Tyrimas: kaip lietuvius vertina ir mato užsieniečiai? 

Užsienio šalių gyventojai mano, jog lietuviai yra svetingi, draugiški bei darbštūs, tačiau taip pat nesąžiningi bei liūdni, rodo naujausias tyrimas.

Tyrimą Vyriausybės kanceliarijos užsakymu atliko „KOG institutas“, „Socialinių inovacijų institutas“ ir „Norstat LT“. Tyrimas vyko šių metų sausio–spalio mėnesiais.

Tyrimo metu apklausta 8 tūkst. respondentų – po tūkstantį Lietuvoje ir septyniose užsienio šalyse. Taip pat atlikta 50 giluminių interviu su užsieniečiais, gyvenančiais Lietuvoje ir užsienio lietuviais, ekspertinėse darbo grupėse dalyvavo 50 rinkodaros profesionalų. Lietuvos gyventojų diskusijose dalyvavo 120 respondentų iš 9 miestų.

32 proc. septynių užsienio valstybių gyventojai teigė, jog lietuviai yra svetingi, 22 proc. juos laikė draugiškais ir nuoširdžiais, 19 proc. – darbščiais. 15 proc. manė, kad lietuviai yra ramūs ir santūrūs, 11 proc. – kad jie yra pažangūs ir aktyvūs.

Kaip neigiamas lietuvių savybes 11 proc. užsienyje gyvenančių respondentų išskyrė nesąžiningumą ir polinkį į apgavystes, po 9 proc. respondentų teigė, jog lietuviai yra nepasitikintys savimi, drovūs, taip pat kad jie yra liūdni ir nesišypsantys bei kad lietuviai yra pasyvūs, konformistai. Dar 8 proc. lietuvius laikė netolerantiškais ir nemandagiais. 

Tarp apklaustų užsieniečių, vidutiniškai 94 procentai žinojo Lietuvos vardą, tačiau daugiau nei tik pavadinimą ir geografinę vietą apibūdinti būtų galėję 28 procentai. Lietuvos sostinę žinojo pusė užsieniečių respondentų. Lietuva geriausiai žinoma yra tarp lenkų, mažiausiai apie Lietuvą nutuokia prancūzai.

42 proc. užsieniečių Lietuvą linkę laikyti Baltijos šalimi, 31 proc. – Rytų Europos dalimi. Patys lietuviai dažniausiai (44 proc.) laikė Lietuvą Baltijos šalimi. Paklausti, su kuo norėtų, kad šalis būtų asocijuojama, 35 proc. sakė, jog su Baltijos šalims, 32 proc. – bendrai su Europa.

Tyrimo duomenimis, emociškai patraukliausi esame lenkams, vokiečiai linkę mus palankiai vertinti daugeliu požiūrių. Tuo tarpu Prancūzija ir Jungtinė Karalystė yra šalys, kurios apie Lietuvą ir lietuvius žino mažiausiai. Mažiausiai emocinio palankumo Lietuva turi Izraelyje.

Lietuvos įvaizdis Švedijoje ir Norvegijoje, tyrimo duomenimis, prastesnis: norvegai prastai vertina pagarbą piliečiams ir žmogaus teisėms, nelaiko Lietuvos gera vieta dirbti ar investuoti. Švedai Lietuvą prasčiau nei kitos šalys vertina kone visais įvaizdžio aspektais.

Užsienio šalių gyventojai mano, jog lietuviai yra svetingi, draugiški bei darbštūs, tačiau taip pat nesąžiningi bei liūdni, rodo naujausias tyrimas.

Tyrimą Vyriausybės kanceliarijos užsakymu atliko „KOG institutas“, „Socialinių inovacijų institutas“ ir „Norstat LT“. Tyrimas vyko šių metų sausio–spalio mėnesiais.

Tyrimo metu apklausta 8 tūkst. respondentų – po tūkstantį Lietuvoje ir septyniose užsienio šalyse. Taip pat atlikta 50 giluminių interviu su užsieniečiais, gyvenančiais Lietuvoje ir užsienio lietuviais, ekspertinėse darbo grupėse dalyvavo 50 rinkodaros profesionalų. Lietuvos gyventojų diskusijose dalyvavo 120 respondentų iš 9 miestų.

32 proc. septynių užsienio valstybių gyventojai teigė, jog lietuviai yra svetingi, 22 proc. juos laikė draugiškais ir nuoširdžiais, 19 proc. – darbščiais. 15 proc. manė, kad lietuviai yra ramūs ir santūrūs, 11 proc. – kad jie yra pažangūs ir aktyvūs.

Kaip neigiamas lietuvių savybes 11 proc. užsienyje gyvenančių respondentų išskyrė nesąžiningumą ir polinkį į apgavystes, po 9 proc. respondentų teigė, jog lietuviai yra nepasitikintys savimi, drovūs, taip pat kad jie yra liūdni ir nesišypsantys bei kad lietuviai yra pasyvūs, konformistai. Dar 8 proc. lietuvius laikė netolerantiškais ir nemandagiais. 

Tarp apklaustų užsieniečių, vidutiniškai 94 procentai žinojo Lietuvos vardą, tačiau daugiau nei tik pavadinimą ir geografinę vietą apibūdinti būtų galėję 28 procentai. Lietuvos sostinę žinojo pusė užsieniečių respondentų. Lietuva geriausiai žinoma yra tarp lenkų, mažiausiai apie Lietuvą nutuokia prancūzai.

42 proc. užsieniečių Lietuvą linkę laikyti Baltijos šalimi, 31 proc. – Rytų Europos dalimi. Patys lietuviai dažniausiai (44 proc.) laikė Lietuvą Baltijos šalimi. Paklausti, su kuo norėtų, kad šalis būtų asocijuojama, 35 proc. sakė, jog su Baltijos šalims, 32 proc. – bendrai su Europa.

Tyrimo duomenimis, emociškai patraukliausi esame lenkams, vokiečiai linkę mus palankiai vertinti daugeliu požiūrių. Tuo tarpu Prancūzija ir Jungtinė Karalystė yra šalys, kurios apie Lietuvą ir lietuvius žino mažiausiai. Mažiausiai emocinio palankumo Lietuva turi Izraelyje.

Lietuvos įvaizdis Švedijoje ir Norvegijoje, tyrimo duomenimis, prastesnis: norvegai prastai vertina pagarbą piliečiams ir žmogaus teisėms, nelaiko Lietuvos gera vieta dirbti ar investuoti. Švedai Lietuvą prasčiau nei kitos šalys vertina kone visais įvaizdžio aspektais.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: