Antradienį prie derybų stalo sėda Lietuvos premjeras Andrius Kubilius ir "Gazprom" viceprezidentas Aleksandras Medvedevas. Lietuvai reikia pigesnių dujų, Rusijai - pažado, kad Lietuva neskaidys "Lietuvos dujų". Energetikos ministeriją konsultavęs teisininkas Vilius Bernatonis teigia, kad Lietuva eina ambicingu keliu ir vargiai pakeis savo sprendimą.

Lietuva pernai priėmė Gamtinių dujų įstatymo pataisas, pagal kurias bendrovė „Lietuvos dujos“ privalo atiduoti, parduoti ar kitaip perleisti savo valdomus vamzdynus nepriklausomam operatoriui. Rusijos dujų milžinei „Gazprom“, kuriai priklauso 37,1 proc. bendrovės akcijų, tai nenaudinga. Vamzdyno atskyrimas nuo bendrovės reiškia, kad Lietuvai atsiranda galimybė dalį dujų į šalį atsipumpuoti iš kitų šaltinių. Valdydama vamzdynus, įmonė „Lietuvos dujos“ dabar kuo ramiausiai gali tiekti Lietuvai reikalingus 100 proc. dujų (apie 3,3 mlrd. kubinių metrų per metus).

„Lietuvos dujų“ akcininkai jau rašė laiškus Lietuvos parlamentarams, prašydami neįgyvendinti griežčiausių Trečiojo energetinio paketo nuostatų – nuosavybės atskyrimo. Tačiau tą numatantis įstatymas jau priimtas, ir, panašu, Lietuva trauktis neketina.

Vilius Bernatonis, konsultavęs Energetikos ministeriją Trečiojo energetinio paketo įgyvendinimo klausimais, sakė netikįs, kad Lietuva dar gali pakeisti savo sprendimą. Be to, šalis turi pakankamai teisinių priemonių, kad „Lietuvos dujų“ pertvarkymas būtų įvykdytas.

Iki kovo pabaigos "Lietuvos dujos" gali pateikti pasiūlymą, kaip ruošiasi reorganizuoti įmonę, kitaip jos bus reorganizuotos pagal įstatymą. Bendrovė turi perduoti savo vamzdyną, nes trečiasis energetikos paketas numato, kad dujų tiekėjas ir su bendrove susiję asmenys negali kontroliuoti vamzdyno.

Šia direttiva siekiama panaikinti interesų konfliktą arba prielaidas, užtikrinant, kad tiekėjo interesai nedarys neigiamos įtakos perdavimo operatoriaus interesams.

"Kertinė problema yra ta, kad mūsų dujų perdavimo sistema yra sujungta su Baltarusijos, Rusijos, Latvijos sistemomis. Tiekėjas („Lietuvos dujos“), valdantis šią sistemą, yra tuo patenkintas. Įsivaizduokit, jeigu perdavimo sistemos operatorius norėtų sistemą prijungti prie kitos sistemos. O tiekėjui tai neįdomu. O kam, negi dujų trūksta? Čia tiekėjui tik papildomi pinigai, investicijos."

"Dėl to svarbu šito tiekėjo interesus pašalinti, kad jis siektų savo tikslų. Operatorius turės savo tikslus – tiesti dujotiekius, prisijungti prie suskystintų dujų terminalo. Ir jam nereikės galvoti, kiek pelno uždirbs tiekėjas," aiškina teisininkas V.Bernatonis.

Paklaustas, kokių priemonių imsis Valstybė, jeigu "Lietuvos dujos" nepasirinks būdo, kaip atskirti vamzdynus, V.Bernatonis priminė, kad pagal įstatymą, bendrovei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija gali skirti baudą, lygią 10 proc. meninių "Lietuvos dujų" pajamų (bendrovės pajamos 2010 metais siekė 1,75 mlrd. litų).

Į klausimą, ar "Gazprom" grasinimai teismais turi pagrindo, V.Bernatonis atsako, kad bendrovė turi teisę reikalauti kompensuoti nuostolius, tačia teisiškai stiprus kontrargumentas tokiam bendrovės reikalavimui būtų faktas, kad Lietuva vykdanti ES teisės reikalavimus, kurie vienodi visiems Europos Sąjungos šalims. "[M]anau, kad, jeigu valstybė elgsis sąžiningai ir nediskriminuojančiai ir neatliks nereikalingų priešiškų veiksmų, apginsime savo teisinę poziciją," tvirtina teisininkas.

Teisininkas įsitikinęs, kad esant nepriklausomam operatoriui, būtų "daugiau entuziazmo", o tai reikštų ir galimybę pasistatyti dujų saugyklą, ir efektyvesnį tiekimą, todėl direktyvos įgyvendinimas Lietuvai naudingas.

Parengta pagal www.15min.lt informaciją