JK atliktas tyrimas atskleidė šokiruojančią diskriminaciją darbo rinkoje 

Didžiojoje Britanijoje atliktas naujausias tyrimas atskleidė tiesiog šokiruojančia vadinamą diskriminaciją darbo rinkoje, kurioje etninių mažumų atstovams reikia išsiųsti vidutiniškai 80 proc. daugiau darbo paraiškų, kad jie sulauktų teigiamo atsakymo.

Tokį tyrimą atliko Oksfordo universiteto Nuffieldo koledžo Socialinių tyrimų centro ekspertai. Šis tyrimas buvo dalis didesnio tarptautinio projekto, kurį finansavo Europos Sąjunga ir kurį buvo nuspręsta atlikti reaguojant į nuogąstavimus, kad dabartiniai su rasių santykiais susiję teisės aktai yra neefektyvūs.

Prie šio projekto dirbti tyrėjai išsiuntinėjo beveik 3200 darbo paraiškų dėl fizinio ir nefizinio darbo tokiose srityse kaip, rinkodara, maisto gamyba, programinės įrangos inžinerija ir mažmeninė prekyba. Darbo skelbimai buvo rasti viename populiariame darbo skelbimų puslapyje nuo 2016 metų lapkričio iki 2017 metų gruodžio.

Tyrimas apėmė 33 skirtingas etninių mažumų grupes. Tyrimo metu nustatyta, kad maždaug 24 proc. baltųjų britų sulaukė teigiamo atsakymo iš darbdavių dėl jų darbo paraiškos, palyginti su 15 proc. etninių mažumų atstovų, kurie siuntė identiškus gyvenimo aprašymus ir motyvacinius laiškus.

Tyrėjų teigimu, nuogąstavimai dėl prastų anglų kalbos žinių ar užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimo negali paaiškinti tokio skirtumo, nes etninių mažumų atstovai aiškiai nurodė, kad jie gimė Britanijoje arba atvyko į šalį būdami šešerių metų ir išsilavinimą įgijo Jungtinėje Karalystėje.

Tyrimas taip pat parodė, kad dauguma etninių mažumų atstovai, įskaitant ir baltųjų mažumų atstovus, turėjo išsiųsti 60 proc. daugiau darbo paraiškų, kad iš darbdavio sulauktų teigiamo atsakymo, lyginant su britais.

Kandidatai iš Vakarų Europos šalių ar Jungtinių Valstijų sulaukdavo beveik tokio paties vertinimo kaip ir britai. O prasčiausiai sekėsi kandidatams, kilusiems iš Nigerijos, Artimųjų Rytų ar Šiaurės Afrikos, kuriems teko siųsto 80–90 proc. daugiau darbo paraiškų nei britai. Pakistaniečiai turėjo siųsti 70 proc. daugiau darbo pariškų.

Nepaisant gana griežtų kovos su diskriminacija etniniu, rasiniu ar religiniu pagrindu įstatymų, fiksuojamos diskriminacijos lygis Britanijoje ir jos pasireiškimas visose profesijose ir grupėse nėra mažesnis nei kitose Europos šalyse, įskaitant Vokietiją, Nyderlandus, Norvegiją ir Ispaniją.

„Nerimą kelianti išvada yra ta, kad nėra jokio realaus juodaodžių britų ir pakistaniečių diskriminacijos sumažėjimo, kas kelia klausimų dėl ankstesnės politikos efektyvumo. Etninė nelygybė išlieka didele neteisingumo problema, todėl būtina iš esmės pergalvoti būdus kovoti su ja“, – sakė vienas iš tyrimo autorius, profesorius Anthony Heathas.

Mokslininkai taip pat pažymi, kad tai, jog itin smarkiai diskriminuojami atvykėliai iš šalių, kur daugumą sudaroma musulmonai, atspindi didelį žmonių nusiteikimą prieš musulmonus.

www.anglija.lt

Anglija.lt naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti be raštiško "Anglija.lt Ltd." sutikimo draudžiama.

Didžiojoje Britanijoje atliktas naujausias tyrimas atskleidė tiesiog šokiruojančia vadinamą diskriminaciją darbo rinkoje, kurioje etninių mažumų atstovams reikia išsiųsti vidutiniškai 80 proc. daugiau darbo paraiškų, kad jie sulauktų teigiamo atsakymo.

Tokį tyrimą atliko Oksfordo universiteto Nuffieldo koledžo Socialinių tyrimų centro ekspertai. Šis tyrimas buvo dalis didesnio tarptautinio projekto, kurį finansavo Europos Sąjunga ir kurį buvo nuspręsta atlikti reaguojant į nuogąstavimus, kad dabartiniai su rasių santykiais susiję teisės aktai yra neefektyvūs.

Prie šio projekto dirbti tyrėjai išsiuntinėjo beveik 3200 darbo paraiškų dėl fizinio ir nefizinio darbo tokiose srityse kaip, rinkodara, maisto gamyba, programinės įrangos inžinerija ir mažmeninė prekyba. Darbo skelbimai buvo rasti viename populiariame darbo skelbimų puslapyje nuo 2016 metų lapkričio iki 2017 metų gruodžio.

Tyrimas apėmė 33 skirtingas etninių mažumų grupes. Tyrimo metu nustatyta, kad maždaug 24 proc. baltųjų britų sulaukė teigiamo atsakymo iš darbdavių dėl jų darbo paraiškos, palyginti su 15 proc. etninių mažumų atstovų, kurie siuntė identiškus gyvenimo aprašymus ir motyvacinius laiškus.

Tyrėjų teigimu, nuogąstavimai dėl prastų anglų kalbos žinių ar užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimo negali paaiškinti tokio skirtumo, nes etninių mažumų atstovai aiškiai nurodė, kad jie gimė Britanijoje arba atvyko į šalį būdami šešerių metų ir išsilavinimą įgijo Jungtinėje Karalystėje.

Tyrimas taip pat parodė, kad dauguma etninių mažumų atstovai, įskaitant ir baltųjų mažumų atstovus, turėjo išsiųsti 60 proc. daugiau darbo paraiškų, kad iš darbdavio sulauktų teigiamo atsakymo, lyginant su britais.

Kandidatai iš Vakarų Europos šalių ar Jungtinių Valstijų sulaukdavo beveik tokio paties vertinimo kaip ir britai. O prasčiausiai sekėsi kandidatams, kilusiems iš Nigerijos, Artimųjų Rytų ar Šiaurės Afrikos, kuriems teko siųsto 80–90 proc. daugiau darbo paraiškų nei britai. Pakistaniečiai turėjo siųsti 70 proc. daugiau darbo pariškų.

Nepaisant gana griežtų kovos su diskriminacija etniniu, rasiniu ar religiniu pagrindu įstatymų, fiksuojamos diskriminacijos lygis Britanijoje ir jos pasireiškimas visose profesijose ir grupėse nėra mažesnis nei kitose Europos šalyse, įskaitant Vokietiją, Nyderlandus, Norvegiją ir Ispaniją.

„Nerimą kelianti išvada yra ta, kad nėra jokio realaus juodaodžių britų ir pakistaniečių diskriminacijos sumažėjimo, kas kelia klausimų dėl ankstesnės politikos efektyvumo. Etninė nelygybė išlieka didele neteisingumo problema, todėl būtina iš esmės pergalvoti būdus kovoti su ja“, – sakė vienas iš tyrimo autorius, profesorius Anthony Heathas.

Mokslininkai taip pat pažymi, kad tai, jog itin smarkiai diskriminuojami atvykėliai iš šalių, kur daugumą sudaroma musulmonai, atspindi didelį žmonių nusiteikimą prieš musulmonus.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: