Pirmadienį Antakalnio kapinėse turėtų prasidėti trečdalį milijono litų kainuosiančios šalies vadovų amžino poilsio vietų statybos.

19 laidojimo vietų, medžių alėja ir akmeninių trinkelių takai turėtų atsirasti iki gruodžio 1 dienos.

Kultūros ministerija valstybės vadovų laidojimo vietai sostinės Antakalnio kapinėse sutvarkyti iš savo biudžeto šiemet atriekė 365 tūkst. litų. Darbus organizuoti pavesta miesto savivaldybei. Šios skelbtą konkursą laimėjo bendrovė „Užupio statyba“.

„Įgyvendinat šį projektą konkurso nugalėtoja “Užupio statyba" privalo parengti ir suderinti techninį projektą bei atlikti darbus: valstybės vadovų laidojimo vietos numatytos tarp Sausio 13-osios memorialo ir Nepriklausomybės Akto signatarų palaidojimo kvartalo. Iš viso numatyta įrengti 19 palaidojimo vietų. Tarp kapaviečių siūloma žalia juosta medžiams pasodinti. Alėjos centre suprojektuota renginių vieta. Visi darbai privalo būti atlikti iki 2012 m. gruodžio 1 d.“, – teigė Vilniaus savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Mikalauskienė.

Pasak „Vilniaus dienos“, tikėtasi, kad konkurso nugalėtojas bus aiškus jau balandžio viduryje, o vasarą prasidės ir realūs darbai. Deja, statybininkai į Antakalnio kapines atkeliauti suskubo tik paskutinį vasaros mėnesį. „Užupio statybos“ direktorė Lucija Lukaševičienė tvirtino, kad įmonė darbus būtų galėjusi pradėti ir ankščiau, tačiau laukė, kol bus galutinai paruoštas ir suderintas projektas.

„Dabar, kai jau viskas yra, žinoma, pradėsime darbus. Tai darysime jau šią savaitę. Stengsimės viską padaryti kuo geriau ir kuo gražiau“, – tikino pašnekovė.

Prezidentų laidojimo vietas siūloma įrengti abiejose alėjos pusėse. Šioje vietoje dabar ilsisi vienintelis prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas.

Pagal architekto Tado Balčiūno parengtą projektą kiekviena iš 19 kapaviečių užims puspenkto metro. Pats architektas dienraščiui teigė, kad vietų skaičių nulėmė ne kokie nors specialūs skaičiavimai, o pati aplinka.

„Kadangi turime konkretaus ploto vietą, kitaip daryti nebūtų logiška. Ten telpa kaip tik 19 laidojimo vietų, mažiau daryti neapsimokėtų, o daugiau negalėtume, nes vietos trūktų“, – kalbėjo T.Balčiūnas.

Pasak architekto, galutiniame projekto variante atsisakyta šviestuvų. Nors iš pradžių svarstyta, kad link kapaviečių vedantis takelis turėtų būti apšviestas, vėliau nuspręsta, kad lietuviškų kapinių tradicijai tai nebūdinga.

„Gal tai ir gražu būtų. Ir užsienyje tokių pavyzdžių yra, tačiau Lietuvai tai svetima. Todėl nusprendėme atsisakyti“, – dėstė T.Balčiūnas.

Nors projektas jau baigtas, vis dar svarstoma, kokie medžiai ir koks akmuo turėtų puošti laidojimo vietų aplinką.

„Medžiai turėtų būti 3–4 m aukščio, kad vieta iškart atrodytų gražiai. Manau, kad juos sodins, kai viskas bus padaryta. Tad lieka išsirinkti. Gal tai bus klevai, gal ir ąžuoliukai.

Reikės dar pasvarstyti. Kaip ir su akmenimis. Be jokios abejonės, tai turėtų būti brangus akmuo, kokybiškas granitas. Bet yra siūlymų dėti akmenį “su dvasia„, pavyzdžiui, seno miesto grindinio granitines trinkeles“, – svarstė T.Balčiūnas.