Antradienį paskelbtoje Europos Sąjungos ataskaitoje rašoma, kad nepaisant intensyvios imigracijos iš naujųjų ES narių Rytų Europoje, naujieji atvykėliai neturėjo jokios neigiamos įtakos darbo perspektyvoms ar užmokesčiui Vakarų šalyse, rašo „International Herald Tribune“.

Dėl to tos valstybės, kurios vis dar riboja darbo galimybes imigrantams iš Rytų Europos, turėtų, pasak Europos Komisijos, atlaisvinti egzistuojančius limitus. Ataskaita iš esmės daro išvadą, kad Vakarų Europoje egzistavęs nerimas dėl „Lenko santechniko“ yra visiškai nepagrįstas.

Iš tikrųjų, anot ataskaitos, migracija „smarkiai prisideda prie bendro ekonominio augimo ir įdarbinimo plėtros visoje ES“. Dokumente taip pat minima, kad kai kurios Rytų Europos valstybės patiria talentų netektį, nes nemažai protingų ir išsilavinusių žmonių emigruoja į Vakarus. Be to, Rytų Europoje dėl to kyla socialinių problemų. Pavyzdžiui, Lenkijoje žmonės kalba apie „ES našlaitį“ arba vaiką, kurį turi auginti seneliai arba kiti giminaičiai, nes tėvai darbuojasi Vakaruose.

10 naujų narių priėmimas 2004 metais bei vėlesnis Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimas 2007 metais sukėlė nuogąstavimų, kad užsienio darbuotojai atims vietinių darbo vietas ir sukels socialines įtampas.

Nuo didžiosios plėtros prieš daugiau nei keturis metus, Rytų Europos piliečių, gyvenančių Vakarų Europoje, skaičius išaugo apie 1,1 milijoną. Dabar jis siekia apie 2 milijonus ir sudaro labai nedidelę tų šalių populiacijos dalį.

Dauguma turtingųjų Vakarų Europos valstybių savo darbo rinkose nustatė griežtus apribojimus įsidarbinti imigrantams. Keturios šalys – Danija, Belgija, Vokietija ir Austrija – vis dar taiko kai kuriuos apribojimus naujosioms ES valstybėms narėms. Darbo ir socialinių reikalų komisaras Vladimiras Špidla rekomendavo joms tokių ribojimų atsisakyti bent jau iki 2009 m. gegužės, kada baigiasi formalus jų galiojimo laikas. Anot jo, nėra tikslo pratęsti jų veikimą iki 2011 m.

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad Europos migracijos nėra nuoseklių tendencijų. Pavyzdžiui, Vakarų Europoje gyvenančių rumunų ir bulgarų skaičius nuo 2003 m., kuomet siekė 690 000, pakilo iki 1,8 mln. 2007 m. pabaigoje. Bet užuot keliavę į Airiją ar Didžiąją Britaniją, jie įsikūrė Ispanijoje ir Italijoje. Šiuo metu rumunams ir bulgarams taikomi apribojimai 15 ES valstybių. Šios taisyklės bus peržiūrėtos 2011 metais, ir apribojimai bus tikriausiai pratęsti iki 2013 m.

Valstybės neketina skubėti atsisakyti apribojimų. Pasak politikos analitikės Sociopolitinės informacijos tyrimų centre Briuselyje Caroline Sägesser, rinkėjai kol kas nebus nusiteikę lengvinti įsidarbinimo sąlygas užsieniečiams.

Ataskaitoje pažymima, kad daugiausia imigrantų iš naujųjų ES narių susilaukė Didžioji Britanija ir Airija. 2006-aisiais Britanijoje 427 000 imigrantų kreipėsi dėl darbo, ir net du trečdaliai jų buvo iš Lenkijos. Airija sulaukė daugiausia imigrantų lyginant pagal jos populiacijos dydį. Dabar užsienio darbuotojai sudaro 5 proc. jos darbo jėgos.

Tačiau dėl sunkėjančios ekonominės padėties, dauguma lenkų ir lietuvių darbininkų šiuo metu palieka Didžiąją Britaniją ir Airiją, tikėdamiesi rasti geresnį darbą namie.

Europos Komisija dokumente priduria, kad iki šiol imigracija iš trečiųjų šalių į ES išlieka didesnė nei vidinė ES migracija.

Varšuvos tyrimų centro „demosEuropa“ direktorius Pawelas Swieboda akcentuoja, kad imigracija sukelia nemažai socialinių problemų. Dabar apie 6-8 procentai ką tik išsilavinimą įgijusių medikų palieka Lenkiją. „Vykau lėktuvu iš Stokholmo į Varšuvą, - pasakoja jis, - kai kažkas sunegalavo, ir įgula pasiteiravo, ar lėktuve yra gydytojas. Dauguma lėktuve atsistojo, nes buvo penktadienio vakaras, ir lenkai gydytojai skrido namo.“