Trečdalis Lietuvos verslininkų yra davę kyšį - Anglija.lt
 

Trečdalis Lietuvos verslininkų yra davę kyšį 

Tarptautinės antikorupcijos dieną „Transparency International“ (TI) paskelbė 2008 m. kyšininkavimo užsienyje indeksą (KUI). Nuo 1999 m. KUI matuoja ekonomiškai įtakingiausių ir daugiausiai eksportuojančių bei investuojančių pasaulio valstybių kompanijų kyšininkavimo mastus užsienyje. 2008 m. TI KUI rezultatai byloja, kad valstybės turėtų skirti daugiau dėmesio kyšininkavimui šalies viduje ir užsienyje pažaboti, o verslo įmonės – laikytis aukštesnių antikorupcinių veiklos standartų.

Tyrimo metu „Gallup International“ apklausė 26 šalių, pirmaujančių pagal importą ir tiesioginių užsienio investicijų srautą ir kartu atspindinčių 54 proc. pasaulio importo bei tiesioginių užsienio investicijų, verslo lyderius. Verslininkų buvo prašoma įvertinti užsienio valstybių kompanijų, investuojančių jų šalyse, kyšininkavimo tikimybę bei pramonės sektorius, kuriose kyšininkavimo tikimybė yra didžiausia. Iš viso tyrime dalyvavo 2 742 verslo lyderiai.

Iš 22 vertintų valstybių labiausiai užsienio valstybių tarnautojams, politikams bei politinėms partijoms yra linkę duoti kyšį Rusijos (5,9 balai), Kinijos (6,5 balai) ir Meksikos (6,6 balai) verslininkai, kai 0 reiškia absoliučiai korumpuotą verslo praktiką užsienyje, o 10 – labai skaidrią verslo praktiką. Mažiausiai užsienio valstybių tarnautojams, politikams bei politinėms partijoms yra linkę duoti kyšį Belgijos (8,8 balai), Kanados (8,8 balai) ir Nyderlandų (8,7 balai) verslo atstovai.

2008 m. TI KUI taip pat atskleidžia ekonominės veiklos rūšis, kuriose yra didžiausia „mažosios“ bei „didžiosios“ korupcijos tikimybė. „Mažosios“ korupcijos, papirkinėjant žemesnio rango valstybės tarnautojus ir pareigūnus, apraiškos yra labiausiai tikėtinos statybos (5,2 balai), nekilnojamo turto (5,7 balai), naftos ir dujų (5,9 balai), sunkiosios pramonės (6 balai) bei kasybos (6 balai) sektoriuose, o mažiausiai – finansų ir bankininkystės (7,1 balai), žuvininkystės (7,1 balai) informacinių technologijų (7 balai), lengvosios pramonės (6,9 balai) bei žemės ūkio (6,9 balai) srityse.

Panašiai išsidėsto ir „didžiosios“ korupcijos, papirkinėjant politikus bei politines partijas, pramonės sektoriuose rezultatai. Anot TI KUI 2008, statybos (5,6 balai), naftos ir dujų (5,7 balai), kasybos (5,8 balai) ir nekilnojamo turto (5,9 balai) sektoriuose „didžiosios“ korupcijos tikimybė yra didžiausia, o lengvosios pramonės (7,2 balai), žuvininkystės (7,1 balai) bei žemės ūkio (7,1 balai) sektoriuose – mažiausia.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. Lietuvoje daugiausiai investavo Lenkijos, Švedijos, Danijos, Rusijos bei Vokietijos kompanijos. Ekonominės veiklos rūšys, į kurias daugiausiai buvo investuojama, yra apdirbamoji pramonė, naftos ir chemijos produktų gamyba bei finansinis tarpininkavimas.

2007 m. Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, kyšininkavimas ir naudojimasis pažintimis yra plačiai paplitusios praktikos tarp verslininkų Lietuvoje. 33 proc. Lietuvos verslininkų pripažįsta, kad per pastaruosius penkerius metus yra davę kyšį. 27 proc. sako yra kada nors pasinaudoję pažintimis, siekdami greitesnio ir kokybiškesnio siekiamos paslaugos atlikimo.

Lietuvos kompanijų kyšininkavimo praktika užsienyje šiame tyrime nebuvo vertinama. „Transparency International“ Lietuvos skyrius primena, kad Lietuvos verslininkų kyšininkavimas užsienyje yra kriminalizuotas. 2006 m. Lietuva ratifikavo Jungtinių tautų organizacijos Konvenciją prieš korupciją. 16 Konvencijos straipsnis numato, kad kyšio davimas užsienio valstybės pareigūnui yra laikomas baudžiamuoju nusikaltimu.

2008 m. laikotarpiu Lietuvos kompanijos daugiausiai investavo Latvijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Ukrainoje ir Estijoje. Lietuvos verslininkai labiausiai investavo į nekilnojamojo turto, apdirbamosios pramonės, finansinio tarpininkavimo sektorius.

Tarptautinės antikorupcijos dieną „Transparency International“ (TI) paskelbė 2008 m. kyšininkavimo užsienyje indeksą (KUI). Nuo 1999 m. KUI matuoja ekonomiškai įtakingiausių ir daugiausiai eksportuojančių bei investuojančių pasaulio valstybių kompanijų kyšininkavimo mastus užsienyje. 2008 m. TI KUI rezultatai byloja, kad valstybės turėtų skirti daugiau dėmesio kyšininkavimui šalies viduje ir užsienyje pažaboti, o verslo įmonės – laikytis aukštesnių antikorupcinių veiklos standartų.

Tyrimo metu „Gallup International“ apklausė 26 šalių, pirmaujančių pagal importą ir tiesioginių užsienio investicijų srautą ir kartu atspindinčių 54 proc. pasaulio importo bei tiesioginių užsienio investicijų, verslo lyderius. Verslininkų buvo prašoma įvertinti užsienio valstybių kompanijų, investuojančių jų šalyse, kyšininkavimo tikimybę bei pramonės sektorius, kuriose kyšininkavimo tikimybė yra didžiausia. Iš viso tyrime dalyvavo 2 742 verslo lyderiai.

Iš 22 vertintų valstybių labiausiai užsienio valstybių tarnautojams, politikams bei politinėms partijoms yra linkę duoti kyšį Rusijos (5,9 balai), Kinijos (6,5 balai) ir Meksikos (6,6 balai) verslininkai, kai 0 reiškia absoliučiai korumpuotą verslo praktiką užsienyje, o 10 – labai skaidrią verslo praktiką. Mažiausiai užsienio valstybių tarnautojams, politikams bei politinėms partijoms yra linkę duoti kyšį Belgijos (8,8 balai), Kanados (8,8 balai) ir Nyderlandų (8,7 balai) verslo atstovai.

2008 m. TI KUI taip pat atskleidžia ekonominės veiklos rūšis, kuriose yra didžiausia „mažosios“ bei „didžiosios“ korupcijos tikimybė. „Mažosios“ korupcijos, papirkinėjant žemesnio rango valstybės tarnautojus ir pareigūnus, apraiškos yra labiausiai tikėtinos statybos (5,2 balai), nekilnojamo turto (5,7 balai), naftos ir dujų (5,9 balai), sunkiosios pramonės (6 balai) bei kasybos (6 balai) sektoriuose, o mažiausiai – finansų ir bankininkystės (7,1 balai), žuvininkystės (7,1 balai) informacinių technologijų (7 balai), lengvosios pramonės (6,9 balai) bei žemės ūkio (6,9 balai) srityse.

Panašiai išsidėsto ir „didžiosios“ korupcijos, papirkinėjant politikus bei politines partijas, pramonės sektoriuose rezultatai. Anot TI KUI 2008, statybos (5,6 balai), naftos ir dujų (5,7 balai), kasybos (5,8 balai) ir nekilnojamo turto (5,9 balai) sektoriuose „didžiosios“ korupcijos tikimybė yra didžiausia, o lengvosios pramonės (7,2 balai), žuvininkystės (7,1 balai) bei žemės ūkio (7,1 balai) sektoriuose – mažiausia.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. Lietuvoje daugiausiai investavo Lenkijos, Švedijos, Danijos, Rusijos bei Vokietijos kompanijos. Ekonominės veiklos rūšys, į kurias daugiausiai buvo investuojama, yra apdirbamoji pramonė, naftos ir chemijos produktų gamyba bei finansinis tarpininkavimas.

2007 m. Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, kyšininkavimas ir naudojimasis pažintimis yra plačiai paplitusios praktikos tarp verslininkų Lietuvoje. 33 proc. Lietuvos verslininkų pripažįsta, kad per pastaruosius penkerius metus yra davę kyšį. 27 proc. sako yra kada nors pasinaudoję pažintimis, siekdami greitesnio ir kokybiškesnio siekiamos paslaugos atlikimo.

Lietuvos kompanijų kyšininkavimo praktika užsienyje šiame tyrime nebuvo vertinama. „Transparency International“ Lietuvos skyrius primena, kad Lietuvos verslininkų kyšininkavimas užsienyje yra kriminalizuotas. 2006 m. Lietuva ratifikavo Jungtinių tautų organizacijos Konvenciją prieš korupciją. 16 Konvencijos straipsnis numato, kad kyšio davimas užsienio valstybės pareigūnui yra laikomas baudžiamuoju nusikaltimu.

2008 m. laikotarpiu Lietuvos kompanijos daugiausiai investavo Latvijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Ukrainoje ir Estijoje. Lietuvos verslininkai labiausiai investavo į nekilnojamojo turto, apdirbamosios pramonės, finansinio tarpininkavimo sektorius.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: