Naujo tyrimo duomenimis, 21-ai Europos kalbai gresia išnykimas skaitmeninėje erdvėje. Didžiausia grėsmė išnykti – islandų, latvių, lietuvių ir maltiečių kalboms, kiek mažesnė rizika bulgarų, graikų, vengrų ir lenkų kalboms.

Mančesterio universiteto tyrėjai padarė išvadą, kad nemažai kalbų nesulaukia pripažinimo skaitmeniniame pasaulyje, tarimo ir rašybos tikrinimo sistemose, balso paslaugose, automatinėse vertimo sistemose.

Tyrimą atliko 200 specialistų, kurie vertino su kalba susijusias technologines naujoves keturiose srityse: automatinio vertimo, bendravimo, teksto analizės ir kalbinių šaltinių prieinamumo srityse. Minėtose kategorijose mažiausiai balų surinko islandų, latvių, lietuvių ir maltiečių kalbos.

Nenuostabu, kad daugiausia technologijų kuriama anglų kalba, tačiau, anot tyrėjų, technologinis palaikymas šia kalba yra tik "geras", t.y. įvertinimo "puikus" jis nesiekia.

Vienos tyrėjų, profesorės Sophios Ananiadou įsitikinimu, Jungtinėje Karalystėje žmonės programinę įrangą naudoja nė nepagalvodami, kad joje esama su kalba susijusių technologijų.

Profesorius Hansas Uszkoreitas pažymėjo, kad tyrimo rezultatai kelia nerimą: "Dauguma Europos kalbų turi per mažai (technologinių) išteklių, o kai kurios apskritai ignoruojamos." Tai reiškia, kad kalbų ateitis neaiški, o jeigu vertinti objektyviau, kalboms gręsia išnykimas iš skaitmeninės erdvės.

Parengta pagal delfi.lt informaciją