Trijų Baltijos šalių gyventojų apklausa parodė, kad visose šalyse dalis gyventojų prieš įvedant eurą buvo linkę susiveržti diržus. Tiesa, Lietuvoje linkusiųjų taupyti prieš naujos valiutos atsiradimą yra daugiausia.

Lietuvoje beveik dešimtadalis žmonių pasakė, kad iki naujųjų metų stengiasi sukaupti daugiau santaupų. Latvijoje taupiusiųjų buvo vos 4 proc., Estijoje - 5 proc.

Tiesa, kaimyninės Latvijos gyventojai taupė kitaip – net 12 proc. šios šalies gyventojų keitė latus į eurus dar iki eurui tampant oficialia valiuta ir tokiu būdu kaupė santaupas. Estijoje perkančiųjų eurus buvo 5 proc., Lietuvoje eurus dabar perka 6 proc. gyventojų.

„Tyrimas parodė, kad Lietuvoje gyventojai elgiasi finansiškai išmintingiau – taupo lėšas, kurios įvedant eurą automatiškai bus perskaičiuotos į naują valiutą pagal patvirtintą kursą. Pirkti eurus dabar reiškia patirti papildomų išlaidų, sumokant bankui valiutos pirkimo mokestį, kuris, įvedant eurą, bankų nebus taikomas. Panašu, kad Latvijoje gyventojai valiutos pirko dvigubai dažniau nei kad dabar perkama Lietuvoje. Iš tyrimo matome, kad Lietuvoje taupymą, o ne valiutos pirkimą dažniau renkasi aukščiausio išsimokslinimo atstovai“, - pasakoja draudimo bendrovės „PZU Lietuva“, kurios užsakymu buvo atliktas tyrimas, generalinis direktorius Marius Jundulas.

M. Jundulo teigimu, apie 81 proc. Latvijos ir toks pats skaičius Estijos gyventojų teigė nesiėmę jokių papildomų priemonių prieš euro įvedimą – nei taupė, nei iš anksto pirko naująją valiutą, nei investavo į papildomus pirkinius.

Lietuvoje apie 90 proc. gyventojų apklausoje teigia, kad prieš euro įvedimą nieko nekeis savo finansiniame gyvenime ir įpročiuose.