Universitetai jau reketuoja studentus 

Praūžus brandos ir stojamiesiems egzaminams būsimų studentų džiaugsmą greitai aptemdė žinios apie naujosios aukštojo mokslo reformos „privalumus“ ir garsios politikų kalbos apie tai, kad dėl lanksčios paskolų sistemos studijuoti galės ir į valstybės finansuojamas vietas neįstoję studentai, ima atrodyti tik lengvabūdiški pažadai siekiant nuraminti protestuojančius studentus ir moksleivius.

Kai aukštosios mokyklos jau skelbia į antrosios pakopos studijas įstojusiųjų studentų sąrašus, o abiturientai, paaiškėjus brandos egzaminų rezultatams, su nerimu laukia aukštųjų mokyklų verdikto, „garsiai apdainuota“ lanksčioji paskolų sistema vis dar neaiški.

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo Paskolų skyriaus vadovė Eugenija Lapinskienė, paklausta, ar visi studentai, kurie pasirinks studijas mokamose vietose, gaus švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus taip nuoširdžiai žadėtas paskolas, atsakė: „Negalime garantuoti, kad paskolas gaus visi, nes bus organizuojamas konkursas joms gauti.“

Į klausimą, ką pirmiausia turėtų daryti būsimas studentas, sužinojęs, kad jam pavyko įstoti tik mokamą vietą, specialistė atsakė: „Kol su bankais sutartys dar nėra pasirašytos ir būsimų paskolų palūkanos nežinomos, išsamiau apie paskolas kalbėti galėsime tik po šių sutarčių su bankais pasirašymo.“

Įdomu tai, kad sutartis su aukštosiomis mokyklomis studentai jau pasirašinėja, ir tie, kurie neturi pakankamai savų lėšų studijų įmokai, privalo suktis kaip išmanydami.

„Šiuo metu negalime pateikti konkrečios datos, viskas priklausys nuo sutarčių su bankais. Tai turėtų įvykti ne vėliau nei rugpjūčio 20 d.“

Į klausimą, ar yra koks nors studentų interesus apsaugantis nutarimas, jog aukštosios mokyklos negalės reikalauti studijų mokesčio anksčiau nei savo lėšomis nusprendę studijuoti studentai gaus žadėtąsias paskolas, E. Lapinskienės atsakymas nebuvo labai optimistiškas: „Tokio nutarimo kol kas nėra ir visa tai yra pačių aukštųjų mokyklų reikalas.“

Pasak specialistės, maksimali paskolos suma priklausys nuo konkrečios aukštosios mokyklos nustatytos studijų kainos ir negalės jos viršyti. „Studentas negalės gauti didesnės paskolos nei studijų kaina metams. Studentas į paskolą studijoms galės pretenduoti kasmet“, – sakė E. Lapinskienė.

Vadinasi, pagal šią tvarką, jei žmogus nusprendė studijuoti savo lėšomis ir imti paskolą, po metų jis vėl privalo dalyvauti konkurse ir tikėtis, kad prašoma suma jam bus skirta. Paklausta, ar taip studentai nebus palikti „ant ledo“, juk vienais metais paskolą gavus, o kitais jau ne, visos studijos pakimba ant plauko, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo specialistė sakė: „Sunku ką nors vertinti, jei studentas turi socialinių lengvatų, pvz., yra iš daugiavaikės šeimos, paskolą jis turėtų gauti. Nemanau, kad taip nutiktų ir studentai liktų visai be paskolų.“

O ką daryti studentui, kuris nėra iš daugiavaikės šeimos ir neturi kitų socialinių lengvatų? „Šimtu procentų tokiam studentui paskola negarantuojama, belieka tikėtis, kad vyriausybė skirs daugiau lėšų ir bus galima aprūpinti daugiau studentų“, – sakė specialistė.

Šiemet studijoms finansuoti skirta 100 mln. litų, tad specialistė spėja, kad jų turėtų pakakti patenkinti visus studentų prašymus.

Dar tik prasidėjo priėmimas į aukštąsias mokyklas, o jau pasitaikė kuriozinių situacijų dėl tos nepatvirtintos paskolų sistemos. Į antrosios pakopos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) stojantys studentai labai nustebo, kai liepos 1 d. paaiškėjus, jog jie kviečiami studijuoti, liepos 3-ąją jau reikia susimokėti studijų įmoką.

Toks reikalavimas gerokai nustebino studentus, nes net tik nėra laiko pateikti prašymą paskolai gauti, bet ir nėra kam tą prašymą teikti.

VGTU priėmimo komisijos administratorė Dovilė Glinskaitė, komentuodama situaciją, sakė: „Studentams buvo nurodyta, jog iki liepos 3 d. jie privalės susimokėti už studijas, tai žinojo visi, kurie domėjosi taisyklėmis. Nemanau, kad dėl to įstojusieji yra nuskriausti, juk jeigu šie žmonės norės gauti valstybės remiamas paskolas, įstatyme nurodoma, jog jo įmoka gavus paskolą bus grąžinta.“

Į klausimą, ar tie studentai, kuriems nepavyks surinkti reikiamos sumos (mažiausia semestro studijų kaina šiame universitete yra 2 520 Lt) iki nurodyto termino, bus braukiami iš sąrašų, priėmimo komisijos atstovė sakė: „Taip. Stojantieji į mokamas vietas buvo įspėti dėl mokėjimo termino ir tų, kurie nepristatys dokumentų, prašymai dalyvaus antrame priėmimo etape, tad galimybė jiems studijuoti pasirinktoje studijų programoje tikrai yra.“

Paklausus apie mokėjimo už studijas tvarkos pakeitimus, nes anksčiau studentai privalėjo mokėti už „atsimokytą“ semestrą ir ar nėra pažeidžiamos studentų teisės reikalavimu susimokėti iš anksto, pašnekovė sakė: „Stojantys į mokamas vietas turi mokėti už studijas prieš semestrą. Stojantiesiems buvo pateikta visa informacija.“

Indrė Vainalavičiūtė

www.anglija.lt

Praūžus brandos ir stojamiesiems egzaminams būsimų studentų džiaugsmą greitai aptemdė žinios apie naujosios aukštojo mokslo reformos „privalumus“ ir garsios politikų kalbos apie tai, kad dėl lanksčios paskolų sistemos studijuoti galės ir į valstybės finansuojamas vietas neįstoję studentai, ima atrodyti tik lengvabūdiški pažadai siekiant nuraminti protestuojančius studentus ir moksleivius.

Kai aukštosios mokyklos jau skelbia į antrosios pakopos studijas įstojusiųjų studentų sąrašus, o abiturientai, paaiškėjus brandos egzaminų rezultatams, su nerimu laukia aukštųjų mokyklų verdikto, „garsiai apdainuota“ lanksčioji paskolų sistema vis dar neaiški.

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo Paskolų skyriaus vadovė Eugenija Lapinskienė, paklausta, ar visi studentai, kurie pasirinks studijas mokamose vietose, gaus švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus taip nuoširdžiai žadėtas paskolas, atsakė: „Negalime garantuoti, kad paskolas gaus visi, nes bus organizuojamas konkursas joms gauti.“

Į klausimą, ką pirmiausia turėtų daryti būsimas studentas, sužinojęs, kad jam pavyko įstoti tik mokamą vietą, specialistė atsakė: „Kol su bankais sutartys dar nėra pasirašytos ir būsimų paskolų palūkanos nežinomos, išsamiau apie paskolas kalbėti galėsime tik po šių sutarčių su bankais pasirašymo.“

Įdomu tai, kad sutartis su aukštosiomis mokyklomis studentai jau pasirašinėja, ir tie, kurie neturi pakankamai savų lėšų studijų įmokai, privalo suktis kaip išmanydami.

„Šiuo metu negalime pateikti konkrečios datos, viskas priklausys nuo sutarčių su bankais. Tai turėtų įvykti ne vėliau nei rugpjūčio 20 d.“

Į klausimą, ar yra koks nors studentų interesus apsaugantis nutarimas, jog aukštosios mokyklos negalės reikalauti studijų mokesčio anksčiau nei savo lėšomis nusprendę studijuoti studentai gaus žadėtąsias paskolas, E. Lapinskienės atsakymas nebuvo labai optimistiškas: „Tokio nutarimo kol kas nėra ir visa tai yra pačių aukštųjų mokyklų reikalas.“

Pasak specialistės, maksimali paskolos suma priklausys nuo konkrečios aukštosios mokyklos nustatytos studijų kainos ir negalės jos viršyti. „Studentas negalės gauti didesnės paskolos nei studijų kaina metams. Studentas į paskolą studijoms galės pretenduoti kasmet“, – sakė E. Lapinskienė.

Vadinasi, pagal šią tvarką, jei žmogus nusprendė studijuoti savo lėšomis ir imti paskolą, po metų jis vėl privalo dalyvauti konkurse ir tikėtis, kad prašoma suma jam bus skirta. Paklausta, ar taip studentai nebus palikti „ant ledo“, juk vienais metais paskolą gavus, o kitais jau ne, visos studijos pakimba ant plauko, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo specialistė sakė: „Sunku ką nors vertinti, jei studentas turi socialinių lengvatų, pvz., yra iš daugiavaikės šeimos, paskolą jis turėtų gauti. Nemanau, kad taip nutiktų ir studentai liktų visai be paskolų.“

O ką daryti studentui, kuris nėra iš daugiavaikės šeimos ir neturi kitų socialinių lengvatų? „Šimtu procentų tokiam studentui paskola negarantuojama, belieka tikėtis, kad vyriausybė skirs daugiau lėšų ir bus galima aprūpinti daugiau studentų“, – sakė specialistė.

Šiemet studijoms finansuoti skirta 100 mln. litų, tad specialistė spėja, kad jų turėtų pakakti patenkinti visus studentų prašymus.

Dar tik prasidėjo priėmimas į aukštąsias mokyklas, o jau pasitaikė kuriozinių situacijų dėl tos nepatvirtintos paskolų sistemos. Į antrosios pakopos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) stojantys studentai labai nustebo, kai liepos 1 d. paaiškėjus, jog jie kviečiami studijuoti, liepos 3-ąją jau reikia susimokėti studijų įmoką.

Toks reikalavimas gerokai nustebino studentus, nes net tik nėra laiko pateikti prašymą paskolai gauti, bet ir nėra kam tą prašymą teikti.

VGTU priėmimo komisijos administratorė Dovilė Glinskaitė, komentuodama situaciją, sakė: „Studentams buvo nurodyta, jog iki liepos 3 d. jie privalės susimokėti už studijas, tai žinojo visi, kurie domėjosi taisyklėmis. Nemanau, kad dėl to įstojusieji yra nuskriausti, juk jeigu šie žmonės norės gauti valstybės remiamas paskolas, įstatyme nurodoma, jog jo įmoka gavus paskolą bus grąžinta.“

Į klausimą, ar tie studentai, kuriems nepavyks surinkti reikiamos sumos (mažiausia semestro studijų kaina šiame universitete yra 2 520 Lt) iki nurodyto termino, bus braukiami iš sąrašų, priėmimo komisijos atstovė sakė: „Taip. Stojantieji į mokamas vietas buvo įspėti dėl mokėjimo termino ir tų, kurie nepristatys dokumentų, prašymai dalyvaus antrame priėmimo etape, tad galimybė jiems studijuoti pasirinktoje studijų programoje tikrai yra.“

Paklausus apie mokėjimo už studijas tvarkos pakeitimus, nes anksčiau studentai privalėjo mokėti už „atsimokytą“ semestrą ir ar nėra pažeidžiamos studentų teisės reikalavimu susimokėti iš anksto, pašnekovė sakė: „Stojantys į mokamas vietas turi mokėti už studijas prieš semestrą. Stojantiesiems buvo pateikta visa informacija.“

Indrė Vainalavičiūtė

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: