Iki euro įvedimo likus mažiau nei mėnesiui, nerimas mažėja, pati nauja valiuta vertinama palankiau nei vasarą, o įmonės ir gyventojai geriau jai pasirengę. Tačiau problema išlieka didžiulis grynųjų kiekis rinkoje. Ką su jais daryti, patarimo žmonės klausia ir dvasininkų.

Prieškalėdiniai rūpesčiai šiemet persipina su artėjančiu euro įvedimu. Jis – po 22-jų dienų. Tačiau tai, kad pagaliau nustojo stiprėti žmonių baimės dėl ateities, ekspertai labiau sieja su vidutinės algos ūgtelėjimu ir nedarbo mažėjimu. Net vartojimas dabar auga labiau nei gyventojų pajamos.

Vis dėlto indėlį į ramybę įnešęs ir euras. Mat, kuo jis artyn, tuo daugiau žmonių labiau apie jį žino. 8 iš 10 sako, kad jau yra gerai informuoti. Tiesa, ekspertai pastebi, kad kai kurie gyventojai pernelyg skuba – keičia litus į eurus dabar, nors už tai reikia mokėti. Itin uolūs nepatiklūs senoliai.

„Teko tiesiog girdėti netgi su dvasininkais bendraujant, kad netgi jų klausia, ką dabar daryti su turimais litais. Nesiryžta savo pinigų keisti vietiniam pašte arba banko skyriuje, važiuoja į artimesnį, didesnį miestą, nes jis nenori parodyti, nenori, kad kiti sužinotų, kiek jisai turi vis tik tai tų grynųjų pinigų.“, – pasakojo SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Pagal tai, kad auga indėlių sumos bankuose, ekspertai mano, kad taip mažinama kojinėse laikomų pinigų. Tačiau taip pat matoma, kad dalis litus išsikeitusiųjų į eurus toliau juos pasideda grynaisiais ne finansų institucijose. Palyginti su rugpjūčiu, grynųjų kiekis dabar sumažėjęs 26 proc.

„Šiuo metu 2,5 mlrd. eurų cirkuliuoja mūsų rinkoje. Mes manome, kad pas mus bus panašiai kaip pas latvius – sumažėjimas bus apie 49–40 proc. Bet kokia yra žinia – kad ir mažėjimas yra didžiulis, tačiau vis tiek grynųjų pinigų mes turėsime dvigubai daugiau negu latviai“, – dėstė „Swedbanko“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Orinta Žvirzdinė.

Apklausa rodo, kad dauguma verslininkų pagaliau ėmėsi su euru susijusių realių darbų, bet juos tebeignoruoja 7 proc. įmonių. 2 proc. bendrovių sako, kad išvis neturi reikiamos informacijos.

„Tai yra įmonės, kurios didžiąja dalimi yra mažos ir kurios savo veikloje naudoja pagrinde grynuosius pinigus. Tiek gauna grynuosius iš savo klientų, tiek ir atsiskaito su tiekėjais grynaisiais pinigais“, – pastebėjo „Swedbanko“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Dainius Vilčinskas.

Nors jau neliko galimybės užsisakytus eurus gauti tiesiai į įmonę, verslas raginamas vis tiek jų užsiprašyti ir atsiimti banko skyriuose. Dalis verslininkų, kad turėtų grąžos, litus į eurus gali pasikeisti bankomatuose.

Gruodžio 31 dieną visus pavedimus raginama atlikti iki vidurdienio, taip pat ir susimokėti mokesčius, o vidurnakčiui turėti šiek tiek grynųjų, nes gali būti elektroninių mokėjimų sutrikimų. Naujuosius sutiksiantiems ne Lietuvoje, reikia turėti omenyje laiko juostų skirtumą.