Tyrimas: emigrantai linkę išsaugoti kalbinius saitus su gimtine 

Emigrantai iš Lietuvos yra linkę išsaugoti kalbinius saitus su gimtine ir skatina vaikus mokytis kalbėti lietuviškai, bet susiduria su pluoštu problemų - nuo vaikų pasipriešinimo iki mokslui tinkamų priemonių trūkumo.

Tokias išvadas atskleidė Tautinių mažumų ir išeivijos departamento bei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto atliktas tyrimas, kurio metu 162 išeiviai pildė anketas, 46 žmonės apklausti giluminio interviu būdu ir suburtos 3 vadinamosios fokus grupės.

Kaip teigia trečiadienį Seime tyrimo rezultatus pristačiusi Lietuvių išeivijos instituto projektų vadovė Daiva Kuzmickaitė, galima išskirti 3 emigrantų grupes, kurie arba sieja savo ateitį su Lietuva, arba jaučiasi nutraukę visus saitus.

Pirmąją grupę sudaro asmenys, kurie planuoja grįžti į Lietuvą ir tiksliai žino, kada tai įvyks. Tokie išeiviai aktyviai rūpinasi lituanistiniu vaikų ugdymu, atostogas renkasi praleisti Lietuvoje, namuose kalba tik lietuvių kalba.

Antrojo tipo išeiviai norėtų grįžti, bet nežino, kada tai galėtų įvykti. Šio tipo lietuviai taip pat rūpinasi, kad vaikai mokėtų lietuvių kalbą, nes šie galbūt norės Lietuvon parvykti visam laikui.

Trečiąją grupę sudaro tie išeiviai, kurie tikrai neplanuoja parvykti į gimtinę. Jiems svarbiausia, kad jų atžalos lietuviškai mokėtų rašyti, skaityti ir susikalbėtų, tačiau kalbos taisyklingumas jiems nerūpi.

Giluminiai interviu bei darbas fokus grupėse atskleidė, jog emigrantai labai neigiamai vertina Lietuvos švietimo sistemą, tuo metu užsienio valstybių mokymas vaikams jiems yra priimtinesnis.

"Austrijoje yra sena ir stabili, laiko patikrinta švietimo sistema, orientuota į paprastas gyvenimiškas vertybes, estetinį, religinį auklėjimą, visuomeniškumą, atsakingumą, socializaciją. Lietuvoje vaikus moko daug, bet ne taip svarbių tobulai ir komunikabiliai asmenybei dalykų. Lietuvos mokymo įstaigose vaikai labai agresyvūs ir nekomunikabilūs, tarp jų tvyro konkurencija. Austrijoje formuojami komandinio darbi įgūdžiai ir meilė, pagarba artimam", - taip dviejų šalių švietimo sistemas palygino išeivė iš Lietuvos, auginanti mažametį vaiką.

Vis tik nepaisant neigiamo švietimo sistemos vertinimo, išeiviai linkę išlaikyti kalbinius saitus su tėvyne ir aktyviai skatina atžalas mokytis lietuvių kalbos. Lituanistinės mokyklos tiek vaikams, tiek jų tėvams tampa tarpine institucija tarp kaimynystės, bendruomenės, užsienio visuomenės bei šeimos, tėvai dažnai mąsto apie vaikų ateitį, kurią jie galbūt norės sieti su Lietuva.

Tačiau mokydamiesi lietuvių kalbos užsienio valstybėse tautiečiai susiduria su pluoštu problemų. Jie teigia, kad lituanistinėse mokyklose nuolat trūksta lietuviškų knygų bei užduočių sąsiuvinių, esama metodinė medžiaga neva yra pernelyg sudėtinga, be piešinukų, o mokyklose stinga mokytojų.

Be kita ko, tėvai dažnai turi kovoti su vaikais, nes šie labiau linkę laisvalaikį praleisti su draugais, o ne mokytis lietuvių kalbos.

Instituto atliktas tyrimas atskleidė kai kurių lietuvių išeivius skiriančius dalykus. Pavyzdžiui, Rusijoje gyvenantys tautiečiai yra labiau linkę džiaugtis esama situacija ir mažiau save plaka. Tuo metu lietuviai Vakaruose yra didesni perfekcionistai ir dažnai pabrėžia, kad jiems daug ko trūksta.

Šį teiginį galima iliustruoti faktu, jog Vakaruose gyvenantys tautiečiai leisdami vaikams lankyti tautinių šokių ansamblį vis tik neperka tautinių rūbų, nes esą vaikas koncertuoja ne daugiau kaip du-tris kartus per metus, todėl jiems būtų priimtina, kad rūbus būtų galima pasiskolinti.

Dėl šios priežasties prašoma kur kas intensyvesnės ir pamatuotos Lietuvos valstybės paramos. Pavyzdžiui, lituanistinių mokyklų mokytojai pabrėžia, jog jiems nereikalingos aukštosios technologijos (modernios rašymo lentos ir panašiai), tačiau nuolat jaučiamas paprastų vadovėlių, skirtų konkrečiai išeiviams, trūkumas.

Lietuvių išeivijos instituto tyrimas buvo vykdomas 2007 metų birželio-2008 metų vasario mėnesiais. Tyrime dalyvavo išeiviai iš Lietuvos, kurie gyvena Austrijoje, Airijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, JAV, Japonijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Rusijoje, Vokietijoje ir kai kurie pargrįžėliai į Lietuvą.

Tyrimai rodo, kad per aštuoniolika nepriklausomybės metų iš Lietuvos emigravo apie 400 tūkst. piliečių - daugiau nei 10 proc. iš dabartinių maždaug 3,3 mln. gyventojų.

BNS

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

www.anglija.lt

Anglija.lt naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti be raštiško "Anglija.lt Ltd." sutikimo draudžiama.

Emigrantai iš Lietuvos yra linkę išsaugoti kalbinius saitus su gimtine ir skatina vaikus mokytis kalbėti lietuviškai, bet susiduria su pluoštu problemų - nuo vaikų pasipriešinimo iki mokslui tinkamų priemonių trūkumo.

Tokias išvadas atskleidė Tautinių mažumų ir išeivijos departamento bei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto atliktas tyrimas, kurio metu 162 išeiviai pildė anketas, 46 žmonės apklausti giluminio interviu būdu ir suburtos 3 vadinamosios fokus grupės.

Kaip teigia trečiadienį Seime tyrimo rezultatus pristačiusi Lietuvių išeivijos instituto projektų vadovė Daiva Kuzmickaitė, galima išskirti 3 emigrantų grupes, kurie arba sieja savo ateitį su Lietuva, arba jaučiasi nutraukę visus saitus.

Pirmąją grupę sudaro asmenys, kurie planuoja grįžti į Lietuvą ir tiksliai žino, kada tai įvyks. Tokie išeiviai aktyviai rūpinasi lituanistiniu vaikų ugdymu, atostogas renkasi praleisti Lietuvoje, namuose kalba tik lietuvių kalba.

Antrojo tipo išeiviai norėtų grįžti, bet nežino, kada tai galėtų įvykti. Šio tipo lietuviai taip pat rūpinasi, kad vaikai mokėtų lietuvių kalbą, nes šie galbūt norės Lietuvon parvykti visam laikui.

Trečiąją grupę sudaro tie išeiviai, kurie tikrai neplanuoja parvykti į gimtinę. Jiems svarbiausia, kad jų atžalos lietuviškai mokėtų rašyti, skaityti ir susikalbėtų, tačiau kalbos taisyklingumas jiems nerūpi.

Giluminiai interviu bei darbas fokus grupėse atskleidė, jog emigrantai labai neigiamai vertina Lietuvos švietimo sistemą, tuo metu užsienio valstybių mokymas vaikams jiems yra priimtinesnis.

"Austrijoje yra sena ir stabili, laiko patikrinta švietimo sistema, orientuota į paprastas gyvenimiškas vertybes, estetinį, religinį auklėjimą, visuomeniškumą, atsakingumą, socializaciją. Lietuvoje vaikus moko daug, bet ne taip svarbių tobulai ir komunikabiliai asmenybei dalykų. Lietuvos mokymo įstaigose vaikai labai agresyvūs ir nekomunikabilūs, tarp jų tvyro konkurencija. Austrijoje formuojami komandinio darbi įgūdžiai ir meilė, pagarba artimam", - taip dviejų šalių švietimo sistemas palygino išeivė iš Lietuvos, auginanti mažametį vaiką.

Vis tik nepaisant neigiamo švietimo sistemos vertinimo, išeiviai linkę išlaikyti kalbinius saitus su tėvyne ir aktyviai skatina atžalas mokytis lietuvių kalbos. Lituanistinės mokyklos tiek vaikams, tiek jų tėvams tampa tarpine institucija tarp kaimynystės, bendruomenės, užsienio visuomenės bei šeimos, tėvai dažnai mąsto apie vaikų ateitį, kurią jie galbūt norės sieti su Lietuva.

Tačiau mokydamiesi lietuvių kalbos užsienio valstybėse tautiečiai susiduria su pluoštu problemų. Jie teigia, kad lituanistinėse mokyklose nuolat trūksta lietuviškų knygų bei užduočių sąsiuvinių, esama metodinė medžiaga neva yra pernelyg sudėtinga, be piešinukų, o mokyklose stinga mokytojų.

Be kita ko, tėvai dažnai turi kovoti su vaikais, nes šie labiau linkę laisvalaikį praleisti su draugais, o ne mokytis lietuvių kalbos.

Instituto atliktas tyrimas atskleidė kai kurių lietuvių išeivius skiriančius dalykus. Pavyzdžiui, Rusijoje gyvenantys tautiečiai yra labiau linkę džiaugtis esama situacija ir mažiau save plaka. Tuo metu lietuviai Vakaruose yra didesni perfekcionistai ir dažnai pabrėžia, kad jiems daug ko trūksta.

Šį teiginį galima iliustruoti faktu, jog Vakaruose gyvenantys tautiečiai leisdami vaikams lankyti tautinių šokių ansamblį vis tik neperka tautinių rūbų, nes esą vaikas koncertuoja ne daugiau kaip du-tris kartus per metus, todėl jiems būtų priimtina, kad rūbus būtų galima pasiskolinti.

Dėl šios priežasties prašoma kur kas intensyvesnės ir pamatuotos Lietuvos valstybės paramos. Pavyzdžiui, lituanistinių mokyklų mokytojai pabrėžia, jog jiems nereikalingos aukštosios technologijos (modernios rašymo lentos ir panašiai), tačiau nuolat jaučiamas paprastų vadovėlių, skirtų konkrečiai išeiviams, trūkumas.

Lietuvių išeivijos instituto tyrimas buvo vykdomas 2007 metų birželio-2008 metų vasario mėnesiais. Tyrime dalyvavo išeiviai iš Lietuvos, kurie gyvena Austrijoje, Airijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, JAV, Japonijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Rusijoje, Vokietijoje ir kai kurie pargrįžėliai į Lietuvą.

Tyrimai rodo, kad per aštuoniolika nepriklausomybės metų iš Lietuvos emigravo apie 400 tūkst. piliečių - daugiau nei 10 proc. iš dabartinių maždaug 3,3 mln. gyventojų.

BNS

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: