„The Guardian“: lietuvių pamėgtą Wisbechą valdo baimė ir pyktis 

Labai dažnai dėl krizės poveikio Didžiosios Britanijos Cambridgeshire'o grafystėje esančiam Wisbechui, kuriame gyvena didelė lietuvių bendruomenė, kaltinami imigrantai, nors iš tiesų sunkiu ekonominiu metu būtent jie padėjo atgaivinti miesto centrą. Britų dienraščio „The Guardian“ žurnalistas pasidomėjo, kaip lietuviams gyvenasi šiame mieste.

Pirmas tautietis, su kuriuo bendravo žurnalistas, buvo savo vardo nenorėjęs skelbti lietuvis, kuris Wisbeche gyvena jau beveik aštuonerius metus. „Jo anglų kalba vis dar prastoka. Jo veido oda išduoda, kad jis ilgai būna lauke. Po akimi matosi mėlynė. Jis papasakojo, kad praėjusią naktį praleido prieglaudoje benamiams. Šiandien jis atėjo į vietinį centrą „Rosmini Centre“ patarimo ir maisto“, – rašo straipsnio autorius.

Anot lietuvio, kai jis tik atvyko į Wisbechą, darbo buvo daug: iš pradžių jis dirbo laukuose ir skynė narcizus. Už dėžę narcizų, kurioje būdavo šimtas ryšulėlių, mokėdavo pusšešto svaro. Kartais tiek pavykdavo surinkti per pusvalandį. Lietuvis gyveno su drauge name, kuriuo dalijosi su kitais žmonėmis, ir siuntė pinigų savo dukrai į Lietuvą. Vėliau dirbo fabrikuose. Taip ir gyveno, kol prieš pusmetį jį sumušė tautiečiai ir sulaužė jam keturis šonkaulius.

„Jie buvo girti“, – sakė lietuvis. Nežinodamas, kad jam priklauso pašalpos, vyras gyveno iš draugų pagalbos. Vėliau jis išsiskyrė su savo drauge ir gyvenimas ėmė ristis žemyn. Jis jau beveik priprato prie poreikio kasdien ieškoti vietos nakvynės namuose.

Anglija.lt

Anglija.lt naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti be raštiško "Anglija.lt Ltd." sutikimo draudžiama.

Labai dažnai dėl krizės poveikio Didžiosios Britanijos Cambridgeshire'o grafystėje esančiam Wisbechui, kuriame gyvena didelė lietuvių bendruomenė, kaltinami imigrantai, nors iš tiesų sunkiu ekonominiu metu būtent jie padėjo atgaivinti miesto centrą. Britų dienraščio „The Guardian“ žurnalistas pasidomėjo, kaip lietuviams gyvenasi šiame mieste.

Pirmas tautietis, su kuriuo bendravo žurnalistas, buvo savo vardo nenorėjęs skelbti lietuvis, kuris Wisbeche gyvena jau beveik aštuonerius metus. „Jo anglų kalba vis dar prastoka. Jo veido oda išduoda, kad jis ilgai būna lauke. Po akimi matosi mėlynė. Jis papasakojo, kad praėjusią naktį praleido prieglaudoje benamiams. Šiandien jis atėjo į vietinį centrą „Rosmini Centre“ patarimo ir maisto“, – rašo straipsnio autorius.

Anot lietuvio, kai jis tik atvyko į Wisbechą, darbo buvo daug: iš pradžių jis dirbo laukuose ir skynė narcizus. Už dėžę narcizų, kurioje būdavo šimtas ryšulėlių, mokėdavo pusšešto svaro. Kartais tiek pavykdavo surinkti per pusvalandį. Lietuvis gyveno su drauge name, kuriuo dalijosi su kitais žmonėmis, ir siuntė pinigų savo dukrai į Lietuvą. Vėliau dirbo fabrikuose. Taip ir gyveno, kol prieš pusmetį jį sumušė tautiečiai ir sulaužė jam keturis šonkaulius.

„Jie buvo girti“, – sakė lietuvis. Nežinodamas, kad jam priklauso pašalpos, vyras gyveno iš draugų pagalbos. Vėliau jis išsiskyrė su savo drauge ir gyvenimas ėmė ristis žemyn. Jis jau beveik priprato prie poreikio kasdien ieškoti vietos nakvynės namuose.

 (Komentarų: 14)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: