partijos naudai padarė nusikalstamą veiką.

Juridinių asmenų likvidavimą teisininkai vadina mirties bausme

Kaip žinoma, V. Uspaskichas yra kaltinamas organizavęs apgaulingą partijos buhalterijos tvarkymą. Generalinės prokuratūros kaltinamajame akte nurodyta, jog Darbo partija 2004-2006 metais neįrašė į oficialią apskaitą daugiau kaip 24 mln. Lt pajamų, daugiau kaip 23 mln. Lt išlaidų, išvengė sumokėti valstybei daugiau kaip 3,8 mln. Lt mokesčių ir įmokų.

Darbo partijos byloje kaltinimai yra pateikti ne tik V. Uspaskichui, bet ir buvusiai partijos centrinės būstinės vadovei Vitalijai Vonžutaitei, Seimo nariui Vytautui Gapšiui ir buvusiai finansininkei Marinai Liutkevičienei.

„Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nekliudo fizinio asmens baudžiamajai atsakomybei. Pavyzdžiui, jeigu juridinio asmens interesais jo vadovas paperka valstybės tarnautoją, atsakomybėn gali būti traukiamas tiek vadovas, tiek ir juridinis asmuo. Šiuo atveju nėra dvigubo baudimo, kadangi už padarytą nusikalstamą veiką atsako skirtingi asmenys – fizinis asmuo ir juridinis asmuo“, - DELFI aiškino Mykolo Romerio universiteto docentas.

Anot A. Gutausko, laikoma, kad baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui yra priemonė, kuria siekiama išvengti pavojingų ir itin žalingas pasekmes sukeliančių veikų, kurios galėtų būti padarytos, jei toliau būtų vykdoma juridinio asmens politika.

Politinės partijos, įmonės ar kito juridinio asmens likvidavimas teisės specialistų šnekamąja kalba yra vadinamas mirties bausme.

Tokiu atveju partija ar kitas juridinis asmuo yra priverstas nutraukti savo ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, uždaryti visus padalinius, išsiregistruoti iš juridinių asmenų registro.
Likvidavus politinę partiją ateityje tokiu pat pavadinimu nebegalėtų būti registruojama nauja politinė jėga.

Mirties bausmė įmonėms ar partijoms beveik netaikoma

Tačiau Mykolo Romerio universiteto docentas A. Gutauskas teigia, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas juridiniams asmenims nėra populiarus dalykas nei Lietuvoje, nei kitose valstybėse, pavyzdžiui, Prancūzijoje.

„Pagrindinis argumentas prieš juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę tas, kad juridiniai asmenys yra pakankamai efektyviai drausminami finansinėmis ar ekonominėmis sankcijomis, kurias taiko teismai administracinio proceso tvarka. Tuo tarpu nustatytos baudžiamojo kodekso normos nėra veiksmingos ir beveik netaikomos ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, kuriose juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė atsirado jau seniai“, - teigė teisininkas.

A. Gutausko pasakojimu, daugumoje Europos Sąjungos priimamų dokumentų šalims narėms numatoma pareiga taikyti atsakomybės priemones juridiniams asmenims, tačiau iš esmės nė vienoje iš šių rekomendacijų šalys narės nėra įpareigotos atsakomybės priemonių įtraukti vien į baudžiamąją teisę.

„Daugelyje šalių narių negalima būtų to padaryti nepakeitus esminių nacionalinės teisės principų. Todėl rekomenduojamos sankcijos gali būti taikomos ir kitose teisės šakose: administracinėje, finansų ar civilinėje teisėje“, - aiškino Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedros vedėjas.

Pagal Eglės Samoškaitės straipsnį, www.delfi.lt

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: