JK visuomenės pokyčiai: mažiau religijos, daugiau tolerancijos 

Didžioji Britanija tampa visuomene, kur religijos įtaka mažėja, rodo naujausias kasmetinis Britanijos gyventojų socialinio požiūrio tyrimas (BSA, British Social Attitudes), kurį atliko Nacionalinis socialinių tyrimų centras.

Religija

Tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 3 tūkst. žmonių, atskleidė, kad per pastaruosius 35 metus „smarkiai sumažėjo“ skaičius žmonių, kurie save laiko krikščionimis. Pernai tokių buvo 38 proc., palyginti su 50 proc. 2008 metais ir 66 proc. 1983 metais, kai buvo pradėti vykdyti tokie tyrimai.

52 proc. apklaustųjų sakė, kad nepriklauso jokiai religijai, ir tai buvo didžiausias skaičius nuo 1983 metų, kuomet ši dalis sudarė 31 proc.

Ekspertai sako, kad tam daugiausia įtakos turėjo kartų pokyčiai ir tai, kad dabar yra visiškai priimtina būti nereligingam.

Per pastaruosius du dešimtmečius dalis žmonių, kurie yra „labai ar be galo nereligingi“, daugiau nei padvigubėjo – nuo 14 iki 33 proc. tačiau „labai ar be galo religingų“ žmonių dalis išliko nepakitusi.

Žmonės vis tolerantiškiau žiūri į asmeninį tikėjimą, tačiau yra skeptiškai nusiteikę dėl religijos vaidmens. 63 proc. mano, kad religija paskatina daugiau konfliktų, nei užtikrinta taikos. Su tuo nesutinka 13 proc.

Tačiau kitų religijų, įskaitant nekrikščioniškųjų, sekėjų skaičius auga. Pavyzdžiui., pernai 6 proc. apklaustų žmonių sakė esantys musulmonai, palyginti su 3 proc. 2008 ir 1 proc. 1983 metais.

Kadangi JK visuomenė tampa vis labiau pasaulietiška, religijos vaidmuo moralinėms ir socialinėms normoms užleidžia vietą moksliniam racionalizmui ir liberaliam individualizmui. Pavyzdžiui, 1993 metais 46 proc. žmonių sutiko, kad „mes per daug pasikliaujame mokslu, ir nepakankamai kliaujamės jausmais ir tikėjimu“. Ir tik 27 proc. nesutiko su tuo.

Dabar 74 proc. žmonių mano, kad mokslininkams turi būti leista panaudoti žmogaus embrionų ląsteles medicinos tyrimams, palyginti su 69 proc. 2008 metais.

Du trečdaliais taip pat dabar mano, kad tėvai turėtų galėti pasinaudoti vaisiaus genetiniais tyrimais ir nesusilaukti vaikų su rimtomis psichinėmis ar fizinėmis negaliomis.

85 proc. žmonių taip pat tiki, kad universitetų mokslininkai dirba visuomenės naudai. Tačiau taip manančių dalis sumažėja iki dviejų trečdalių, kai kalbama apie komercinius mokslininkus.

Pokyčiai namuose ir darbe

Mokslininkai sako, kad nuo pat 1983 metų stebina tendencija, jog tolstama nuo tradicinių lyčių vaidmenų. Dabar tik 8 proc. apklaustų žmonių sakė, kad vyrai šeimoje yra pagrindiniai šeimos išlaikytojai, o moterys užsiima namais. 1984 metais tokių buvo 42 proc.

Prieš kelerius metus buvo įvesta tvarka, leidžianti pasidalinti vaiko auginimo atostogas, skatinant poras dalintis vaikų auginimo pareigomis. 34 proc. mano, kad šias pareigas tėvai turėtų dalintis po lygiai. Palyginimui, 2012 metais taip manančių buvo 22 proc.

Beje, labiausiai už tai pasisako vadinamosios tūkstantmečio kartos atstovai (milenialai) ir aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės – atitinkamai 42 ir 41 proc. O mažiausiai tam pritaria vyresni nei 55 metų asmenys ir neturintys išsilavinimo – atitinkamai 27 ir 28 proc.

89 proc. apklaustų žmonių taip pat sakė maną, kad neteisinga vyrams už tą patį darbą mokėti daugiau nei moterims. Nenuostabu, kad labiausiai (78 proc.) tokią nelygybę smerkia moterys, palyginti su vyrais (57 proc.).

Seksas

Trys ketvirtadaliai apklaustųjų dabar mano, kad turėti lytinių santykių iki santuokos nėra nieko blogo. 1983 metais taip manančių buvo 42 proc. Du trečdaliai neturi nieko prieš tos pačios lyties asmenų santykius, palyginti su 17 proc. 1983 metais.

Ir toks pokytis nesiejamas su kartų skirtumais, nes vis daugiau ir vyresnio amžiaus žmonių tampa tolerantiškesni, o taip pat tie, as nelaiko savęs religingais.

Taip pat smarkiai išaugo dalis žmonių, kurie mano, kad lytiniai santykiai tarp suaugusių tos pačios lyties asmenų yra „visai nieko blogo“. Nuo 1983 metrų šis dalis padidėjo beveik 50 proc.

Didžioji Britanija tampa visuomene, kur religijos įtaka mažėja, rodo naujausias kasmetinis Britanijos gyventojų socialinio požiūrio tyrimas (BSA, British Social Attitudes), kurį atliko Nacionalinis socialinių tyrimų centras.

Religija

Tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 3 tūkst. žmonių, atskleidė, kad per pastaruosius 35 metus „smarkiai sumažėjo“ skaičius žmonių, kurie save laiko krikščionimis. Pernai tokių buvo 38 proc., palyginti su 50 proc. 2008 metais ir 66 proc. 1983 metais, kai buvo pradėti vykdyti tokie tyrimai.

52 proc. apklaustųjų sakė, kad nepriklauso jokiai religijai, ir tai buvo didžiausias skaičius nuo 1983 metų, kuomet ši dalis sudarė 31 proc.

Ekspertai sako, kad tam daugiausia įtakos turėjo kartų pokyčiai ir tai, kad dabar yra visiškai priimtina būti nereligingam.

Per pastaruosius du dešimtmečius dalis žmonių, kurie yra „labai ar be galo nereligingi“, daugiau nei padvigubėjo – nuo 14 iki 33 proc. tačiau „labai ar be galo religingų“ žmonių dalis išliko nepakitusi.

Žmonės vis tolerantiškiau žiūri į asmeninį tikėjimą, tačiau yra skeptiškai nusiteikę dėl religijos vaidmens. 63 proc. mano, kad religija paskatina daugiau konfliktų, nei užtikrinta taikos. Su tuo nesutinka 13 proc.

Tačiau kitų religijų, įskaitant nekrikščioniškųjų, sekėjų skaičius auga. Pavyzdžiui., pernai 6 proc. apklaustų žmonių sakė esantys musulmonai, palyginti su 3 proc. 2008 ir 1 proc. 1983 metais.

Kadangi JK visuomenė tampa vis labiau pasaulietiška, religijos vaidmuo moralinėms ir socialinėms normoms užleidžia vietą moksliniam racionalizmui ir liberaliam individualizmui. Pavyzdžiui, 1993 metais 46 proc. žmonių sutiko, kad „mes per daug pasikliaujame mokslu, ir nepakankamai kliaujamės jausmais ir tikėjimu“. Ir tik 27 proc. nesutiko su tuo.

Dabar 74 proc. žmonių mano, kad mokslininkams turi būti leista panaudoti žmogaus embrionų ląsteles medicinos tyrimams, palyginti su 69 proc. 2008 metais.

Du trečdaliais taip pat dabar mano, kad tėvai turėtų galėti pasinaudoti vaisiaus genetiniais tyrimais ir nesusilaukti vaikų su rimtomis psichinėmis ar fizinėmis negaliomis.

85 proc. žmonių taip pat tiki, kad universitetų mokslininkai dirba visuomenės naudai. Tačiau taip manančių dalis sumažėja iki dviejų trečdalių, kai kalbama apie komercinius mokslininkus.

Pokyčiai namuose ir darbe

Mokslininkai sako, kad nuo pat 1983 metų stebina tendencija, jog tolstama nuo tradicinių lyčių vaidmenų. Dabar tik 8 proc. apklaustų žmonių sakė, kad vyrai šeimoje yra pagrindiniai šeimos išlaikytojai, o moterys užsiima namais. 1984 metais tokių buvo 42 proc.

Prieš kelerius metus buvo įvesta tvarka, leidžianti pasidalinti vaiko auginimo atostogas, skatinant poras dalintis vaikų auginimo pareigomis. 34 proc. mano, kad šias pareigas tėvai turėtų dalintis po lygiai. Palyginimui, 2012 metais taip manančių buvo 22 proc.

Beje, labiausiai už tai pasisako vadinamosios tūkstantmečio kartos atstovai (milenialai) ir aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės – atitinkamai 42 ir 41 proc. O mažiausiai tam pritaria vyresni nei 55 metų asmenys ir neturintys išsilavinimo – atitinkamai 27 ir 28 proc.

89 proc. apklaustų žmonių taip pat sakė maną, kad neteisinga vyrams už tą patį darbą mokėti daugiau nei moterims. Nenuostabu, kad labiausiai (78 proc.) tokią nelygybę smerkia moterys, palyginti su vyrais (57 proc.).

Seksas

Trys ketvirtadaliai apklaustųjų dabar mano, kad turėti lytinių santykių iki santuokos nėra nieko blogo. 1983 metais taip manančių buvo 42 proc. Du trečdaliai neturi nieko prieš tos pačios lyties asmenų santykius, palyginti su 17 proc. 1983 metais.

Ir toks pokytis nesiejamas su kartų skirtumais, nes vis daugiau ir vyresnio amžiaus žmonių tampa tolerantiškesni, o taip pat tie, as nelaiko savęs religingais.

Taip pat smarkiai išaugo dalis žmonių, kurie mano, kad lytiniai santykiai tarp suaugusių tos pačios lyties asmenų yra „visai nieko blogo“. Nuo 1983 metrų šis dalis padidėjo beveik 50 proc.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: