Kad didžioji Lietuvos kaimynė Rusija nėra saugi užuovėja, lietuviai žinojo jau seniai. Tačiau kad ši kaimynė imsis tiesioginės karinės jėgos prieš Ukrainą ir nepaisys tarptautinės bendruomenės pasmerkimo, Lietuvos gyventojams buvo taip netikėta, jog tai pakeitė jų požiūrį į Lietuvos gynimą.
Kaip jau buvo skelbta, atsiranda vis daugiau gyventojų, kurie Lietuvą gintų ginklu: jeigu prieš ketverius metus atliekant apklausą savo šalį ginti žadėjo 29,8 proc. žmonių, tai Rusijai okupavus ir aneksavus Krymą, norinčių ginti Lietuvą padaugėjo iki 41,6 proc.
Tačiau tai ne vienintelis pokytis. Lietuvos piliečiai taip pat dar labiau patikėjo, kad ginkluoto konflikto atveju mus gintų NATO ir netgi pritaria išlaidų didinimui gynybai.
Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ šių metų kovo mėnesį atlikus gyventojų nuomonės apklausą.
Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats to nenorėdamas atliko gerą darbą – supurtė pasaulį bei priminė, jog Rusija yra grėsmė.
„Šia prasme V. Putinas atliko gerą darbą: supurtė Europą ir Ameriką. Manau, kad žmonės, ypač vyresnioji karta, supranta, kas yra tas rusiškas ekspansionizmas. V. Putinas viešai, aiškiai ir ne kartą pasakė, kad ilgisi Sovietų Sąjungos, todėl tokie pasakymai negali nesupurtyti žmonių. Manau, kad didžioji daugumą gyventojų tikrai nenori sugrįžti į tą nesąmonę, kokia buvo Sovietų Sąjunga“, – sakė V. Dumbliauskas.
Politologas taip pat nesistebi, kad po Krymo krizės lietuviai pritaria finansavimo didinimui krašto apsaugai. Pasak jo, pagaliau Lietuvoje suvokta Napoleono Bonaparto išsakyta tiesa, kad tauta, kuri nemaitina savo kariuomenės, maitiną svetimą.
Prieš dvejus metus pasaulis atrodė saugus?
Kaip žinoma, NATO sutarties 5-asis straipsnis skelbia, kad ginkluotas vienos Aljanso narės užpuolimas Europoje ar Šiaurės Amerikoje įpareigoja kitas NATO nares nedelsiant teikti pagalbą nukentėjusiajai šaliai – tarp jų ir karinę. Tai vadinama kolektyvine gynyba. Šis straipsnis vienintelį kartą buvo panaudotas po 2011 m. rugsėjo 11-osios teroro akto prieš Jungtines Amerikos Valstijas.
Lietuva prie NATO prisijungė 2004-aisiais, tačiau vis pasigirsdavo balsų, kad Aljansas mus gins taip pat, kaip amerikiečiai atėjo į pagalbą partizanams po Antrojo pasaulinio karo. Kitaip tariant, pasitikėjimas Aljanso saugumo garantijomis nebuvo itin nuoseklus.
Pavyzdžiui, 2012 m. atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 60,1 proc. gyventojų laikėsi nuostatos, kad Lietuvai nekyla jokių realių grėsmių, lygiai tokia pati dalis gyventojų nepritarė Lietuvos misijai Afganistane ir 54,6 proc. respondentų nepritarė finansavimo didinimui krašto apsaugai.
Tačiau net 55,2 proc. tikėjo, kad iškilus kokiais nors nenumatytai grėsmei mus apgins NATO, o tuo pat metu politikai bandė išaiškinti, kad nemokamų pietų ir nemokamos gynybos nebūna.
Kitaip tariant, gyventojai 2012 m. jautėsi saugūs, nes netikėjo, kad gali kilti grėsmių, o kraštutiniu atveju vylėsi Aljanso paramos. Priminimui – 2008 m. Rusija nuo Gruzijos jau buvo atplėšusi Pietų Osetiją ir Abchaziją.
Šįkart Rusijai atplėšus nuo Ukrainos Krymo pusiasalį, Lietuvos piliečiai sunerimo, o tikėjimas NATO šoktelėjo į aukštumas.
Tiki NATO kolektyvine gynyba
Remiantis 2014 m. kovo mėnesį atliktos apklausos rezultatais, šiuo metu NATO pagalba grėsmės atveju tiki 73,6 proc. žmonių: 44,2 proc. mano, jog pagalbos sulauksime, o 29,4 proc. laikosi nuomonės, kad parama ateis, bet ne iš karto.
Į klausimą, ar tiki, kad grėsmės atveju mus gins NATO, neigiamai atsakė 14,6 respondentų, dar 11,8 proc. nežinojo, kaip atsakyti.
Didesniu tikėjimu NATO pagalba grėsmės atveju išsiskyrė didmiesčių gyventojai.
Pakeitė požiūrį
Gyventojai taip pat pripažįsta, kad Krymo krizė bent iš dalies pakeitė jų požiūrį į Lietuvos gynimą: 20,3 proc. respondentų sako, kad jų požiūris pakito, 41,7 proc. žmonių regi dalinį požiūrio pakitimą, o 29,2 proc. gyventojų jokių pokyčių nepastebėjo.
Mažiausių ir vidutinių pajamų vyrai dažniau teigė, jog Krymo krizė pakeitė požiūrį į Lietuvos gynimą. Didmiesčių gyventojai dažniau nurodė, jog jų požiūrį pakeitė iš dalies.
Neregėta: pritaria finansavimo didinimui gynybai
Kad dalis gyventojų pakeitė požiūrį į gynybą, akivaizdu iš atsakymų į klausimą, ar reikia didinti finansavimą gynybai. Kaip minėta, prieš dvejus metus absoliuti dauguma gyventojų į tokį klausimą atsakė neigiamai.
Šįkart situacija kita: iš esmės finansavimo didinimui gynybai pritaria 64,3 proc. žmonių. Tiesa, ne visi pritaria besąlygiškai. Pavyzdžiui, 10,8 proc. piliečių sakė, kad finansavimas turi būti didinamas nedelsiant, 20,1 proc. siūlė tai daryti palaipsniui ir 33,4 proc. ragino didinti atsižvelgus į finansinę situaciją.
Gynybos finansavimo didinimui nepritaria 26,2 pro. Gyventojų, dar 9,5 proc. neatakė į klausimą.
Moterys dažniau nurodė manančios, jog finansavimą gynybai reikėtų didinti priklausomai nuo finansinės situacijos.
Kas nemaitina savos kariuomenės, maitina svetimą
Politologas V. Dumbliauskas sako, kad Lietuvos gyventojai pagaliau suvokė seną Napoleono Bonaparto išsakytą tiesą – tauta, kuri nemaitina savo kariuomenės, maitina svetimą.
„Aš manau, kad žmonių reakcija yra visiškai normali ir blaivi. Nors jie supranta, kad atliekamų pinigų nėra, iškart finansavimo gynybai nepadidinsi, bet vis tiek pritaria didinimui. Aš net norėčiau dar didesnį nerimą matyti, nes tai tikrai ne juokai“, – sakė politologas.
Klausiamas, kaip vertina išaugusį Lietuvos gyventojų tikėjimą NATO pagalba karinės grėsmės atveju, V. Dumbliauskas svarstė, jog tai teigiamas dalykas, bet pabrėžė poreikį aiškinti visuomenei, kad Lietuvos saugumas pirmiausia yra pačių Lietuvos piliečių reikalas.
„Turi didėti supratimas, kad vien NATO neužteks. Kodėl amerikiečių, vokiečių, prancūzų ar lenkų kareiviai turėtų žūti už mus? Bet aš manau, kad Lietuvos visuomenės sąmoningumas didėja – kaip tik buvo viešai skelbta, kad išaugo susidomėjimas baziniais kariniais mokymais ir savanoriška karine tarnyba“, – sakė politologas.
Komentarai
sprendziant is komentaru dziugu kad jau nebeliko beveik tokiu naivuoliu kurie dar tvirtintu..tipo uz laisva lietuva eisiu kovot :-D....kazin ar reikalinga dabar ta laisve kai turi kazkas dengti tu politiniu slykstyniu subines praliedamas savo krauja.......kieviena seimuna pirma reikia prie sienos statyt!
pasiziuri,paklausai zinias per kokiu keturiu saliu kanalus,palygini...nu ir kas, kad amerikonai zada pagalba?kiek po karo lietuviu miskuose liko gulet,o visi klyke - amerika mums pades! suda ji po nosim pades, mes gi ne irakas ar kuweitas,kur nafta.gal jiems gintaro karoliais atsiskaitysim:). paprastas ir banalus budas issiaiskint - pasiziurekit vargsai politikai i zemelapi, palyginkit saleles musu dydi ir tos tipo baisios rusijos,atsakymas ir taip aiskus.per daug susireiksmina Lietuvos 5 kariunai,o gal nori dar praretint ir taip retejancias lietuvaiciu gretas?P.S. o prancuzai gerai prasuko su Adolfo kareiveliais,tieke mesa,vyneli ir nereikejo jiems Paryziaus nuo nulio atstatinet.isvada: nores Volodia prezidentas ir atvaziuos i Vilniu su BTR...
Uzuot leke mitinguoti uz Ukraina,verciau rengtu demonstracijas pries valdzia,kuri jau senai nebesiskaito su zmonem,vien korupcija.Kokia cia nepriklausomybe,jei be ES ir Nato palaiminimo Lietuva bijo ka nors daryti.Kodel Lietuvos tv nerodo kaip Maidanovcai grasina zmonem ginklais,kaip sumuse istaigos direktoriu,po to idejo i interneta,mat kokie kruti,kaip BBC tv interviu m,etu pareiskia,kad nori grynos Ukrainos,be kitatauciu.Kitur gali vykti referendumai,o Kryme ne?Amerikai rupi kuo daugiau tureti itakos zonu.
Lietuvos ginti pirmiausia lai eina valdzios ir grietineles suneliai.Mum nera jokio noro
Jei lietuvaičiai patys užpultų parlamentą,tai pirmu reisu išskrisčiau į Lietuvą politikam snukių daužyt! O jei rusai užeitų,tai per TV pažiūrėčiau kaip vėl parlamentarai per langus išlindę klykia 'gelbėkit!!!' tik nemanau ar šį kartą kas ateis. Buvo jau atėję sausio 13ą,apgynė niekšus....
O jeigu uzpuolimo atveju zutu besigindami lietuvos jaunuoliai,tai kam nuo to butu geriau?
Juk nebutu ju tarpe nei vieno vyriausybes ar semo nario sunelio,jie savo "brangenybes"seniai issiunte i uzsieny.
Ir vel butu beprasmes aukos.
Tai gal protingiau butu pasielgti kaip prancuzai antro pasaulinio karo metais praktiskai be auku hitleris uzeme prancuzija,ir kas nuo to pasikeite?Issaugotos gyvybes ir nesugriauti pastatai.
O del rusu,tai jeigu duotu rinktis ka palaikyt,tai palaikyciau rusa,o ne ukrainieti.
Nejauciu jiems jokiu sentimentu,nes nera pasitikejimo verti zmones,taip sprendziu nes susiduriau su ju arogancija dirbdama uzsieny
sako pajims per minute ar per savaite ta Lietuva, bet jei man bus suteikta tokia gaimybe tikrai eisiu bent ruskiui i subine ispirti! Sekmes!!!
manau 70 procentu likusiu lietuvoje pilieciu, mielu noru prisijungtu, kaip ir Krymas prie Rusijos.. O nuo lanzbergines propagandos, ir euro su nato subiniu laizymo, jau darosi slykstu ir koktu. istorija viska sustatys i vietas..