Jei Lietuva laisvai leistų visiems savo piliečiams turėti ir kitą pilietybę, tokių žmonių būtų bent 70 proc., Seime ketvirtadienį pareiškė teisininkas Dainius Žalimas. Anot jo, liberali dvigubos pilietybės tvarka gali kelti grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. Taip pat, jo tvirtinimu, dauguma šalies gyventojų nesutiktų su dvigubos pilietybės įteisinimu, jei žinotų apie neva grėsmingas jo pasekmes.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras ketvirtadienį parlamente apie pilietybę diskutavusiems teisininkams svarstė, jog kartu su savivaldybių tarybų rinkimais 2011-ųjų pradžioje galėtų vykti referendumas Konstitucijai keisti.

Parlamentaro bei daugumos diskusijoje dalyvavusių teisininkų nuomone, dvigubą pilietybę daugeliui piliečių būtų galima įteisinti tik keičiant Konstituciją.

Diskusijoje dalyvavęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Juozas Žilys net siūlė konkrečią pataisą Konstitucijai: „įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę gimimu, gali jos netekti tik jų paties prašymu“.

Anot D. Žalimo, referendume reikėtų leisti ne tik įteisinti pilietybę, bet ir atsiklausti piliečių, ar jie sutinka su dvigubos pilietybės pasekmėmis. Mat esą priėmus J. Žilio pasiūlymą 98 proc. Lietuvos piliečių taptų „potencialūs dvigubi piliečiai“.

„Apklausos rodo, kad lyg ir dauguma žmonių pasisako už dvigubą pilietybę. Bet kai klausi, ar pritartų to pasekmėms, paprastai atsakymai yra neigiami“, – tvirtino D. Žalimas.

Jo nuomone, jei būtų leista turėti dvigubą pilietybę, gali kilti grėsmių šalies saugumui, mat vietos tautinės mažumos taptų užsienio šalių piliečiais.

„Žinome praktiką, kaip greitai Rusija adaptuoja įstatymus savo tikslams, pavyzdžiui, buvo leista visiems Pietų Osetijos piliečiams įgyti Rusijos Federacijos pilietybę. Manau, ji lanksčiai sureaguotų į tokius Lietuvos įstatymus. Ar tikrai mums reikia, kad šalyje gyventų keli šimtai tūkstančių Rusijos, Lenkijos piliečių?“ – svarstė D. Žalimas.

Teisininko nuomone, Lietuvos situacija taptų panaši į Moldovos, kur apie 70 proc. žmonių turi ir Rumunijos pilietybę.

Europos žmogaus teisių teismas nustatė: kadangi Moldovoje dvigubų piliečių yra tiek daug, šalis negali drausti dvigubiems piliečiams būti renkamiems į parlamentą.

Todėl, D. Žalimo nuomone, jei dvigubą pilietybę Lietuva leistų gauti laisvai, jai tektų arba keisti Konstituciją ir leisti kitos valstybės piliečiams tapti parlamentarais bei prezidentu, arba paskelbti, kad šalis atsisako paklusti Europos žmogaus teisių konvencijai.

Jo nuomone, reikėtų iškart riboti šalyje negyvenančių piliečių teises, pavyzdžiui, nustatyti, kad balsuoti Seimo rinkimuose galėtų tik joje gyvenantys žmonės. Tokia tvarka galioja Airijoje, kurios du trečdaliai piliečių yra užsienyje.

„Galime turėti situaciją, kad šalies likimą sprendžia asmenys, kurie su Lietuva susiję tik formaliai“, – tvirtino D. Žalimas.

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Konstitucija dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams įgyti leidžia tik retais, išimtiniais atvejais.

Konstitucijoje yra numatyta, jog šalies parlamentarai privalo būti nesusaistyti priesaika kitai valstybei. Toks reikalavimas galioja ir prezidentui, tačiau į šį postą pretenduojantis žmogus dar turi ir trejus pastaruosius metus gyventi Lietuvoje.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto žiniomis, Europoje dvigubą pilietybę laisvai leidžia penkios šalys: Lenkija, Malta, Suomija, Švedija, Šveicarija.

Andrius Sytas