Kaip praėjo trečiasis "Kviečiu jus vakarienei" vakaras pas golfo klubo darbuotoją iš Šiaurės Vakarų Londono Danguolę, sužinosite šiame straipsnyje.

Nuotraukas iš Danguolės vakarienės galite peržiūrėti Anglija.lt nuotraukų galerijoje, paspaudę čia...

Vaizdo įrašą su vakarienės akimirkomis rasite svetainėje "Youtube" adresu: http://www.youtube.com/anglijaLT

Žemiau - mūsų atstovės įspūdžiai iš pirmosios vakarienės

Estetiška Danguolės vakarienė

Danguolės meniu:

Užkandis – vištienos vyniotinis su morkų ir vaisių garnyru
Pagrindinis patiekalas – orkaitėje kepta ėriuko sprandinė su daržovėmis
Desertas – medaus tortas

Nusigauti į Šiaurės vakarus praeitą savaitgalį buvo keblu – Metropolitano linija nevažinėjo, o tie, kas į tą pusę judėjo mašinomis, įstrigo kamščiuose. Kadangi naudojuosi tegu ir nelabai patikimu viešuoju transportu, į Harrow on the Hills atvykau pirmoji. Tačiau vėliau nei planavau – ištįsusi kelionė „suėdė“ tą papildomą pusvalandį, per kurį ketinau apžiūrėti ant kalvos įsikūrusį miestelį, išgarsėjusį dėl to, kad čia esančią privačią berniukų mokyklą baigė visiems gerai žinomas Britanijos premjeras Winstonas Churchillis. Be to, šią vietą prieš keletą šimtmečių buvo pamėgęs poetas romantikas lordas Baironas, o ir šiandien čia daugelis atvyksta pasigrožėti nuo kalvos atsiveriančiais Londono vaizdais. Deja, šią romantiškąją dalį teko atidėti ateičiai ir skubiai ieškoti vakarienės vietos.

Vakaro šeimininkė Danguolė buvo visapusiškai pasiruošusi svečių priėmimui. Ji nė kiek nesijaudino, net prisipažino, kad laukdama, kol pasirodys pirmieji lankytojai, šiek tiek nuobodžiavo. Buvo matyti, kad ji moka ir mėgsta priimti svečius.
Beje, po pirmųjų vakarienių pagavau azartą ir pakeliui mintyse imu spėlioti, kokią atmosferą sukurs vakarienės šeimininkė. Pradedu nujausti, kad svečių priėmimo būdas yra glaudžiai susijęs su šeimininkės charakteriu, pomėgiais ir gyvenimo būdu. Spėjau, kad Danguolės vakarienė bus estetiška. Ir neapsirikau! Stalo puošyba ir patiekalų išvaizda buvo atatinkamai suderinti.

Meninę vakarienės dvasią pastebėjo ir kitos dalyvės. Rima sakė, kad vos įėjusi ir pamačiusi aksomines vyšninės spalvos užuolaidas, senovines kėdes ir trikojį su fotokamera (tai mūsų fotografo aparatūra), ji pasijuto lyg fotografijos studijoje. Kita viešnia atkreipė dėmesį į baltą, iškilmingai nuteikiančią staltiesę. Danguolė prisipažino, jog prieš tai stalą buvo uždengusi juodai, bet išdėliojusi indus pamatė, kad nesiderina, ir pakeitė į baltą.

Maistas irgi buvo patiektas taip, kad atsiskleistų natūrali kiekvieno produkto spalva. Na, ir skonis, savaime suprantama. Kadangi, kaip sako auksinė taisyklė, dėl skonio nesiginčijama, paliksime tai kiekvienos vakarienės dalyvės teismui.
Smagu pastebėti, kad iki tolei būdamos visiškai nepažįstamos, kartu vakarieniaudamos pamažėl susidraugavome. Šį kartą išsipasakojome savo pirmuosius išeiviškus nuotykius, kai dėl nežinojimo ar nesusigaudymo svetimoje aplinkoje atsidurdavome juokingose situacijose. Tokiais dalykais viešai nesigiriama. Jais paprastai dalijamasi saviškių kompanijoje, kur vieni kitais pasitiki ir nebijo, jog bus pašiepti ar suniekinti.

Šiame etape liko dar viena vakarienė. Šį kartą į svečius kvies bene paslaptingiausia projekto dalyvė. Kažkodėl man atrodo, kad jos vakarienė bus egzotiška. Gal teks paragauti, ko iki šiolei burnoj neturėjau?