Komercinės televizijos atsisakė rodyti Lietuvos gėjų lygos sukurtą vaizdo klipą, kurio autoriai teigia siekiantys keisti neigiamą visuomenės požiūrį į seksualines mažumas.

Šis filmukas yra kampanijos “Keisk”, kuria žmonės kviečiami pažinti LGBT asmenis (lesbietes, gėjus, biseksualus, transseksualus), pažvelgus į pasaulį jų akimis, dalis. 1.45 min. trukmės klipo pradžioje nurodyta, kad jis skirtas Ramintos (prieš mėnesį Vilniaus gatvėje mirtinai sužalotos LGL darbuotojos Ramintos Biziulevičiūtės) atminimui.

Toliau minimos visuomenės nuostatos apie seksualines mažumas: „Man nepriimtinas jų gyvenimo būdas“, „Jie tik nori dėmesio“, „Tai negali būti meilė“, „Kaip tai paaiškinti vaikams?“, „Kaip galima tai vadinti šeima?“, „Kaip normalūs žmonės gali juos palaikyti?“

Autoriai į šiuos klausimus atsako LGBT žmonių ir jiems prijaučiančiųjų vaizdais: žmonės žaidžia kauliukais, vyrukų pora demonstruoja vienas kitam šiltus jausmus, dvi merginos eina gatve susikibusios rankomis. „Žmogus yra žmogus, šeima yra šeima“, – apibendrinama klipe ir galiausiai pateikiama šiek tiek statistikos.

„Eurobarometro“ apklausos duomenimis, tik 12 proc. Lietuvos gyventojų teigia pažįstantys bent vieną gėjų, lesbietę ar biseksualų asmenį, vos 3 proc. – translytį žmogų. „Likę 88 proc. taip pat pažįsta, tik to nežino“, – tvirtina filmuko autoriai ir pažymi, kad LGBT asmenų diskriminacija gali paveikti kiekvieno artimuosius. Kartu žiūrovai kviečiami pasirašyti peticiją, kuria reiškiama parama LGBT žmonių teisių užtikrinimui ir įtvirtinimui Lietuvoje.

Klipo transliacijai LGL surengė viešuosius pirkimus. Praėjusią savaitę „Lietuvos ryto televizija“ nurodė, kad pirmiausia reikėtų „nukirpti pabaigą“. LNK visai neatsakė, o TV3 antradienį gautame laiške pasiūlė pirmiausia kreiptis konsultacijos į žurnalistų etikos inspektorę.

Lietuvos gėjų lygos vadovo Vladimiro Simonko manymu, tai tolygu cenzūrai ir vyksta ne pirmą kartą. Panaši situacija buvo susiklosčiusi pernai, kai LRT televizija sutiko transliuoti apie „Baltic Pride“ eitynes informuojančius filmukus tik vėlai vakare kaip esą nepilnamečiams neigiamą poveikį darančią informaciją. Žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamžickienės sprendimas buvo palankus transliuotojui.

„Nežinau, ką kaltinti, – televizijas ar įstatymą? – pečiais gūžčiojo V.Simonko. – 2010 metais priimtą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, taikomą jau ne pirmą kartą, kritikavo „Amnesty International“, „Human Right Watch“, „ILGA-Europe“ (seksualinių mažumų teises ginanti organizacija, – red. past.). Teko girdėti tarptautiniuose renginiuose, kad ta įstatymo nuostata negyva, bet, kai reikia, vis tiek puikiai pritaikoma.

Šitas įstatymas beveik atitinka Putino įstatymo nuostatas, kritikuojamas visame pasaulyje. Kaip gali Europos Sąjungoje galioti nuostata, dėl kuriuos visi kritikuoja Rusiją? Tai yra lyg Trojos arklys, galintis sudaryti precedentą, kai savaime taps suprantama, jog pozityviai kalbėti apie homoseksualumą galima tik po vidurnakčio. Gal dar į kalėjimą mus pasodins už pozityvią informaciją?

Man, kaip europiečiui, liūdna ir kelia didelį nerimą, kad tokie dalykai daromi atseit demokratinėje šalyje. Valdininkai pasyviai stebi susiklosčiusią situaciją.”

Anot V.Simonko, taip galvoti verčia ne vien televizijų filtro nepraėję du klipai, bet ir prieš kelis mėnesius kilęs triukšmas, kai buvo nustota pardavinėti vaikų literatūros specialistės Neringos Dangvydės parašytą pasakų knygą „Gintarinė širdis“, kurioje pasakojama apie visuomenės paribiuose esančias grupes, įskaitant tos pačios lyties poras.

Klipas, kurį atsisakė rodyti Lietuvos komercinės televizijos: