Prieš porą mėnesių draugė persiuntė man štai tokį elektroninį laišką: „Siūlau fiktyvią santuoką, gal domina? Už santuoką gauni 2000 svarų, gyventi kartu nereikia, metus santuokoje…viskas tvarkoma per advokatą. Jei domina, rašyk.“ Nurodytas ir elektroninio pašto adresas. Minėtą laiškutį draugė man persiuntė juokais, tačiau aš nutariau pasidomėti, ar čia kažkas tokius laiškelius siuntinėdami tiesiog linksminasi, ar gal iš tikrųjų tokią santuoką galima nesunkiai susiorganizuoti.

Apsimečiau vargše, kuri neseniai išsiskyrė su vyru, ir parašiau graudų laišką. Laiške pasiskunčiau, sėdžiu be pinigų ir kad man būtų visai pravartu sudaryti fiktyvią santuoką ir šiek tiek užsidirbti. Tą pačią dieną gavau atsakymą su telefono numeriu, kuriuo buvau paprašyta paskambinti ir man bus atsakyta į visus klausimus, nes jų nemažai buvau pateikusi elektroniniame laiške.

Dalykiškas pokalbis
Telefonu atsiliepusi iš balso maždaug vidutinio amžiaus moteris man pasirodė labai dalykiška. Ji pasiteiravo mano amžiaus (pamelavau, kad 35 m.) ir pasakė, kad dabar man tinkamo kandidato neturinti. Kuria prasme tinkamo? Ji paaiškino, jog reikia, kad kandidatas maždaug atitiktų mano amžių, nes kitaip Registracijos biure gali kilti įtarimas, kad santuoka fiktyvi, ypač jei aš nekalbu angliškai. Pasakiau, kad mano anglų kalba pakenčiama ir pasiteiravau, iš kokios šalies būtų jaunikis. „Dažniausiai iš Turkijos, Bangladešo, Pakistano, rečiau iš Ukrainos ar Rusijos“, – išvardijo moteris. – Be to, mes būtinai patikriname dokumentus, nes yra buvę, kad ateina tiesiai iš gatvės ir tada kyla problemos.“ „O tai kur reikės gyventi? Anglijoj?“ – pasidomėjau.
- Londone.
- O tuoktis reikės Londone ar Lietuvoje?
- Irgi Londone.
- Tai man nieko nereikia daryti, tik atvažiuoti į Registracijos biurą ir viskas?
- Na, prieš tai reikės kelis kartus susitikti, viską aptarti, padaryti nuotraukų, pasibučiuoti apsikabinus, kad atrodytumėte kaip pora.
- O kiek laiko santuoka truks, ar garantuojama, kad tik metus?
- Būna, kai nori 5 metų, bet neapsimoka, nes per metus paprastai gaunama viza ir tada išskiriama. Mes tvarkome per advokatus, sudarome sutartis. Bet būna, kad paskui ir pradeda patikti vienas kitam ir nori kartu gyventi, – pajuokavo pašnekovė.
- O pavardę, ar galėsiu savo pasilikti, ar reikės keisti?
- Nereikės, gausi liudijimą, kad susituokusi, bet pavardę galėsi pasilikti.
- Per kiek laiko galėtumėt surasti man tinkamą? Ir per kiek laiko tos vedybos gali įvykti?
- Praeitą savaitę septynias poras supažindinau, daug yra norinčių. Tai kitą savaitę, manau, jau turėsiu ką nors. O visas procesas trunka maždaug tris mėnesius, ne ilgiau. Be to, jei yra reikalas, dalį pinigų galima sumokėti avansu, bet šiaip būna, kad dalis prieš santuokos registraciją, o kita dalis – po to, kai santuoka jau įregistruota.

Fiktyvių vedybų organizatorė patikino, kad jokių apgaulių čia nėra, nes tiems, kas moka už vedybas, yra svarbu, kad jokių nesklandumų neiškiltų ir jie galėtų gauti vizą.

Po pokalbio man susidarė įspūdis, kad viskas yra kaip smagus nuotykis, už kurį dar galima gauti pinigų.

Fiktyvūs sutuoktiniai – nekalbūs
Iš pirmo žvilgsnio gal tai ir atrodo, kaip smagus nuotykis, tačiau, kai pabandžiau prisikalbinti bent keletą moterų, apie kurias girdėjau, jog yra sudariusios fiktyvias santuokas, nieko nepešiau. Net pažadas, kad jų pavardės ir kitos asmeninės detalės bus nuslėptos, nė vienos nepaskatino pasidalinti savo patirtimi. Tačiau kalbų, kad tas ar dažniau ta yra sudarę fiktyvią santuoką, lietuvių išeivių aplinkoje tikrai netrūksta. Beje, fiktyvios santuokos domina ir greta lietuvių dažnai besidarbuojančius ukrainiečius, rusus ar baltarusius, tačiau juos domina ta prasme, kaip tokią santuoką nusipirkti. Lietuviai šioje situacijoje yra tie, su kuriais pageidaujama tuoktis, kadangi Europos Sąjungai priklausančios šalies piliečio sutuoktiniai gali gauti leidimą gyventi JK.

Pažįstama ukrainietė pasakojo apie vieną savo tautietę, kuri fiktyviai ištekėjo už lietuvio prieš pusantrų metų, bet leidimo gyventi JK vis dar negauna ir nežinia, kiek tai tęsis. Tačiau net ji apie savo fiktyvių vedybų patirtį pasakoti nenorėjo.

„Dabar ji susirūpinusi, kad tą leidimą gautų ir, matyt, bijo, kad jei spauda pradės apie tai kalbėti, viskas gali pasidaryti dar kebliau“, – paaiškino pažįstama ukrainietė.

BBC reportaže – lietuvė
Beje, šiuo metu JK migracijos tarnyba jau atkreipė dėmesį į per pastaruosius metus gana staigiai išaugusį Europos Sąjungos šalims priklausančių piliečių santuokų su piliečiais iš Azijos ar Afrikos skaičių.

JK Vidaus reikalų ministerijos duomenys rodo, jog 2009 m. vedybų tarp ES šalių piliečių bei nelegalių imigrantų išaugo beveik dvigubai ir nemaža jų dalis, kaip įtariama, yra fiktyvios. Tokių santuokų pagausėjimas pastebėtas po to, kai buvo atmestos Britanijos vyriausybės priimtos priemonės, turėjusios pristabdyti nelegalių imigrantų vedybas.

2005 vyriausybės nutarimu užsieniečiai, norintys susituokti JK, turėjo gauti specialų leidimą. Nelegaliai JK gyvenantiems leidimas tuoktis nebūdavo suteikiamas. Tačiau nustačius, kad tokia tvarka pažeidžia žmogaus teises, santuokų su nelegaliais imigrantais skaičius staigiai šoktelėjo aukštyn.

BBC naujienų tarnyba praeitą savaitę parengė reportažą, kuriame buvo akcentuojama, jog fiktyvių vedybų organizatoriai nelegaliems imigrantams už tam tikrą sumą parūpina nuotakas iš Rytų Europos. Reportaže pateiktoje vaizdo medžiagoje, nufilmuotoje viename Registracijos biure, žurnalistų teigimu, už indo ištekanti šviesiaplaukė smulkaus sudėjimo nuotaka buvo lietuvė. Registratūros darbuotojui kilo įtarimas, ar santuoka nėra fiktyvi, kadangi nuotaka beveik nekalbėjo angliškai, o ir jų bendravimas rodė, kad besituokiantys nelabai vienas kitą pažįsta.

BBC reportaže kalbintas imigracijos ministras Phil Woolas pareiškė, kad santuokos sudarymo faktas dar nereiškia, kad tai užtikrina leidimą gyventi šioje šalyje. „Vedybų faktas dar nieko negarantuoja ir viza gali būti neišduota, jei kyla įtarimų, kad santuoka gali būti fiktyvi.“

Prekyba santuoka – ne pokštas
Poras tuokti teisę turinti Lietuvių krikščionių bažnyčios pastorė Vilma Ditkevičius teigia, kad fiktyvios santuokos yra tikrai aktuali problema, nors jai asmeniškai su tuo susidurti ir nėra tekę. „Pas mus kiek kitaip nei, pavyzdžiui, katalikų ar anglikonų bažnyčiose. Aš gerai pažįstu visus savo bažnyčios žmones ir jeigu tuokiasi, tikrai žinau, jog santuoka tikra.“

Jau dešimt metų Lietuvių krikščionių bažnyčiai vadovaujančios pastorės nuomone, prekyba santuoka yra visiškai nepateisinamas dalykas ir tai turi savo pasekmes. „Be to, tai rodo, kad santuokos vertė šiandien yra labai žemame lygmenyje, žmonės mažai supranta, kiek tai yra reikšminga jų gyvenime.“
Ji sako girdėjusi nemažai kalbų apie fiktyvias santuokas. „Teko girdėti, kad būna ir grasinimų. Fiktyvi santuoka gali tapti rimta problema, nes būna, jog tas, su kuriuo susituokta, nori fiktyvią santuoką paversti realia. Čia ne pokštas“, – įsitikinusi V. Ditkevičius.
Nusikaltėlių valdomas suktukas

Lietuvių katalikų bažnyčios Londone kunigas Petras Tverijonas sako, kad jo praktikoje tokių atvejų, kai ateina Lietuvos pilietis prašyti santuokos su asmeniu, kuris neturi leidimo gyventi JK, pasitaiko, tačiau kadangi bažnyčioje tuoktis norinti pora turi gauti leidimą iš Registracijos biuro (Register Office), teisiniai santuokos aspektai nėra jo atsakomybė. P. Tverijonas sako, jog iki 2005 m. leidimą gauti buvo labai paprasta, bet vėliau ta procedūra gerokai pasunkėjo.

Kun. P. Tverijonas įsitikinęs, kad jei atsirastų spraga, kuria pasinaudojus būtų galima legalizuoti savo statusą Britanijoje, daugybė teisės čia gyventi neturinčių žmonių ta spraga pasinaudotų. Jis neatmeta galimybės, kad žmonės tokiu atveju pasinaudotų ir bažnytine santuoka. „Tikėjimas yra vienas dalykas, kitas, kai žmogus sprendžia savo gyvenimiškus klausimus. Jei žmogus JK gyveno ilgai ir dėl kokių nors priežasčių nebeteko leidimo čia gyventi, suprantama, kad visais būdais ieškos, kaip čia pasilikti. Ir negali sakyti, kad jie blogiečiai, tereikia prisiminti mūsų tautiečius, kurie vos prieš penkis metus buvo panašioje situacijoje.“

Na, o tuos, kas tuokiasi už pinigus, kun. P. Tverijonas vertina neigiamai tiek moraline prasme, tiek dėl to, kad žmonės, dažnai to nenujausdami įkliūna, į pinkles. „Kiek man yra tekę susitikti su tokiais žmonėmis, vyrais ar moterimis, paaiškėja, kad taip jie įkliūna į mafijinės struktūros tinklą ir turi bėdų. Santuoka už pinigus yra įstatymo pažeidimas ir tokią santuoką sudaręs žmogus gali būti lengvai įbauginamas, jis bijo kreiptis į policiją, kas beatsitiktų. Tie dalykai yra susiję su nusikaltėlių pasauliu, ir noras lengvai užsidirbti pinigų įsuka žmogų į nusikaltėlių valdomą suktuką. Nėra taip gražu ir paprasta, kaip atrodo, tai visom prasmėm gana pavojingas žaidimas.“

Santuoką galima nuslėpti?
Lietuvos ambasados Londone konsulinio skyriaus specialistas Giedrius Tamošauskas teigia, kad įstatymai numato, jog kiekvienas Lietuvos pilietis apie bet kurį pasikeitimą jo civilinėje būklėje – santuoką, vaikų gimimą, mirtį privalo pranešti Lietuvos institucijoms, tad ir užsienyje sudarytos santuokos turi būti registruojamos. Tačiau pripažįsta, kad tokių galimybių, t. y. priversti žmones tai daryti, konsulinis skyrius neturi. „Tai piliečio pareiga. Beje, dauguma žmonių to nepadaro tiesiog dėl nežinojimo. Jie mano, kad jei turi JK ar kur kitur išduotą, pavyzdžiui, santuokos dokumentą, to pakanka.“

Pareigūnas sutinka, kad šiuo metu, kai pasuose nebedamos žymos apie santuoką, ištuoką, vaikus, gyvenamąją vietą, tautybę ir pan. ir jei pats pilietis apie tai nepraneša Lietuvos institucijoms, tokias trumpalaikes santuokas – ištuokas užsienyje įmanoma nuslėpti. „Tačiau yra turtiniai interesai – bendra jungtinė nuosavybė, jei turtas užgyventas santuokos metu. Net jei sutuoktiniai gyvena atskirai, turtas yra bendras ir vienas iš sutuoktinių gali juo disponuoti. Gali iškilti problemų ir tuo atveju, jei fiktyvios santuokos dalyviai savo gyvenime turi kitą partnerį ir, pavyzdžiui, gimsta vaikas – tai gali gerokai komplikuoti abiejų gyvenimą“, – sako G. Tamašauskas.

Oficialių duomenų apie su lietuviais sudarytas fiktyvias santuokas LR ambasados konsulinis skyrius neturi. „Žinome, kad tokių dalykų pasitaiko, bet kaip nors padaryti įtaką tam procesui, priemonių ir galimybių neturime. Tačiau visais atvejais rekomenduojame civilinės būklės pasikeitimus užregistruoti ambasadoje“, – pabrėžė G. Tamašauskas.

Zita Čepaitė